Belaukiant „Tarp žvaigždžių“. Filmai, kuriuos būtina pasižiūrėti prieš naujausios Ch. Nolano juostos peržiūrą

Ne paslaptis, jog vienu svarbiausiu šių metų kino įvykių yra laikomas naujausias britų režisieriaus Christophero Nolano naujausias filmas „Tarp žvaigždžių“ (angl. „Interstellar“), kurio premjera tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje numatyta lapkričio 4 dieną.

Tai bus jau devintas žinomo kino kūrėjo pilnametražis filmas. Visame pasaulyje milijonų kino mėgėjų mylimam režisieriui Christopheriui Nolanui naujasis filmas taps tikru iššūkiu. Visi žino apie jo perfekcionistišką požiūrį į filmus, todėl tikimasi, kad ir su šiuo filmu jis peržengs visas savo galimybių ribas, kaip tai buvo su kiekvienu jo išleistu filmu. „Memento“ (angl. „Memento“), „Tamsos riterio trilogiją“ (angl. „The Dark Knight Trilogy“), „Prestižą (angl. „The Prestige“) ir „Pradžią“ (angl. „Inception“) sukūręs Ch. Nolanas ir vėl žengia mokslinės fantastikos link.

Filmas ypatingas tuo, kad jame susiburia daug egzistencinių idėjų, daugybė filosofinių apmastymų ir stipraus konteksto vizualinė pusė, kuri leis pajusti visą juostos didybę. Kaip ir visus ankstesnius režisieriaus darbus, šį projektą irgi pastūmėjo kelios knygos ir keli filmai, kuriuose Ch. Nolanas įžvelgė gilią prasmę ir pajuto įkvėpimą savo naujausiam kūriniui.

Norint suprasti visą „Tarp žvaigždžių“ užslėptą mintį ir suvokti tai, ką mums norėjo pateikti vienas genialiausių ir labiausiai parduodamų mūsų dienų režisierių, reikia peržiūrėti tuos filmus, kuriais jis rėmėsi kurdamas šią juostą. Jūsų teismui pristatomos juostos, kurias būtina pamatyti prieš naujausio Christopherio Nolano filmo peržiūrą

 

1. „2001: Kosminė odisėja“ (angl. „2001: A Space Odyssey“), 1968

Geriausiu visų laikų mokslinės fantastikos filmų pripažintas 1968 metų kino genijaus Stanley Kubricko šedevras apie žmonijos egzistenciją ir jos evoliuciją „2001: Kosminė Odisėja“, kuri pelnė Oskarą už geriausius specialiuosius efektus. Žinoma, šis genialus filmas labiausiai ir įkvėpė Christopherį Nolaną imtis „Tarp žvaigždžių“. Visgi, tai pats mėgstamiausias režisieriaus filmas, todėl jo užsispyrimas kuriant savo naujausią juostą visiškai nestebino. Taip pat, būsimame filme galima pamatyti labai daug sąsajų su S. Kubricko kūriniu. 1968 m. juostoje pasakojama apie didingą kosminio erdvėlaivio „S.S. Discovery“ ir jo ekipažo kelionę po dar nematytus galaktikos kampelius. Kelionėje herojai aptinka daug svarbių ir netikėtų radinių, galinčių padėti jiems atsakyti į klausimą – kas mes tokie ir kokią svarbą žmonija turi visatoje. Juostą puošią labai tikroviški vizualieji efektai, puikus aktorių darbas ir neužmirštama režisūra. Tai išties įspūdingas trijų valandų reginys, kurio kol kas nė vienas filmas nesugebėjo nurungti.

Plačiau apie filmą galite pasiskaityti paspaudę ant šios nuorodos

 

2. „Svetimas“ (angl. „Alien“), 1979

Kaip ir filme „2001: Kosminė odisėja“, taip ir 1979 metų Oskariniame sero Ridley‘io Scotto filme, juostoje pateikiami egzistenciniai klausimai ir atsakymai į juos. Nors filmas priskiriamas prie siaubo žanro, kuris išties priverčia išsigąsti net žiūrint jį šiais laikais (vien ko verta bauginanti atmosfera), tačiau jame pilna gerų idėjų apie žmonijos rasės svarbą. Juostos metu susipažįstame su kosminio erdvėlaivio „Nostromo“ įgula ir jų susidūrimu su padaru, prieš kurį jie yra bejėgiai. Taip pat filmas sukurtas preciziškai, detaliai ir labai kokybiškai. Specialieji efektai aukščiausios klasės. Aktoriai padeda pajusti filmo stiprumą ir jo suteikiama atmosferą, todėl net ir iš šios pozicijos filmas sunkiai nusileidžia geroms dramoms ar Oskarams nominuotiems filmams apie gyvenimą. Prieš du metus buvo pristatyta visos šios istorijos priešistorė „Prometėjas“ (angl. „Prometheus“), kurioje buvo bandoma papasakoti apie žmonijos kilmę. Deja, padaryti taip, kaip buvo padaryta šiame filme, režisieriui ir scenaristams nepavyko.

Plačiau apie filmą galite pasiskaityti paspaudę ant šios nuorodos.

 

3. Artimi trečio laipsnio kontaktai (angl. „Close Encounters of the Third Kind“), 1977

Karjeros laiptais kilęs režisierius Stevenas Spielbergas 1977 metais pristatė vieną pačių geriausių savo darbų, o taip pat ir vieną įspūdingiausių mokslinės fantastikos atstovų. Du Oskarus pelnęs filmas ne tik perteikė puikią mintį apie nežemiškos kilmės civilizacijų buvimą, bet dar ir parodė anų laikų specialiųjų efektų galimybes. Nors tais pačiais metais pasirodė originalūs „Žvaigždžių karai“, tačiau būtent šis filmas parodė tikrą pažangą techninėje specialiųjų efektų pusėje. Juostoje taip pat pasakojama apie kitų pasaulių egzistavimą, todėl siužetinės linijos metu galima suprasti, jog žemiečiai yra lygiai tokie pat ateiviai danguje gyvenantiems padarams. Filosofijos filme irgi netrūksta, todėl iš turinio pusės, tai gana brandus ir stiprų poveikį turintis darbas, kuriame žanro gerbėjai sugebės atrasti viską, ko reikia mokslinės fantastikos pobūdžio filmui.

Plačiau apie filmą galite pasiskaityti paspaudę ant šios nuorodos.

 

4. „Teisingi vyrukai“ (angl. „The Right Stuff“), 1983

Keturiais Oskarais už geriausią garsą, montažą, garso montažą ir garso takelį apdovanotas garsiausias režisieriaus Phillipo Kaufmano filmas apie JAV kosmonautiką ir jos evoliuciją nuo 1947 m. iki lemtingų 1963, kai pagaliau buvo sugebėta pakilti į kosmosą. Juostoje pilna įdomių detalių apie kosmonautų kasdienybę, jų pasirengimą skrydžiams, taip pat ir gyvenimiška drama apie šios žmonių profesijos rizika. Naujausiame Ch. Nolano filme irgi bus skirta nemažai dėmesio kosmonautikos detalėmis, todėl kurdamas savo juostą jis ne tik konsultavosi su NASA, tačiau ir pasiskolino kelias idėjas iš šios juostos. Filmas taip pat gali pasigirti gera technine puse, ir įtampoje laikančia siužetine linija. Juostoje sutinkame daug puikių aktorių, kurie prieš filmavimo darbų pradžią praleido labai daug laiko su tikrais kosmonautais, norėdami pasisemti įkvėpimo realistiškam pasirodymui.

Plačiau apie filmą galite pasiskaityti paspaudę ant šios nuorodos.

 

5. „Soliaris“ (angl. „Solaris“), 1972

Vieno iškiliausių visų laikų rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio 1972 metų darbas pakerėjo ne tik pačius rusus, tačiau ir viso pasaulio žinomiausius kino kūrėjus, kino žinovus ir kinomanus, kurie negailėjo pagyrų šiam išskirtiniam kūriniui. Juosta pasakoja apie dorovinę stiprybę ir tyrumą turinčią kelionę po egzistencinę žmogaus būtį. Nepagailėta ir labai didaktinio šios temos išaiškinimo. Tai gana sunkus, tačiau ypatingai gilią prasmę turintis kūrinys, kuriame be puikių dekoracijų galime pamatyti mūsų šalies legendą – aktorių Donatą Banionį. Tai rimtas atsakas į S. Kubricko sukurtą 1968 metų šedevrą, kurį, kaip ir Ch. Nolano naujausią filmą, įkvėpė būtent „2001: Kosminė odisėja“.

Plačiau apie filmą galite pasiskaityti paspaudę ant šios nuorodos.

 

6. „Kontaktas“ (angl. „Contact“), 1997

Lietuvių kilmės režisierius, Oskaro laureatas už „Forestą Gampą“ (angl. „Forest Gump“), Robertas Zemeckis, mėgstantis eksperimentuoti su įvairaus žanro projektais, 1997 metais pristatė vieną įdomiausių dešimtojo dešimtmečio filmą apie ateivius. Juostoje pasakojama apie galimybę susisiekti su tais, kurie yra tolį, už žvaigždžių takų. Pagrindinė filmo idėja – ar egzistuoja pomirtinis gyvenimas ir ką reiškia žmogaus kelionė žemės ribose. Tai taipogi egzistencinės juostos pavyzdys, kuriame matome žmonių norą pažinti tai, kas yra nepasiekiama. Taip pat filme galima atrasti labai būdingas žmones apibūdinančias charakterio savybes, kurios kartais gali privesti prie labai didelių nelaimių. Tiek vizualiai, tiek turiniu, filmas tampa vienu išradingiausių ano meto filmų apie kosmosą.

Plačiau apie filmą galite pasiskaityti paspaudę ant šios nuorodos.

 

Būtent šie filmai padėjo Ch. Nolanui sudaryti bendrą vaizdą kuriant jo ilgai lauktą filmą „Tarp žvaigždžių“. Galima paminėti ir tokius darbus, kaip 2009 m. „Menulis“ (angl. „Moon“), 2011 m. „Super 8“ (angl. „Super 8“), 2007 m. „Gęstanti saulė“ (angl. „Sunshine“) ir 2013 m. „Gravitacija“ (angl. „Gravity“), kuriuose irgi nemažai idėjų apie žmonijos egzistenciją ir jų vystymąsi bei ateities viziją.

Naujausias Ch. Nolano filmas į kino ekranus atkeliauja jau lapkričio 4 dieną. Filmas kelia klausimus ir apie gyvenimo prasmę. Kas svarbiau – žinojimo ribas praplėsianti kosminė misija, ar Žemėje vieni liekantys du misijos vado vaikai? Plyštančia širdimi Kuperis atsisveikina su mažąja dukrele, pažadėjęs jai būtinai sugrįžti, tačiau puikiai žino, kad jokie atradimai ir nauji pasauliai nepakeis to, ką jis palieka Žemėje.

Juostoje pagrindinius vaidmenis atliko Matthew McConaughey‘is, Anne Hathaway, Jessica Chastain, Michaelas Caine‘as ir Casey‘is Affleckas. Filmo kompozitorius – ilgametis režisieriaus draugas Hansas Zimmeris.