Koronos viruso sukelta pandemija tiesiog neatpažįstamai pakeitė šiemetinį kino žemėlapį ir sujaukė įprastą tvarką. Berlyno kino festivalis buvo vienas paskutiniųjų, dar spėjusių įvykti iki tol, kol visas pasaulis aklinai užsidarė karantinui. Dar prieš paskelbiant karantiną ir jam tik prasidėjus kino festivaliai vienas po kito ėmė atšaukinėti šiemetinius renginius. Tačiau Kanai laikėsi – praktiškai tai buvo vienintelis festivalis, kurio organizatoriai ilgiausiai su neišsenkančiu optimizmu tikėjo, kad kino šventė šiemet vis tik įvyks. Kai jau tapo aišku, kad įprastinė festivalio data – gegužės pradžia – tampa nebeįmanoma, prabilta, kad festivalį galbūt pavyks surengti birželį-liepą, tačiau karantinui užsitęsus net ir ši pavėlinta data vis labiau panašėjo į miražą. Tada užsiminta apie planą C – festivalį nukelti į rudenį. Tačiau net ir dėl rudens niekas neaišku – sveikatos apsaugos specialistai įspėja apie galimą antrąją pandemijos bangą, tad šiomis sąlygomis planuoti tokį milžinišką renginį kaip Kanų festivalis yra ne tik rizikinga, bet visiškai oportunistiška.

Tad panašu, kad net ir nepagydomai optimistiškiems Kanų festivalio organizatoriams teko susitaikyti su tikrove, o ji tokia, kad šiemet įprastinis „fizinis“ šio renginio formatas nėra įmanomas. Nepaisant to, birželio 3 d. Kanų festivalio generalinis atstovas Thierry Frémaux ir festivalio direktorius Pierre’as Lescure’as paskelbė oficialią 2020 m. programą. Tai buvo padaryta tradiciškai – Paryžiaus „UGC Normandie“ kino teatre organizuojant spaudos konferenciją. Netradiciškai šiemet joje nedalyvavo nė vienas žurnalistas, tačiau pats renginys buvo transliuojamas televizijoje ir internete.

Į 2020 m. oficialią Kanų festivalio programą atrinkti 56 filmai. Atsižvelgiant į neeilinę situaciją, šiemet jie nėra išskirstyti į tradicines programas. Šįkart filmai grupuojami taip: į kategoriją „Ištikimieji“ (pranc. „Les fidèles“) pateko gerai žinomų ir Kanuose ne kartą savo darbus pristačiusių režisierių nauji filmai (14 filmų), kategorijoje „Naujokai“ (pranc. „Les nouveaux venus“) pristatomi Kanuose debiutuojančių režisierių kūriniai (14 filmų), kategorijos „Pirmieji filmai“ (pranc. „Les premiers films“) pavadinimas nereikalauja atskiro paaiškinimo – į ją pateko apskritai pirmuosius režisūrinius bandymus pristatantys kino kūrėjai (tarp jų – ir aktorius Viggo Mortensenas) (15 filmų) ir galiausiai programą papildo vienas filmas – eskizas, 3 dokumentiniai, 4 animaciniai filmai ir 5 komedijos. Nors, anot T. Frémaux, Kanų festivalis stengiasi atspindėti įvairovę, vis tik ir šiemet jame, kaip įprastai dominuoja prancūziški filmai. Pristatydami šią programą festivalio organizatoriai pasidžiaugė, kad į ją įtraukta nemažai moterų režisuotų filmų.

O dabar – pagrindinis klausimas: tai kaipgi Kanai vyks, jei fizinio festivalio nebus? Tiesiog pasirinktas variantas, kad šie filmai bus pažymėti Kanų festivalio ženklu, tačiau bus rodomi tiesiog įprastuose jau po truputį atsidarančiuose kino teatruose ar kituose festivaliuose. Tad jei kam nors ankstesnis pasvarstymas, kad galbūt šiemet Kanai įvyks Venecijoje iki šiol skambėjo absurdiškai, pristačius tokią koncepciją viskas stoja į savo vietas. Tad kaip reziumavo T. Frémaux: Kanai – tai ne tik raudonas kilimas ir prabanga. Kanai, visų pirma, yra dalijimasis kinu. Ir jokios pandemijos to negali sustabdyti.

Žemiau pateikiame visą 2020 m. Kanų kino festivalio programą:

IŠTIKIMIEJI
(anksčiau bent vieną kartą atrinkti į oficialiąją programą)

• „Siunta Prancūzijai“ (angl. „The French Dispatch“, rež. Wes Anderson, JAV)
• „85-ųjų vasara“ (pranc. „Été 85“, rež. François Ozon, Prancūzija)
• „Tikros motinos“ (jap. „Asa ga kuru“, rež. Naomi Kawase, Japonija)
• „Lovers Rock“ (rež. Steve McQueen, Didžioji Britanija)
• „Mangrovė“ (angl. „Mangrove“, rež. Steve McQueen, Didžioji Britanija)
• „Dar po vieną“ (dan. „Druk“, rež. Thomas Vinterberg, Danija)
• „DNR“ (pranc. „ADN“, rež. Maïwen, Alžyras, Prancūzija)
• „Paskutiniai žodžiai“ (angl. „Last Words“, Jonathan Nossiter, JAV)
• „Rojus: į laimės šalį“ (angl. „Heaven: to The Land of Happiness“, rež. Sang-Soo Im, Pietų Korėja)
• „Mes būsime pamiršti“ (isp. „El olvido que seremos“, rež. Fernando Trueba, Ispanija)
• „Pusiasalis“ (angl. „Peninsula“, Sang-ho Yeon, Pietų Korėja)
• „Sutemose“ (rež. Šarūnas Bartas, Lietuva)
• „Žmonės“ (pranc. „Des Hommes“, rež, Lucas Belvaux, Belgija)
• „Tikras reikalas“ (angl. „The Real Thing“, rež. Kôji Fukada, Japonija)

NAUJOKAI

• „Paprasta aistra“ (pranc. „Passion simple“, rež. Danielle Arbid, Libanas)
• „Geras vyrukas“ (angl. „A Good Man“, rež. Marie Castille Mention-Schaar, Prancūzija)
• „Meilės reikalai“ (pranc. „Les choses qu’on dit, les choses qu’on fait“, rež. Emmanuel Mouret, Prancūzija)
• „Souad“ (rež. Ayten Amin, Egiptas)
• „Limbas“ (angl. „Limbo“, rež. Ben Sharrock, Didžioji Britanija)
• „Raudonžemis“ (pranc. „Rouge“, rež. Farid Bentoumi, Prancūzija)
• „Prakaituok“ (angl. „Sweat“, rež. Magnus Von Horn, Švedija)
• „Tedis“ (angl. „Teddy“, rež. Ludovic Boukherma, Zoran Boukherma, Prancūzija)
• „Vasaris“ (angl. „February“, rež. Kamen Kaley, Bulgarija)
• „Amonitas“ (angl. „Ammonite“, rež. Francis Lee, Didžioji Britanija)
• „Naktinis gydytojas“ (pranc. „Un médecin de nuit“, rež. Elie Wajeman, Prancūzija)
• „Sunkus vaikas“ (pranc. „Enfant terrible“, rež. Oskar Roehler, Vokietija)
• „Nadja, peteliškė“ (angl. „Nadia, Butterfly“, rež. Pascal Plante, Kanada)
• „Štai ir mes“ (angl. „Here We Are“, rež. Nir Bergman, Izraelis)

FILMAS – ESKIZAS

• „Septetas: Hon Kongo istorija“ (angl. „Septet: The Story of Hong Kong“, rež. Ann Hui, Johnnie To, Tsui Hark, Sammo Hung, Woo-Ping Yuen, Patrick Tam)

PIRMIEJI FILMAI

• „Kritimas“ (angl. „Falling“, rež. Viggo Mortensen, JAV)
• „Malonumas“ (angl. „Pleasure“, rež. Ninja Thyberg, Švedija)
• „Slalomas“ (pranc. „Slalom“, rež. Charlène Favier, Prancūzija)
• „Prisiminų namai“ (port. „Casa de antiguidades“, rež/ Joao Paulo Miranda Maria, Brazilija)
• „Disonansas“ (pranc. „Fausse note“, rež. Jimmy Keyrouz, Libanas)
• „Ibrahimas“ (pranc. „Ibrahim“, rež. Samir Guesmi, Prancūzija)
• „Pradedant“ (angl. „Beginning“, rež. Déa Kulumbegashvili, Gruzija)
• „Gagarinas“ (pranc. „Gagarine“, rež. Fanny Liatard, Jérémy Trouilh, Prancūzija)
• „16 pavasarių“ (pranc. „16 printemps“, rež. Suzanne Lindor, Prancūzija)
• „Niekšas“ (pranc. „Vaurien“, rež. Peter Dourountzis, Prancūzija)
• „Berniukas šifonas“ (pranc. „Garçon chiffon“, rež. Nicolas Maury, Prancūzija)
• „Jei vėjas nurimtų“ (pranc. „Si le vent tombe“, rež. Nora Martirosyan, Armėnija)
• „Džonas ir landynė“ (angl. „John and the Hole“, rež. Pascual Sisto, JAV)
• „Žengti į vėją“ (angl. „Striding into the Wind“, rež. Shujum Wei, Kinija)
• „Kino mirtis, mano tėvo taip pat“ (angl. „The Death of Cinema and My Father Too“, rež. Dani Rosenberg, Izraelis)

3 DOKUMENTINIAI FILMAI

• „Milijardo verta kelionė“ (pranc. „En route pour le milliard“, rež. Dieudo Hamadi, Kongas)
• „Trumų medžiotojai“ (angl. „The Truffle Hunters“, rež. Michael Dweck, Gregory Kershaw, JAV)
• „9 dienos Rakoje“ (pranc. „9 jours à Raqqa“, rež. Xavier de Lauzanne, Prancūzija)

5 KOMEDIJOS

• „Antuanetė Sevenų kalnuose“ (pranc. „Antoinette dans les Cévènnes“, rež. Caroline Vignal, Prancūzija)
• „Du Alfredai“ (pranc. „Les deux Alfred“, rež. Bruno Podalydès, Prnacūzija)
• „Triumfas“ (pranc. „Un Triomphe“, rež. Emmanuel Courcol, Prancūzija)
• „Pasaulio kilmė“ (pranc. „L’origine du monde“, rež. Laurent Lafitte, Prancūzija)
• „Vestuvių kalba“ (pranc. „Le discours“, rež. Laurent Tirard, Prancūzija)

4 ANIMACINIAI FILMAI

• „Aja ir ragana“ (jap. „Aya to Majo“, rež. Gorô Miyazaki, Japonija)
• „Bėglys“ (angl. „Flee“, rež. Jonas Poher Rasmussen, Danija)
• „Žozefas“ (pranc. „Josep“, rež. Aurel, Prancūzija)
• „Siela“ (angl. „Soul“, rež. Pete Docter, JAV)