„Kino pavasario“ dienoraštis. Antra diena

„Kino pavasario“ dienoraštis. Antra diena

Nors oras gal dar ir nelabai pavasariškas, „Kino pavasaris“ jau po truputį apšyla kojas. Kita vertus – kai orai nedžiugina, vienas iš geriausių laisvalaikio leidimo pasirinkimų – kino teatras.

Tad tęsiam „Kino pavasario“ dienoraštį. Siūlome paskaityti mūsų komandos narių atsiliepimus apie penktadienį, kovo 16 d. rodytus „Kino pavasario“ filmus.

Andrius:

„Dievo kraštas“ (angl. „God’s Own Country“, 2017 m. Didžioji Britanija) – 8,5/10

Kasdienę frustraciją alkoholyje skandinantis fermoje dirbantis jaunuolis Džonis susipažįsta su simpatišku rumunu, nusamdytu padėti tvarkyti ūkį. Susitinka du iš pirmo žvilgsnio labai skirtingi herojai, tačiau juos kai kas sieja. Itin intymioje juostoje veiksmas vyksta lėtai. Nors dialogų buvo nedaug, tačiau, kaip minėjo seanse apsilankęs rumunų aktorius Alecas Secareanu, dėl dėmesio detalėms scenarijus buvo ganėtinai sudėtingas – kiekvienas gestas, judesys turėjo būti atliktas preciziškai. Visa tai davė vaisių – istorija veikia ir įtikina. Herojų gyvenimas nepagražintas, scenos ganėtinai atviros, juosta žavi savo tikrumu ir nuoširdumu. Puikus režisieriaus debiutas. Rekomenduoju!

Viktė:

„Jūsų Vincentas“ (angl. „Lovng Vincent“, 2017 m. Lenkija, Didžioji Britanija) – 8/10

Jei tikite, kad animacija yra aukštesnės pakopos meno rūšis ir nėra skirta tik vaikams, šis filmas yra kaip tik jums. Jei ne – kaip tik verta jį pažiūrėti, kad tuo įtikėtumėte. „Jūsų Vincentas“ yra nepaprastai gražus ir techniškai sudėtingas filmas, užburiantis vaizdais ir mirgančiomis spalvomis. Trumpai tariant, tai yra beveik detektyvinė istorija, nuo galo narpliojanti mįslingas genialaus olandų dailininko Vincento Van Gogho mirties aplinkybes ir įvilkta į spalvingą rūbą, ekrane atgaivinantį šio dailininko paveikslus ir jų personažus. Kitaip tariant – šis pirmasis tapytas animacinis filmas, kurio kūrimas užtruko septynerius metus ir pareikalavo net 125 dailininkų pastangų, yra išskirtinis kino istorijos įvykis, dėl ko vien jau dėl šio argumento jo negalima praleisti. Tai vienas tų filmų, kurių per šį „Kino pavasarį“ pažiūrėti yra privaloma.

„Lenktynininkė ir gangsteris“ (pranc. „Le fidèle“, 2017 m., Belgija) – 6/10

Belgijos kandidatas į Oskarus geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje pasakoja apie meilę, kuri griauna pati save. Apie santykius, kuriuose tiesa nutylima norint nuo jos apsaugoti iš meilės. Apie jausmus, užsimezgusius tarp geros (tačiau kietos – na ar daug žinote merginų – lenktynininkių) mergaitės Bibi ir, deja, blogo, labai blogo berniuko Džidži – apie meilę, įsiplieskusią tarp lenktynininkės ir gangsterio. Neskubrioje, tik į pabaigą daugiau dinamikos įgaunančioje kriminalinėje dramoje pamažu plėtojami abu pagrindiniai personažai, kuriuos įkūnija du gerai žinomi europiečiai aktoriai  Adèle Exarchopoulos ir Matthias Schoenaertsas. Galbūt labai daug ir neprarasite, jei praleisite šį filmą, tačiau tai tikrai nėra ir pats blogiausias pasirinkimas iš festivalio filmų sąrašo.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles