James’as Dean’as – anksti užgesęs Holivudo talentas
Šiemet rugsėjo 30 d. sueina lygiai šešiasdešimt metų kai Holivudas – o kartu ir visas pasaulis – neteko vieno talentingiausių visų laikų aktoriaus Jameso Deano. Jei ne tądien įvykusi lemtinga avarija, nusinešusi jaunojo aktoriaus gyvybę, savo talentu jis galėjo pasiekti karjeros aukštumas – bent taip jam prognozavo kritikai. Deja, jų prognozėms nebuvo lemta išsipildyti. Žuvęs vos dvidešimt ketverių metų amžiaus Jamesas Deanas amžinai išliks jaunas tiek žiūrovų atmintyje, tiek trijuose filmuose, kuriuose atliko savo svarbiausius karjeros vaidmenis bei dar keliolikoje smulkesnių darbų.
Vaikystė, paauglystė ir aktoriaus kelio pasirinkimas
Būsimasis aktorius Jamesas Deanas gimė 1931 m. vasario 8 d. Mariono mieste, Indianos valstijoje JAV. James‘ui sulaukus šešerių metų amžiaus, jo tėvas nusprendė keisti gyvenimo būdą – iš ūkininko tapo dantų techniku ir visa šeima iš Indianos persikėlė į Kalifornijos valstijoje esančią Santa Moniką. Būdamas vaikas J. Deanas buvo labai prisirišęs prie motinos – deja, 1938 m. ji susirgo, o 1940 m. mirė nuo gimdos kaklelio vėžio. J. Deanui tuomet buvo devyneri.
Negalėdamas pats pasirūpinti sūnumi J. Deano tėvas paliko jį auginti savo seseriai ir jos vyrui, kurie gyveno Indanoje. J. Deano tetos šeima priklausė kvakerių sektai – tokioje tad aplinkoje jis ir užaugo. Būdamas paauglys J. Deanas artimai susibičiuliavo su vietiniu metodistų pastoriumi, kuris būsimajam aktoriui turėjo labai didelės įtakos – manoma, kad būtent pastorius paskatino J. Deano pomėgį koridai, automobilių lenktynėms ir teatrui. Tačiau biografinių šaltinių teigimu jaunąjį J. Deaną ir pastorių siejo kur kas daugiau nei tik bičiulystė.
Baigęs vidurinę mokyklą J. Deanas persikraustė į Kaliforniją pas savo tėvą ir pamotę – II pasaulinio karo veteranas Wintonas Deanas grįžęs į gimtinę vedė antrą kartą. Kalifornijoje J. Deanas įstojo į Santa Monikos koledžą ir studijavo paruošiamąją teisės programą. Tačiau semestrui išvykęs į Kalifornijos universitetą Los Andžele (UCLA) jis pakeitė savo studijas iš teisės į dramą. Dėl tokio jo poelgio smarkiai atšalo santykiai su tėvu. Dar besimokant universitete J. Deanas buvo atrinktas iš 350 kandidatų Malkolmo vaidmeniui W. Shakespeare‘o „Makbete“. 1951 m. J. Deanas metė studijas ir atsidėjo aktoriaus karjerai.
Karjeros pradžia
Pradėjęs nuo televizijos reklamų ir mažų pasirodymų serialuose, J. Deanas gavo pirmuosius epizodinius vaidmenis su tekstu – pirmuoju jo filmu tapo „Užmaut durtuvus!” (angl. „Fixed bayonets!”, 1951 m.). Vėliau jis trumpai pasirodė komedijose „Jūrininke, saugokitės!” (angl. „Sailor Beware“, 1952 m.) bei „Ar kas nors matė mano merginą?“ (angl. „Has Anybody Seen My Gal?“, 1952 m.). Tačiau Holivudas jaunam aktoriui neskubėjo siūlyti vaidmenų (taigi ir darbo), tad J. Deanas įsidarbino vienos kino studijos automobilių stovėjimo aikštelėje, kur netrukus ir susipažino su Rogers‘u Brackettu – reklaminės radijo stoties direktoriumi. R. Brackettas tapo dar vienu lemtingu žmogumi J. Deano karjeroje – būtent R. Brackettas patarė jam vykti į Niujorką. Čia pradėjęs ne itin sėkmingai kaip kaskadininkas, vėliau gavo vaidmenis CBS televizijos serialuose, kol galiausiai sulaukė kvietimo iš legendinės Aktorių studijos mokytis vaidybos iš aktoriaus Lee Strasbergo. Galima sakyti, tai buvo lūžis jo karjeroje, atvėręs tolesnius kelius į nemirtingą šlovę.
J. Deano kūrybinis palikimas – trys filmai
Po to, kai buvo pakviestas į Aktorių studiją, J. Deanas dažniau pradėjo filmuotis televizijos serialuose, o 1954 m. vaidino teatre – spektaklyje pagal Nobelio literatūros premijos laureato André Gide‘o pjesę „Imoralistas“. Talentinga vaidyba atkreipęs į save dėmesį J. Deanas pagaliau sulaukė Holivudo studijų skambučių su pasiūlymais filmuotis.
1953 m. Elia Kazanas ruošėsi statyti filmą pagal tuomet dar tik būsimo Nobelio literatūros premijos laureato Johno Steinbecko romaną „Rojaus ganyklos“ (filmas pavadintas „Į rytus nuo Rojaus“ / angl. „East of Eden“). Ir nors iš pradžių pagrindiniam vaidmeniui režisierius norėjo ko nors tokio, kaip Marlonas Brando, tačiau scenaristas Paulas Osbornas pasiūlė išbandyti tuomet plačiuosiuose vandenyse dar menkai žinomą J. Deaną. Šis susitiko su J. Steinbecku ir nors asmeniškai rašytojui jaunasis aktorius ne itin patiko, buvo nuspręsta, kad J. Deanas Kalo Trasko vaidmeniui tinka idealiai. Tad 1954 m. pavasarį J. Deanas iš Niujorko persikėlė į Los Andželą, kur prasidėjo filmavimas.
Įdomu tai, kad didžioji J. Deano pasirodymo „Į rytus nuo Rojaus“ dalis yra improvizacija. Už šį vaidmenį J. Deanas buvo nominuotas Oskarui kaip geriausias aktorius, tapdamas pirmuoju, kuriam ši nominacija skirta po mirties. Ir tai buvo vienintelis J. Deano filmas, kurį aktorius spėjo pamatyti pats.
Baigęs filmavimąsi „Į rytus nuo Rojaus“ J. Deanas iš Kalo Trasko greitai persikūnijo į Džimą Starką Nicholaso Ray‘aus dramoje „Maištas be priežasties“ (angl. „Rebell without a Cause“). Šis vaidmuo yra, ko gero, pats ikoniškiausias jo pasirodymas kine – J. Deano suvaidintas maištaujantis jaunuolis tapo šeštojo dešimtmečio paauglių dievuku.
„Milžinas“ (angl. „Giant“), paskutinis filmas, kuriame vaidino J. Deanas, išleistas jau po jo mirties – 1956 m. Šioje romantinėje dramoje J. Deanas vaidino kartu su Elizabeth Taylor ir Rocku Hudsonu. J. Deanas vaidmenį šiame filme rinkosi sąmoningai – nenorėjo užstrigti vaidindamas vien maištaujančius, su tėvais nesutariančius paauglius. Vaidindamas paskutinę sceną, kurioje jo personažas Džetas Rinkas girtas rėžia kalbą, J. Deanas stengdamasis, kad viskas atrodytų kuo realistiškiau, truputį perlenkė lazdą – vėliau režisierius George‘as Stevensas nusprendė, kad nieko neįmanoma suprasti ir paskutinę sceną įgarsinti teko kitam aktoriui. Už šį vaidmenį J. Deanas po mirties taip pat buvo nominuotas Oskarui ir kol kas yra vienintelis aktorius po mirties pelnęs dvi nominacijas.
Netikėta žūtis
1954 m. be pagaliau sėkmingai pradėjusios klostytis aktoriaus karjeros J. Deanas smarkiai susidomėjo automobilių lenktynėmis. Gavęs honorarą už filmą „Į rytus nuo Rojaus“, J. Deanas įsigijo du sportinius automobilius. 1955 m. prieš pat pradedant filmuoti „Maištą be priežasties“ J. Deanas kaip profesionalas dalyvavo savo pirmose lenktynėse Palm Springse, kur užėmė pirmą vietą naujokų klasėje, o bendroje įskaitoje liko antras. Po mėnesio jis lenktyniavo Beikersfilde, kur savo klasėje vėl buvo pirmas, o bendrojoje įskaitoje trečias. J. Deanas labai norėjo dalyvauti ir Indianapolio 500 lenktynėse, tačiau įtemptas filmavimų tvarkaraštis to neleido padaryti. Paskutinį kartą jis lenktyniavo 1955 m. gegužės 30 d. Santa Barbaroje, tačiau dėl techninio gedimo lenktynių nebaigė. Vėliau jo lenktynininko karjerą teko laikinai sustabdyti – kol filmavosi juostoje „Milžinas“ kino studija uždraudė jam lenktyniauti. Tačiau baigęs filmavimą J. Deanas vėl grįžo į lenktynių trasą.
1955 m. rugsėjo 30 d. J. Deanas turėjo lenktyniauti Salinaso mieste, Kalifornijoje. J. Deanas su dar trimis bendrakeleiviais, tarp kurių buvo ir kita mašina už J. Deano Porche važiavęs vokietis mechanikas, įkalbėjęs J. Deaną patiems keliauti iš Los Andželo į Salinasą, patraukė į lenktynių vietą. Bekeliaujant abu vairuotojai – tiek J. Deanas, tiek vokietis mechanikas Rolfas Wütherichas – buvo nubausti už greičio viršijimą.
Važiuojat autostrada maždaug 17:15 val. priekyje važiuojantis automobilis po nevykusio bandymo apsisukti užkirto kelią J. Deano Porche. Priverstas staigiai stabdyti J. Deano vairuojamas Porche rėžėsi į kelią užkirtusį Fordą ir persivertęs nukrito priešingo kelkraščio pusėje. Fordo vairuotojas atsipirko lengvais sužalojimais, R. Wüterichas išcentrinės jėgos buvo išsviestas iš suknežinto Porche, o savajame automobilyje užspaustas J. Deanas, be kitų sužeidimų patyręs ir kaklo lūžį, buvo mirtinai sužeistas. Po avarijos pribėgę padėti žmonės dar užčiuopė silpną pulsą, tačiau daugybiniai sužalojimai buvo tokie gausūs ir rimti, kad J. Deanui išgyventi vilčių praktiškai nebebuvo – jo mirtis konstatuota netrukus po to, kai greitoji pagalba nugabeno jį į ligoninę. 1955 m. spalio 8 d. J. Deanas palaidotas Fairmonte, Indianoje.
Iš karto po nelaimės nuspręsta, kad avarija įvyko dėl viršyto greičio. Tačiau vėliau atsirado įvairių spekuliacijų ir teorijų šia tema – 2005 m. (taigi praėjus penkiasdešimčiai metų nuo tikrų įvykių) buvo atkurtas avarijos modelis, pagal kurį padaryta prielaida, jog J. Deano vairuojamas Porche važiavo maždaug 90 km/h greičiu – t. y. neviršijant greitkelyje nustatyto leistino greičio.
Beje, kažkokia pikta lemtis vėliau persekiojo visus, kas prisilietė prie J. Deaną į mirtį nunešusio automobilio – iškritęs Porche variklis sutraiškė koją mechanikui, vėliau šį variklį įsigijęs gydytojas žuvo lenktynėse, paskui sudegė garažas, kuriame Porche buvo suremontuota, o per ekspoziciją Sakramente Porche nukrito nuo podiumo ir sužalojo paauglį.
Įvertinimas po mirties ir neblėstanti šlovė
Kaip jau minėta, J. Deanas tapo pirmuoju aktoriumi po mirties nominuotu Oskarui bei kol kas vieninteliu po mirties pelniusiu dvi nominacijas. 1999 m. Amerikos kino instituto sudarytame aktorių sąraše „100 metų… 100 aktorių“ J. Deanas tarp vyrų aktorių atsidūrė 17 vietoje. Jei ne ankstyva mirtis, kas žino – galbūt šio aktoriaus pavardę matytume ir gerokai aukštesnėje šio sąrašo vietoje. Talento ir sugebėjimų jam netrūko.
James’o Dean’o filmų apžvalgos:
„Į rytus nuo Rojaus“ (1955 m.);
„Maištas be priežasties“ (1955 m.);
Legendinė scena, kurios metu James’as Dean’as vos nepasmaugė savo kolegos Jimo Backuso:
