Juodaodžių superherojų veiksmo filmas. Juosta apie Meksikos čiabuvę tarnaitę. Homoseksualaus imigranto roko žvaigždės portretas. Pirmasis Spike‘o Lee Oskaras – 2019 m. Oskaruose laimėjo filmai, pasakojantys istorijas iš skirtingų rasinių ir kultūrinių perspektyvų, ir tai ženklina didžiulį pokytį nuo 2016 m., kai šie prestižiniai apdovanojimai buvo apkaltinti rasizmu, o pagrindinių kategorijų nominantai buvo išimtinai baltaodžiai.

„Žalioji knyga“ (angl. „Green Book“), pasakojanti apie rasinį neteisingumą, išsikerojusį JAV pietinėse valstijose 7-ajame dešimtmetyje – segregacijos laikotarpiu, kiek netikėtai nugriebė pagrindinį vakaro prizą – buvo pripažinta geriausiu filmu. Padėkos kalboje „Žaliosios knygos“ režisierius Peteris Farrelly‘is kalbėjo, kad filmas apie juodaodį pianistą ir jo baltaodį vairuotoją iš tiesų yra apie „meilę vienas kitam, nepaisant mūsų skirtumų“.

„Žalioji knyga“ pelnė tris apdovanojimus, kaip ir „Roma“ – juodai balta juosta ispanų kalba, pasakojanti apie čiabuvę tarnaitę, bei „Juodoji pantera“ (angl. „Black Panther“) – „Marvel“ superherojų filmas, kuriame vaidina beveik vien išimtinai juodaodžiai aktoriai. Spike‘o Lee „Juodaodis iš Kukluksklano“ (angl. „BlackKklansman“), pasakojantis apie juodaodį detektyvą, kuriam pavyksta infiltruotis į Kukluksklaną, taip pat neliko be apdovanojimų.

„Tai iš tikrųjų yra didelis proveržis, kad bet kuris filmas su rasiniais elementais pelnė apdovanojimus. Kai tik pradėjau dirbti šioj industrijoje, buvo tikrai blogai. Ir nuo tada mes nuėjome ilgą kelią“, kalbėjo Kevinas Willmottas – afroamerikietis vienas iš „Juodaodžio iš Kukluksklano“ scenaristų, apdovanotas už geriausią adaptuotą scenarijų.

Rami Malekas, kurio tėvai į JAV imigravo iš Egipto, atsiėmė geriausio aktoriaus apdovanojimą už tapimą legendiniu Fredy Mercury‘iu filme „Bohemijos rapsodija“ (angl. „Bohemian Rhapsody“). Užkulisiuose jis atskleidė, kad vaikystėje savo perspektyvas Holivude vertino skeptiškai dėl savo etninės kilmės. „Niekada nemačiau jokio pagrindinio aktoriaus, kuris atrodytų taip, kaip aš“, sakė R. Malekas.

Spike‘as Lee, pripažintas juodaodis režisierius, šį sekmadienį namo parsivežė pirmąjį Oskarą už geriausią adaptuotą scenarijų filmui „Juodaodis iš Kukluksklano“. Šis apdovanojimas tarsi vainikuoja visą jo ilgą karjerą, kurioje būta ir itin skaudžių pralaimėjimų, pavyzdžiui 1989 m., kai be apdovanojimų liko jo juosta „Elkis teisingai“ (angl. „Do the Right Thing“).

Užkulisiuose S. Lee gurkštelėjo šampano ir pareiškė, kad nebūtų laimėjęs Oskaro, jei ne 2015 ir 2016 m. kilusi #OscarSoWhite (liet. Oskarai tokie balti) kampanija ir ankstesnės JAV kino meno ir mokslo akademijos prezidentės Cheryl Boone Isaacs pastangos įtraukti daugiau įvairovės formuojant pačią Akademiją ir kviečiant naujus narius. „Jie atvėrė Akademiją tam, kad Akademija taptų panašesnė į Ameriką“, kalbėjo S. Lee.

Ruth E. Carter tapo pirmąja afroamerikiete, pelniusia Oskarą už geriausią kostiumų dizainą filme „Juodoji pantera“. „Svajojau apie šį vakarą ir nuoširdžiai meldžiausi dėl šio vakaro… ir kad tai yra reikšminga ne tik man, bet ir jaunimui, einančiam paskui mane“, kalbėjo R. E. Carter. Beje, pirmasis žmogus, kuriam ji padėkojo atsiimdama Oskarą buvo S. Lee – režisierius, suteikęs jei progą pradėti. Po kelių minučių „Juodoji pantera“ pelnė apdovanojimą už geriausią scenografiją – statulėlę atsiėmė Hannah Beachler – pirmoji spalvotoji moteris nominuota šioje kategorijoje. Šie du Oskarai yra istoriniai – pirmą kartą per 30 metų afroamerikietės moterys laimėjo techninėse kategorijose.

Meksikietis Alfonso Cuaronas, laimėjęs geriausios režisūros, geriausios kinematografijos ir geriausio filmo užsienio kalba kategorijose su savo autobiografinie juosta „Roma“, savo kalboje dėkojo Akademijai už tai, kad ši pripažino filmą, kurio pagrindinė veikėja „istoriškai buvo nustumta į kino užnugarį“. Užkulisiuose jis taip pat pridėjo, kad ispanoamerikiečiai „vis dar yra blogai reprezentuojami“ kine.

„Žaliosios knygos“ žvaigždė Mahershala Ali buvo vienas iš dviejų laimėjusių juodaodžių aktorių ir namo parsigabeno Oskarą už geriausią antraplanį vaidmenį – šiame filme jis įkūnijo rafinuotą juodaodį queer pianistą Doną Shirley. Po šio laimėjimo M. Ali stoja į vieną gretą su Denzeliu Washingtonu, kaip vieninteliai juodaodžiai aktoriai, laimėję daugiau nei vieną Oskarą.

Regina King, juostoje „Jei Bylo gatvė prabiltų“ (angl. „If Beale Street Could Talk“) suvaidinusi rūpestingą motiną, pripažinta geriausia antraplane aktore. Užkulisiuose ji pažymėjo, kad dėl savo pasirodymo sulaukė labai didelio palaikymo, tačiau kalbėdama apie Holivudą ji pabrėžė, kad „mes vis dar bandome pasiekti, kad būtume labiau atspindėti. Vis dar bandome čia patekti“.

Geriausiu animaciniu filmu be didesnių siurprizų tapo „Žmogus-voras: Į naują visatą“ (angl. „Spiderman: Into the Spieder-Verse“). Tai yra pirmasis istorijoje Žmogaus-voro filmas, kurio pagrindinis personažas yra ne baltaodis.

Moterys taip pat buvo ryškiai matomos šioje ceremonijoje. Geriausiomis grimo ir šukuosenų meistrėmis pripažintos Kate Biscoe ir Patricia DeHaney, kūrusios filmo „Valdžia“ (angl. „Vice“) personažų išvaizdą ir įspūdingai transformavusios Christiane‘ą Bale‘ą į Dicką Cheney‘į.

Geriausiu trumpametražiu dokumentiniu filmu tapo juosta dviprasmišku pavadinimu ir kalbanti kai kam gal vis dar nepatogia tema – „Menstruacijos. Bausmės pabaiga“ (angl. „Period. End of the Sentence“), kurį kūrė Rayka Zechtabchi ir Melissa Berton. „Verkiu ne todėl, kad man mėnesinės ar dar kas nors. Tiesiog negaliu patikėti, kad filmas apie menstruacijas laimėjo Oskarą!“, ant scenos su ašaromis akyse kalbėjo M. Berton. Iš tikrųjų šis trumpametražis pasakoja apie Indijos provincijose įsišaknijusią menstruacijų stigmą ir apie tai, kaip tai veikia moterų gyvenimus ir švietimą.

Režisierė Domee Shi ir prodiuserė Becky Neiman-Cobb atsiėmė Oskarą už geriausią trumpametražį animacinį filmą, kuriuo tapo „Pixar“ studijos „Bao“ – jautrus pasakojimas apie vyresnio amžiaus kinų kilmės mamą, kenčiančią nuo „tuščio lizdo“ sindromo. Geriausio dokumentinio filmo „Laisvasis laipiojimas“ (angl. „Free Solo“) režisierė Elizabeth Chai Vasarhelyi ir prodiuserė Shannon Dill apdovanojimą pasidalijo su režisieriumi Jimmy Chinu ir prodiuseriu Evanu Hayesu.

Tačiau, ko gero, geriausiai viską apibendrino Jose Andres’as, ant scenos pristatęs geriausio metų filmo kategorijos nominantus: „Imigrantai ir moterys verčia žmoniją eiti pirmyn“.