Kino teatruose neseniai pradėtas rodyti naujausias amerikiečių režisieriaus Spike‘o Lee filmas „Juodaodis iš Kukluksklano“ (angl. „BlacKkKlansman“) (kada šis filmas pasieks Lietuvą, kol kas nežinoma). Kanuose, kur įvyko šio filmo premjera, „Juodaodis iš Kukluksklano“ apdovanotas Didžiuoju žiuri prizu – t. y. – iš esmės antruoju pagal svarbą po Auksinės palmės šakelės. Prancūzų portalo „AlloCiné“ žurnalistai Kanuose pakalbino šio filmo režisierių. Tačiau imti interviu iš S. Lee – visada gan sudėtinga užduotis, kadangi šis režisierius nenori atvirauti, dažnai nuduoda nesupratęs klausimų, atsakinėja trumpai ir apskritai nemėgsta kalbėti apie savo darbą. Šiemet Kanuose „AlloCiné“ duotas interviu tai tik patvirtina.

Ar prieš pradedant dirbti su filmo scenarijumi jums buvo žinoma Rono Stallwortho istorija?

Niekada gyvenime nebuvau apie tai girdėjęs. Nieko apie tai nežinojau.

Uždaviau šį klausimą todėl, kad Prancūzijoje ši istorija buvo visai nežinoma.

JAV irgi ne. Iki pasirodant šiam filmui.

Nuo to momento, kai jau turėjote siužetą filmui, kurio pagrindu tapo Stallwortho gyvenimas, kaip apsisprendėte kokį filmą – dokumentinį ar vaidybinį – kurti?

Šiaip „Juodaodis iš Kukluksklano“ buvo ne mano, o Jordano Peele‘o projektas. Jis mane pakvietė kurti vaidybinį, o ne dokumentinį filmą. Tad viskas buvo visai paprasta.

Jūsų filmuose man patinka ta maniera, kokia jūs kalbate apie Amerikos istoriją, ir, tiesą sakant – dar visai neseną istoriją…

[įsiterpia] …ir apie kiną! Apie „Vėjo nublokštus“ (angl. „Gone with the Wind“, 1939 m.) ir „Tautos gimimą“ (angl. „The Birth of a Nation“, 1915 m.).

Būtent prie to ir norėjau prieiti! Norėjau pasakyti, kad, pavyzdžiui, filme „Juodasis Kukluksklano narys“ jūs rodote scenas iš šių dviejų filmų. Norėčiau, kad mūsų skaitytojams paaiškintumėte, kodėl pasirinkote šiuos filmus.

Tam tikruose sluoksniuose šie du filmai – 1915 m. „Tautos gimimas“ ir 1939 m. „Vėjo nublokšti“ –  yra laikomi kaip geriausi kada nors sukurti filmai. Tačiau man atrodo, kad jie kelia problemą. Kai bandai suprasti tokius dalykus, pasirenki eiti per tai, kas yra sukurta geriausio. Bet [šie filmai] turi trūkumų.

Filme „Juodaodis iš Kukluksklano“ jūs tuos trūkumus detalizuojate. Dar viena nuoroda į kiną – minima nemažai eksploatacinių filmų (angl. Blaxploitation – požanris, kur visus ar pagrindinius vaidmenis atlieka juodaodžiai aktoriai). Koks jūsų požiūris į šį periodą?

„Juodojo Kukluksklano nario“ veiksmas plėtojasi aštuntajame dešimtmetyje, tai buvo eksploatacinių filmų epocha. Atrodė logiška, kad Ronas Stallworthas ir Patrice kalbėtų apie tai, ką mato: „Šaftas“ (angl. „Shaft“) su Richardu Roundtree‘iu ar „Super Fly“ su Ronu O‘Nealu!

Dar viena nuoroda į kiną – tai jūsų filme pasirodantis Harry‘is Bellafonte [dainininkas, aktorius ir aktyvistas]!

Vuhu!

Jam 91-eri metai.

Būdamas 91-erių metų, jis mums suteikė tokią garbę. Jis turėjo pasirodyti Kanuose, tačiau jo gydytojai jam neleido vykti į tokią kelionę. Tačiau jis yra su mumis visa siela [rodo pirštu į dangų].

Jūs jam pasiūlėte vaidmenį?

Tai žinoma! Jam patiko scenarijus, bet iš pradžių manė, kad fiziškai negalės pasirodyti filme. Mes jam davėme pusantro mėnesio, jis pasiruošė ir gerai atliko savo darbą.