Kaip „Draugai“ prieš dvidešimt metų tapo laikui nepavaldžiu serialu

Kaip „Draugai“ prieš dvidešimt metų tapo laikui nepavaldžiu serialu

Vienas populiariausių visų laikų serialų „Draugai“ (Friends) rugsėjo 22-ąją dieną šventė savo dvidešimtmetį. Būtent tą dieną 1994-aisiais NBC kanale JAV pasirodė pirmoji šio serialo serija, kuri savo formatu nebuvo visiškai originali, tačiau dėl pačios idėjos išpildymo savo laiku serialas neturėjo konkurentų. „Draugai“ šiomis dienomis tuo pačiu pradeda skaičiuoti jau trečiąjį savo dešimtmetį, ir būtent šį laikotarpį serialui dar esant eteryje išgyveno pagrindinis veikėjų šešetas. Laikotarpio, kurio metu žmonių gyvenimai pasižymi didžiausiu sunkumų ir permainų kiekiu, rodymas užtikrino, kad „Draugai“ dar ilgai išliks serialu, kuris galės pralinksminti žiūrovus tuo pačiu metu narpliodamas tikslinei jo auditorijai aktualias problemas, taip tarytum užkonservuojant patį serialą laike.

Per visus šiuos metus niekas negalėjo paneigti, kad „Draugų“ kūrėjai buvo šventi žmonės, prisiekę nepasiduoti reitingų siekimui ir atsakomybei, kuri ateina kartu su šlove. Serialas nėra ir iš tų pelenių istorijų, kai aukštumos būna pasiekiamos tik po didžiulių kūrėjų ir kanalo vadovų vargų – „Draugai“ jau pirmojo sezono metu buvo vienas žiūrimiausių serialų Amerikos televizijoje, daręs neįtikėtiną įtaką visai amerikietiškai kultūrai. Jennifer Aniston herojės Reičel šukuoseną kopijavo milijonai moterų. Teminė serialo daina „I’ll Be There for You“, skambanti kiekvienos serijos įžangoje visam šešetui šokant fontane, mažai žinomai grupei „The Rembrandts“ padėjo patekti į svarbiausią JAV dainų topą. Savaime suprantama, kad ir patys aktoriai tapo neeilinėmis įžymybėmis, kurių romanais ir laisvalaikiu žurnalistai domėjosi labiau nei garsiausių Holivudo žvaigždžių. Vienam žmogui, tiesa, šis fenomenas nebuvo siurprizas.

Žymus režisierius sėkmę numatė iš tolo

Jamesas Burrowsas jau prieš du dešimtmečius buvo vienas labiausiai gerbiamų žmonių JAV televizijoje. Sukūręs ar prisidėjęs prie tokių legendinių serialų kaip „Į sveikatą“ (Cheers), „Taksi“ (Taxi), „Wings“ (Sparnai) ir daugelio kitų, J. Burrowsas buvo labiausiai trokštamas žmogus prieš pradedant kiekvieną naują projektą, o jam sutikus režisuoti pilotinę bet kokio serialo seriją, sėkmė jau būdavo visai netoli. Kai jis perskaitė dviejų sunkiai sau tinkančio projekto ieškančių scenaristų – Martos Kauffman ir Davido Crane’o – pilotinę seriją serialui „Nemigos kavinė“ (Insomnia Cafe), darbo jis ėmėsi ganėtinai greitai. Vėliau į visiems pažįstamą pavadinimą pervadintas serialas prieš legendinį 1994-ųjų metų NBC sezoną traukė itin didelį aktorių dėmesį.

Prieš dvidešimt metų televizijoje konkurentų nesulaukdavęs NBC kanalas, savo programoje turėjęs populiariausius to meto serialus, 1994-aisiais pakilo dar aukščiau. Du nauji serialai, „Draugai“ ir „Ligoninės priimamasis“ (ER), buvo kažkas lengvo, traukiančio jaunų žmonių akį ir naujo, net jeigu niekas neneigia, jog „Draugų“ principas daug anksčiau buvo naudotas tokiuose serialuose kaip „Sainfeldas“ (Seinfeld) ir „Vienišių gyvenimas“ (Living Single). Tapo aišku, kad serialui, kuris visą laiką suksis tik apie šešis žmones, susijusius ne giminystės ar darbo, o tiesiog draugystės ryšiais (kas savo laiku buvo labai neįprasta), didžiausiu koziriu privalės tapti ne tik scenarijus, bet ir tokia artima aktorių komanda, kad ji kiekvieną savaitę priverstų žiūrovus ketvirtadieniais paskirti laiką televizoriui.

Poros santykiai vežė visą serialą į priekį

Kadangi M. Kauffman ir D. Crane’as serialą kūrė vedami nostalgijos ir įmaišydami šiek tiek autobiografijos, pačių veikėjų kūrimas jiems nebuvo itin sunkus darbas. Pirmasis jų sukurtas personažas ilgainiui tapo ir vienu iš dviejų žmonių, vežusių serialą visus dešimt sezonų. Romantikas Rosas, ką tik išsiskyręs su savo lesbiete žmona ir siekiantis iš naujo pradėti gyvenimą, yra pažįstamas turbūt kiekvieno žmogaus gyvenime, ir šia prasme scenaristų duetas nieko naujo nebandė išradinėti. Netgi pačią rolę jie kūrė konkrečiam aktoriui, kadangi Davido Schwimmerio vaidyba jiems buvo įsiminusi iš praeities atrankų. Pats D. Schwimmeris, nusivylęs Holivudu ir po kelių bandymų prasimušti televizijoje grįžęs vaidinti teatre į Čikagą, daugiau su serialais susidėti nenorėjo, tačiau vienas aktoriaus agentės ištartas sakinys jo nuomonę pakeitė: „Tai nėra serialas apie tave; tai serialas apie šešis artimus žmones, gaunančius vienodai eterio laiko“. Ši idėja ir buvo ta, kuri pakeitė ne tik D. Schwimmerio, bet ir visų žiūrovų požiūrį į serialą.

Visgi kartu tai nėra ir visiškai teisingas teiginys. Nors sužibėti progą kiekvienoje serijoje turėjo visi, pagrindinis „Draugų“ variklis buvo Roso santykiai su jo paauglystės meile Reičel. Pirmojoje serialo serijoje suteikianti žiūrovus labiausiai šokiravusį momentą, kai įprastinėje penkių draugų kavinėje su permirkusia vestuvine suknele įbėga pasimetusi mergina, Reičel kartu tapo ta veikėja, kurios pokyčiai – pradedant vizualiaisiais ir baigiant gyvenimiškaisiais – žiūrovams labiausiai priminė įprastą gyvenimą, kai išlepusi mergina padedama geriausios savo draugės pasiryžo viską mesti ir pradėti naują etapą Niujorke. Pati Reičel pirmaisiais serialo metais buvo vienas didžiausių traukos objektų visiems žiūrovams, prie ko stipriai prisidėjo ir pati J. Aniston, kurios asmeninis gyvenimas su tuometiniu vyru Bradu Pittu buvo turbūt geriausia įmanoma reklama kiek vėlesniems „Draugų“ sezonams.

J. Aniston patekimas į serialą nebuvo lengvas, kadangi mergina buvo kilusi iš aktorių šeimos ir ją tiesiog graibstė kitų serialų kūrėjai. Dėl šios priežasties „Draugų“ likimas buvo pakibęs ant plauko tuomet, kai pirmoji serialo serija susilaukė teigiamų NBC vadovų vertinimų (ko tikėjosi mažai kas), nors J. Aniston netikėdama sėkme buvo įsipareigojusi kitam jau kuriamam serialui. Tuomet NBC programų sudarinėtojas Prestonas Beckmanas priėmė mažai kam žinomą, tačiau galiausiai pasiteisinusį sprendimą – tuo pat metu, kai CBS kanalas rodė J. Aniston serialą „Brautis į priekį“ (Muddling Through), NBC kanalas leido garsios autorės Danielle Steel romanų ekranizacijas, ir galiausiai dėl tragiškų reitingų CBS atšaukė savo serialą, o J. Aniston galėjo imtis svajonių darbo.

Netobuli draugų gyvenimai padėjo žiūrovams

Pagrindiniai „Draugų“ aktoriai televizijoje dirbantiems žmonėms gal ir buvo žinomi, tačiau nei vienas šešeto narys nebuvo pasiekęs žvaigždžių statuso prieš prasidedant serialui. Arčiausiai to buvo nebent Roso seserį Moniką įkūnijusi Courteney Cox. Televizijoje vaidinusi ir Michaelo J. Foxo veikėjo merginą seriale „Šeimyniniai santykiai“ (Family Ties), C. Cox didžiausios sėkmės sulaukė 1984-aisiais nusifilmavusi Bruce’o Springsteeno dainos „Dancing in the Dark“ video klipe. Patraukusi daugelio dėmesį po to, kai šiame klipe ją šokdino legendinis dainininkas, modeliu tuo metu dirbusi mergina filmavosi ir daugelyje reklamų. Kaip ir Monika pasižymėjusi emocingumu, C. Cox visad svajojo apie draminį vaidmenį, tačiau nepasisekus šiame žanre ji nenusivylė pasukusi į komediją. Gavusi pasiūlymą vaidinti Reičel, C. Cox užsispyrė prieš „Draugų“ kūrėjus bent jau leisti pabandyti parodyti savo Monikos versiją. M. Kauffman iki šių dienų šneka, kad C. Cox buvo aktorė, įnešusi daugiausiai į savo pačios veikėją – scenaristai ją buvo įsivaizdavę visiškai kitaip, tačiau kai prieš save jie pamatė užsispyrusią, geležinės tvarkos reikalaujančią ir visą draugų šešetą kartu laikančią merginą, jie suprato, kad ją gali įkūnyti tik viena aktorė.

Ši istorija yra kiek ironiška vien dėl to, kad Matthew Perry buvo neginčijamas Čandleris, taip tik dar kartą išryškinant kokiu serialui padėjusiu dalyku tapo scenaristų sprendimas ketvirtojo sezono pabaigoje jį suporuoti su Monika ir galiausiai iš dviejų priešingybių gauti serialą neįtikėtinai atgaivinusį romaną. M. Perry ne kartą yra minėjęs, jog visas jo gyvenimas buvo kone identiškas Čandlerio kelionei. Vyras nepasitikėjo savimi, kalbėdamas su moterimis jis tiesiog nerasdavo žodžių, o tylą stengdavosi užmaskuoti sarkastiškais komentarais. „Draugų“ kūrėjai, pamatę neįtikėtiną aktoriaus ir jo veikėjo panašumą, M. Perry tiesiog leido būti savimi ir taip buvo gautas keistas bei visiškai natūralus personažas. Šis serialas tapo tramplinu aktoriui, kuris vėliau vaidino populiariuose filmuose, nors prieš „Draugus“ buvo gavęs darbą tik keistame seriale „LAX 2194“, vykstančiame 2194 metais, o M. Perry veikėjas jo metu Los Andželo oro uoste turėjo tikrinti atvykstančių ateivių bagažą. Galima sakyti, kad „Draugai“ buvo šioks toks pakilimas karjeros laiptais.

Paskutiniai du veikėjai iš pagrindinio šešeto buvo labai specifiniai. Išvengdami tipinio visų draugų suporavimo, serialo kūrėjai Fibę ir Džojį paleido į platesnius vandenis. Ir nenuostabu – abu juos siejo tai, kad net ir nepasižymėdami intelektualumu, būtent jie geriausiai sukosi gyvenime. Lisos Kudrow veikėja turėjo sunkiausią vaikystę iš visų, nepažinojusi tikrųjų tėvų, visuomet pasakojusi apie keistus ją užauginusius žmones, ir net serialo metu atradusi savo ilgai pamestą brolį vien tam, kad šis paprašytų pagimdyti jam vaiką, ką Fibė, būdama geraširdė, medicininiu būdu ir padarė. Keistuolė Fibė buvo visiška L. Kudrow, pabaigusios prestižinį Vasaro koledžą, priešingybė, kadangi aktorė nebuvo tokia laisva gyvenime ir dėjo visas pastangas, kad jos privataus gyvenimo nesutrukdytų žurnalistai.

Mergišiaus Džojo istorija iš dalies yra panaši, kuomet kilęs iš daugiavaikės italų šeimos vaikinas privalėjo visur prasimušti pats. Galiausiai didžiausią šlovę iš viso šešeto pasiekė būtent jis, gavęs stambius vaidmenis televizijoje ir kine, net jeigu galiausiai įprasminęs nuolat kartojamą savo mintį, jog yra vienišius ir trumpalaikių santykių su moterimis (ar, tiesą sakant, ir su skaniu maistu) jis tiesiog negali atsisakyti. Džojo nuoširdumas kilo iš ganėtinai sunkaus jį vaidinusio Matto LeBlanco gyvenimo, kai universitete technologo specialybę įgijęs vyras išvyko į Niujorką siekti modelio karjeros vien tam, kad sužinotų, jog šiam darbui jis yra per žemas. Savo sėkmės jis buvo sulaukęs, vaidinęs trumpai trukusiuose serialuose ir legendinėje „Heinz“ kečupo reklamoje, tačiau šlovė iki „Draugų“ jo taip ir nebuvo aplankiusi. M. LeBlanco gyvenimą išryškina ir viena populiari su serialu susijusi istorija, kai gavusi pirmąjį „Draugų“ čekį C. Cox nusipirko mašiną, o M. LeBlancas – pavalgyti.

Aktorių vieningumas stebino visus

Kai po šimtų į atrankas atėjusių aktorių buvo aišku, jog šie šeši jaunuoliai yra tai, ko kūrėjai ieškojo ilgai ir sunkiai, savo darbą pradėjo daryti režisierius J. Burrowsas. Jis suprato, kad serialo sėkmė slypi veikėjų ir pačių aktorių santykiuose, ir nufilmavęs pilotinę „Draugų“ seriją padarė tai, ką vėliau darydavo ir su kitų savo serialų, tokių kaip „Klasė“ (The Class), aktoriais. Režisierius nuskraidino pagrindinių aktorių komandą į Las Vegasą ir davė jiems pinigų tam, kad jie galėtų nevaldomai lošti ar užsiimti kitais neįpareigojančiais dalykais. Tai buvo reikalinga ne vien todėl, kad aktoriai suartėtų. Lošimų sostinėje nusileidus lėktuvui, J. Burrowsas šešetui ištarė pranašiškus žodžius: „Megaukitės. Tai paskutinis kartas, kai galite vaikščioti nepastebėti, nes po serialo premjeros jūsų gyvenimai pasikeis“. Režisierius šiems aktoriams skyrė neeilinį dėmesį, studijoje, kurioje buvo filmuojamas serialas, netgi užleidęs savo pasiruošimo kambarį tam, kad aktoriai kartu galėtų praleisti kuo daugiau laiko ir suartėti kaip įmanoma geriau.

Visa tai galiausiai atsipirko. Kad ir ką didžiausi „Draugų“ kritikai sako apie serialą, niekas neneigia, kad pagrindiniai veikėjai atrodė kaip reta artimi, ir tai yra tik aktorių artumo nuopelnas. Šešetas netgi nusižengė tradicinėms aktorių taisyklėms, nebijodami kritikuoti ir pataisyti kolegų vaidybos, pakeliant jų santykius į naują lygį. Ir jeigu šį artumą plika akimi ir buvo galima praleisti, vėlesni aktorių nuotykiai buvo nematyti visoje televizijos istorijoje. Kaip teoriški pagrindiniai aktoriai, J. Aniston ir D. Schwimmeris gaudavo didesnį atlyginimą nei likusieji. Tuomet, pasiūlius D. Schwimmerio motinai, po antrojo sezono grupė susitarė: visi turi gauti po lygiai. Seriale nebuvo pagrindinių vaidmenų, aktoriai nenorėjo būti svarbesniais nei kiti ir sprendimas buvo priimtas. Nuo 75 000 dolerių per seriją trečiajame sezone jų atlyginimai tik augo, kol po penktųjų metų grupės vieningumas nuskambėjo garsiausiai.

Visa žiniasklaida rašė apie intensyvias derybas ir patys aktoriai apie savo norus netylėjo, o kai atrodė, kad susitarimas nebus pasiektas, per naktį derėjęsi aktoriai sukirto rankomis su NBC vadovais. Daugeliui kitų televizijų prodiuserių tai buvo tiesiog nepriimtina, kai aktoriai pradėjo įvedinėti savo taisykles, tačiau tai buvo skiriamasis „Draugų“ bruožas. Galiausiai šešetas, ne kartą minėjęs, kad nusprendus pasitraukti vienam aktoriui serialą jie būtų užbaigę, po aštuntųjų ir devintųjų metų vis galvojo pasukti savais keliais, kol pabaiga buvo pasirinkti dešimtieji metai. Paskutinius du sezonus aktoriai gavo po vieną milijoną dolerių per seriją, kas televizijoje iki tol buvo girdėta vos porą kartų, tačiau dėl vis dar populiaraus serialo NBC vadovams dėl to nekilo daug problemų. Net jeigu aktorius vis dar tenkino scenaristų kuriamos istorijos, jų pačių karjeros kine, o ypač – J. Aniston, buvo svarbesnės nei serialas ir taip buvo nuspręsta, jog „Draugai“ simboliškai pasibaigs po dešimtųjų metų.

Tikras gyvenimas pasivijo ir populiariausius

Praėjus dešimtmečiui po serialo pabaigos jis dabar yra įėjęs į istoriją kaip savotiškas fenomenas ir dažnai yra suabsoliutinamas, kartu pamirštant silpnesnius jo periodus ir aktorių negandas. Tiesa ta, kad „Draugai“ savo kokybę, kaip ir serialo veikėjai – savo pasiekimus, užsitarnavo sunkiu darbu. Žiūrint pirmąjį serialo sezoną, kurio pakartojimai 1995-ųjų vasarą ir atvedė daugiausiai naujų žiūrovų, pradėjusių grandininę reakciją, kiekį, pasenusi atrodo ne tik apranga ar šukuosenos. Ankstyvasis „Draugų“ humoras buvo ne tiek silpnas, kiek vienpusiškas – serijos buvo statomos apie Roso ir Reičel romaną, veikėjų gyvenimai dar nebuvo visiškai suformuoti, o absoliučiai kiekvienoje situacijoje visas šešetas privalėjo pasakyti bent kokį nors komentarą, kas galiausiai skambėdavo kaip priverstiniai anekdotai. Natūralumas atėjo kiek vėliau, kai neįprastoje aplinkoje apsiprato aktoriai, o scenaristai suprato, jog veikėjus privaloma plėtoti kuo labiau, taip suteikiant svarbias serijas kiekvienam jų ir išlaikant serialą šviežiu itin ilgai.

Kylant serialo kokybei ir populiarumui, aktoriai kartu buvo priversti tvarkytis su tuo pačiu užgriuvusiomis problemomis. Iš anksto pasiruošusiems D. Schwimmeriui ar L. Kudrow tai nebuvo problema. M. Perry dėl šlovės kentėjo labiausiai. Net du kartus, po trečiojo ir septintojo sezonų aktorius privalėjo gydytis reabilitacijos klinikoje dėl priklausomybės nuo narkotikų. Tai seriale išdavė nebent dažnai pavargusios aktoriaus akys ir nuolat kintantis jo svoris, tačiau M. Perry visad sugebėjo pateikti savo veikėją aukščiausiame lygmenyje. Nuo to laiko aktorius ne kartą yra kalbėjęs apie šias savo problemas, neslėpdamas gėdos ir ragindamas netylėti kenčiančius nuo to paties, taip vėl įrodydamas, jog aktoriai savo įtaką naudotis mokėjo.

Moteriškąją serialo pusę labiau veikė emocinės problemos, žiniasklaidoje skambėjusios garsiausiai. L. Kudrow netikėtas nėštumas, tiesa, nesutrukdė jai filmuotis seriale, iš kur ir kilo garsioji Fibės pagimdytų trynukų istorija ir kartu buvo patikrintas scenaristų sugebėjimas suktis nepatogiose situacijose. C. Cox gyvenimą veikė kiek sunkesnės problemos, kuomet moteris, susipažinusi su būsimuoju vyru Davidu Arquette’u filmo „Klyksmas“ (Scream) filmavimo aikštelėje, sužinojo, jog negali turėti vaikų. Serialo filmavimo metu C. Cox patyrė keletą persileidimų, anot jos stipriai paveikusių pačią vaidybą (ko plika akimi nėra matyti). Ši istorija turi dar liūdnesnę potekstę žinant tai, jog Monika ir Čandleris taip pat negalėjo susilaukti vaikų, kas jautrumu visad pasižymėjusiai C. Cox buvo itin sunku. Garsiosios J. Aniston skyrybos su vyko jau pasibaigus serialui, kuriame epizodiškai vaidino ir jos buvęs vyras B. Pittas, tačiau dėl neįtikėtino savo populiarumo „Draugų“ rodymo metu aktorė vykstant skyryboms sulaukė milžiniško jos gerbėjų palaikymo, pratęsiant serialo populiarumą į dar nematytas teritorijas.

Gyvenimiškos istorijos aktualios iki šių dienų

Net jeigu pati serialo idėja ir netryško originalumu, kai kurie aspektai televizijoje iki „Draugų“ pasirodymo dar nebuvo matyti. Daugiausiai laiko praleidę Monikos bute, kurio neįgalėtų išlaikyti joks jaunas žmogus, draugai nepasiekė neeilinės sėkmės gyvenime per anksti. Žinoma, pasibaigus serialui jie visi buvo geriausiose pozicijose savo gyvenime – ir emocine, ir darbine prasme. Tačiau per dešimtį metų šešetas, kaip ir absoliuti dauguma šių dienų jaunuolių, keitė darbus, buvo atsidūrę ant bankroto ribos, išgyveno dėl sugriuvusių santykių, palaikė vienas kitą, o pagerėjus situacijai ir vėl pradėdavo šaipytis. „Draugai“ niekad nepakliuvo į šabloną, kai serialas galėjo skleisti arba tik gerumą, kaip tai darė „Bilo Kosbio šou“ (The Bill Cosby Show), arba tik blogį, kuo pasižymėjo „Sainfeldas“. Į savo repertuarą serialas įmaišė įvairiausių gyvenimo situacijų, kartu ir atveriant duris anksčiau tabu televizijoje laikytoms temoms, tokioms kaip seksas ar netgi liūdnai pagarsėjęs Reičel ir Džojo romanas, kai vienas kitą tarsi broliu ir sese laikę veikėjai įsimylėjo, nors scenaristai per kelias serijas suprato, kad tai buvo bloga idėja.

Juk galiausiai viskas susivedė į tai, jog serialas pasakojo Roso ir Reičel istoriją. Galima būtų tvirtinti, jog, kaip ir daugelyje serialų, „Drauguose“ labiausiai rūpėjo kelionė, ne jos pabaiga. Visgi kartu privaloma pripažinti, jog serialas savo pabaigą žinojo labai seniai. Scenaristai pagarsėjo savo būdais atitolinti porą vienas nuo kito, pradedant iš niekur atsiradusiu italu pirmajame sezone ir viską tęsiant barniais, kurie jau įėjo į televizijos istoriją. „Draugai“ parodė ir tikroviškumo, ir perspaudimo, ne vieną žmogų priverčiant serialą vadinti ne komedija, o labai linksma drama, kas yra turbūt tiksliausias šio projekto apibūdinimas. Per dešimt metų „Draugų“ scenaristai sukūrė tiek daug situacijų ir taip išplėtojo savo veikėjus, retkarčiais atsitiktinai leidžiant jiems elgtis nesavai, kad pabaiga liko tik savotiškas formalumas. Serialo kūrėjai žinojo privalantys viską užbaigti su Roso ir Reičel suartėjimu, ir tai padaryti sukeliant kuo daugiau kliūčių garsiajai porai, kurių viena buvo garsiojo padavėjo Gantero prisipažinimas, jog jis myli Reičel. Kai viskas buvo atlikta, paskutinis serialo kadras parodė tai, kas įprasmino visą serialą. Tuščias Monikos butas visam veikėjų šešetui reiškė naujo gyvenimo etapo pradžią ir senojo etapo pabaigą. Etapo, kurį dešimt metų stebėjo milijonai žiūrovų ir kuris jiems bei naujai serialą atrandantiems žmonėms pasąmonėje išliks itin ilgai.

Daugiau rasite čia:

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles