Ne, mes nieko nesupainiojom, ir jūs taip pat nesusipainiojote – garsus ir plačiai pripažintas Lietuvos teatro režisierius Oskaras Koršunovas ketina pateikti modernią žinomos Sofoklio tragedijos „Antigonė“ viziją – ir šįkart tai darys ne teatro scenoje, o kino ekranuose. Ši O. Koršunovo versija turėtų tapti „dinamišku kelio filmui bei manifestu gyvenimo ir mirties situacijoms“. „Visada norėjau būti kino režisieriumi. Buvo laikai, kai kinas įkvėpimo sėmėsi iš teatro, dabar yra atvirkščiai – teatras minta kino idėjomis ir pjesės yra rašomos kaip filmų scenarijai“ – taip kino portalas cineuropa.org cituoja režisierių, kuris pratęsia mintį, pridėdamas, kad „šiame filme aš matau dramos, veiksmo, komedijos ir kelio filmo mišinį, filosofiškai nuspalvintą vizualinių efektų, dinamikos ir aštraus montažo. Man labai patiko, kad scenarijus tuo pačiu metu buvo ir labai konkretus iki detalių, ir monumentalus“.
Filmo aprašymas atskleidžia tarpusavyje susipynusias siužeto linijas bei motyvus: „Pirmoji paralelinė istorija, kurios veiksmas prasideda 2001 metais, pasakos apie emigrantus brolius. Ši kelionė laiku atgal parodys tai, ką išgyveno lietuviai, migravę į Vakarus – tokius dalykus kaip nusikaltimai, nelegalus patekimas į Didžiąją Britaniją ir Airiją, pasinaudojus suklastota tapatybe, moderni vergovė Airijos fermose, ir krikščioniškų principų atsižadėjimas dėl halal maisto kalėjime. Antroji potemė pasakos apie mirusį sirą Rifatą, kurio kūnas per klaidą atsiduria Lietuvoje, ir jo seserį Lelj. Šių istorijų kombinacija leidžia publikai lietuvių brolių ar seserų akimis pažvelgti į pasaulinės migracijos Europon keliamus neramumus“.
Projekto prodiuseris Stasys Baltakis patvirtino, kad ruošiamasi teikti paraišką Lietuvos kino centrui dėl šio filmo finansavimo. Scenarijų šiai juostai parašė filosofas Nerijus Milerius. S. Baltakis atskleidė, kad prie projekto prisidės Kristinos Buožytės fantastinio filmo „Aurora“ (2012 m.) operatorius Feliksas Abrukauskas, kompozitorius Gintaras Sodeika, Sergejaus Loznitcos dramą „Nuolankioji“ (rus. „Krotkaya“, 2017 m.) montavęs Danielius Kokanauskas, bei „Sevastopolio mūšio“ (rus. „Bitva za Sevastopol“, 2015 m.) dailininkas Jurijus Grigorovičius.
Projekto prodiuseris patvirtino, kad, tuo atveju, jei finansavimas būtų paskirtas 2018 m. vasarą, pagrindiniai filmavimo darbai vyktų rugsėjo – spalio mėnesiais, postprodukcija tuomet nusikeltų į 2019 m. vasarį ir kovą, tam, kad filmas būtų spėtas pabaigti iki vasaros festivalių sesijos. Aktorių atranka prasidės 2018 m. vasarą, filmuojama bus Lietuvoje, Airijoje ir Italijoje, kuri čia atstos Graikiją.
Atrodo, laukia tikrai ambicingas projektas – toks, kokio lietuviškas kinas, dar, ko gero, neregėjo. Bet kadangi čia dar tik pati jo pradžia, paties galutinio rezultato teks ilgokai palaukti. Tačiau jau dabar pakankamai intriguoja jau vien tas faktas, kad O. Koršunovas iš teatro rengiasi persikraustyti į kino sferą. Kaip jam tai pavyks – bus matyti.
