Šeštą rugsėjį iš eilės į kino salę žiūrovus kviečia satelitinis Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginys – ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Organizatoriai šiemet sudėliojo gausią ir išskirtinai turiningą programą, kurioje – ir šimtmetį peržengę filmai, ir kertines žymas kino istorijoje palikęs kinas.
„Pernai, dėl karantino apribojimų įvairiose Europos šalyse, kai kurių suplanuotų filmų nepavyko atsigabenti į Lietuvą, todėl galime sakyti, kad šiųmetė programa buvo brandinama bene dvejus metus. Labai džiaugiuosi, kad atmetus laikmečio kriterijų, programos turinys yra labai platus tiek žanrų, tiek analizuojamų temų, tiek kilmės geografijos prasme. Savo seansą atras ir komedijos, ir istorijos, ir net aštrių pojūčių kino salėje mėgėjai,“ – sako Aleksas Gilaitis, „Pirmosios bangos“ sumanytojas ir vienas iš organizatorių.
Beveik niekur nerodytas nebylus uzbekų kinas
Atskiro paminėjimo vertas šių metų programos akcentas – neatrastas ir beveik niekur nerodytas nebylusis uzbekų kinas. „Mirties minaretas“ (rus. „Minaret smerti“, 1925 m., Uzbekistanas (SSRS), rež. Vyacheslav Viskovski) yra pirmasis filmas, sukurtas naujai įkurtoje Bukhkino kino studijoje. Šis rytų kultūros prisodrintas veiksmo bei nuotykių filmas, išpeiktas sovietų kritikų, atrado savo žiūrovaus už Sovietų sąjungos ribų, ir iki šiol yra laikomas uzbekų kino pradžios tašku.
Dar viena uzbekų juosta, „Jos teisė“ ( rus. „Yeyo pravo“, rež. Grigorij Chernyak, Uzbekistanas (SSRS), 1931 m.) – atvirai feministinis ir itin svarbus filmas apie uzbekų moterų visuomeninės sąmonės augimą. Nors filmas akivaizdžiai skleidžia sovietinę propagandą, jis taip pat yra ir puikus dokumentas, vaizduojantis tradicinės uzbekų šeimos lūžius, pasikeitus politinei sistemai.
Pirmoji afroamerikiečių kino žvaigždė Holivude
Nors afroamerikiečiai kine vaidino ir anksčiau, tačiau pirmąja afroamerikiečių kilmės kino žvaigžde tituluojamas Paulas Leroy’us Robesonas (1898–1976 m.). Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ šiemet supažindins su dviem šio aktoriaus filmais: „Kūnas ir siela“ (angl. „Body and soul“, rež. Oscar Micheaux, 1925 m.) ir „Imperatorius Džounsas“ (angl. „The Emperor Jones“, rež. Dudley Murphey, 1933 m.). Būtent pastarajame filme pirmą kartą afroamerikiečiui buvo patikėtas pagrindinis vaidmuo – jį atlikęs Paulas Robesonas visam laikui įsirašė į kino istoriją.
Populiariojo kino grietinėlė: A. Hitchkokas, B. Keatonas ir Alisa
„Pirmoji banga“ kasmet kartoja, kad ankstyvasis kinas nėra skirtas tik kino gurmanams ar istorija besidomintiems moksliukams – tarpukario kino laikotarpis yra pilnas puikiai visiems pažįstamų vardų ir veidų, kurie sėkmingai gyvuoja šiuolaikinėje kultūroje.
Festivalyje bus galima pamatyti Alfredo Hitchkoko „Šantažą“ (angl. „Blackmail“, 1929, Jungtinė Karalystė), kuris sukurtas laikotarpiu, kai Jungtinėje Karalystėje garsinis kinas pamažu pradėjo išstumti nebylųjį̨. Egzistuoja dvi – nebylioji ir garsinė – filmo versijos, todėl tai yra sykiu ir paskutinis režisieriaus nebylusis, ir pirmas garsinis filmas. Tuo pačiu tai yra pirmasis garsinis filmas, sukurtas Jungtinėje Karalystėje.
Ieškantiems lengvos pramogos patiks „Generolas“ (angl. „The General“, rež. rež. Clyde Bruckman, Buster Keaton, 1926 m., JAV) – vienas iš garsiausių nebyliojo kino šedevrų, daugelio kritikų vadinamas paskutine didžiąja nebylia komedija. Nors šiandien tai vienas garsiausių Busterio Keatono filmų, savu laiku jis patyrė finansinę nesėkmę bei prisidėjo prie didžiojo komiko karjeros kine pabaigos.
Minint 120 metų Walto Dinsey’aus jubiliejų, festivalis prisimins jo animacinių filmų seriją „Alisos komedijos“ (angl. „Alice Comedies“, 1923-1925 m., JAV), sukurtą dar prieš Peliuko Mikio atsiradimą. Tai trumpi animaciniai filmai, kuriuose itin sudėtingu būdu, kadras po kadro, įterpta aktorės suvaidinta Alisa. Festivalio seansas visai šeimai bus sudarytas iš 7-8 filmų, geriausiai ir žaismingiausiai pateikiančių šią seniai primirštą, o Lietuvoje niekad nematytą Disney’aus kūrybos laikotarpį. Filmus lydės gyva muzika bei gyvai kuriami garso efektai.
Nebylius seansus lydės gyvai atliekama muzika
Neatsiejama ankstyvojo kino seansų dalis – nebylius filmus lydinti gyvai atliekama muzika. Specialiai konkrečiam seansui parengtas unikalus garso takelis ir gyvas jo atlikimas sustiprina filmo žiūrėjimo patirtį, atveria platesnius interpretacijų horizontus ir reikšmingai papildo filmo turinį.
Šiais metais „Pirmosios bangos“ seansuose gros talentingi lietuvių muzikantai ir ilgai laukta žvaigždė – Frankas Bockius’as, vienintelis profesionalus kino akompaniatorius, grojantis mušamaisiais. Per „Generolo“ seansą kino salės tamsoje girdėsis pianistė Simona Zajančauskaitė – šiemet ji gros kartu su Glebu Pyšniaku (violončelė) ir Dalia Dedinskaite (smuikas). Filmui „Kūnas ir siela“ gros rinktinis trejetas – pianistas Egidijus Buožis, smuikininkas Zbignevas Levicki ir perkusininkas Frankas Bockius’as.
Dantės Alighierio „Dieviškosios komedijos“ adaptacija „Pragaras“ (it. „L’Inferno“, 1911 m., Italija, rež. Francesco Bertolini, Adolfo Padovan, Giuseppe De Liguoro) suskambės Eglės Rudokaitės skambinamais vargonais ir Gabrielės Popovaitės fleita. Nebylių „Pirmosios bangos“ seansų metu taip pat gros pianistas Viktoras Orestas Vagusevičius, saksofonistas Matas Samulionis, garso režisierius Vidmantas Kazlauskas, pianistai Elžbieta Liepa Dvarionaitė ir Pavlo Pavlosyukas.
Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ rugsėjo 16–19 dienomis žiūrovų lauks Vilniaus kino centre „Skalvija“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos.
Nuotraukos – festivalio organizatorių.
