„Žvaigždžių karai: jėga nubunda“ („Star Wars: The Force Awakens“) yra fantastinis filmas, bet ne pasaka. Čia galima sutikti didvyrių ir pabaisų, pamatyti fizikos dėsnių nepaisančių aparatų, yra pilis ir naudojama magija. Čia yra net ir princesė, tačiau… niekas galaktikoje Lėjos taip daugiau nebevadina. Ar, jei tiksliau, beveik niekas.
„Dabar į ją kreipiamasi „Generole“. Nors… filme yra momentas, kai kiti personažai pavadina ją princese“, pasakoja filmo režisierius ir scenarijaus bendraautoris J. J. Abramsas.
Filmo gerbėjai, nekantriai laukiantys septintosios dalies premjeros, jau turėjo progos išvysti užfiksuotą jautrią akimirką: Pasipriešinimo bazėje susitikusius ir švelniai, beveik liūdnai apsikabinusius Haną ir Lėją, kuriuos įkūnija atitinkamai Harrisonas Fordas ir Carrie Fisher.
„Man teko istorinė galimybė dirbti kartu su ja, ypač kai ji scenose pasirodys kartu su Harrisonu. Galiu tik įsivaizduoti, kokį patirties bagažą jie įnešė į filmą; aš pats esu fanas, kuriam patinka tokie dalykai, tačiau jie gyvena tarp to – ir gyvena tame pasaulyje nuo 1977 m.“ komentavo režisierius.
„Manau, kad iki dabar mes jau spėjome vienas kitam įsipykti, kadangi bandėme apsimesti, jog domimės vienas kitu per filmavimo pertraukas. Tačiau nieko neišėjo. Mane daugiausiai domino tai, kaip H. Fordas sugeba išlikti tokios geros formos. Apie tai su juo galiu šnekėti valandų valandas“, juokauja C. Fisher.
„Filmuojant nepavyko išvengti nesklandumų, nepavyko išvengti sunkumų, nebuvo apsieita be pralietų ašarų ir lūžusių kaulų, ir daugybės dalykų, kurių niekad negali iš anksto nuspėti“, komentuoja J. J. Abramsas, užsimindamas apie nelaimingą atsitikimą, kuris ištiko H. Fordą vos antrą jo filmavimosi dieną. „Tačiau bendrai paėmus, tai buvo tikrai smagi patirtis ir aš manau, kad reikėjo būtent taip ir daryti, atsižvelgiant į tai, kad tokie linksmi žmonės kaip Carrie Fisher buvo tiesiog čia“.
J. J. Abramsas prisipažįsta, kad C. Fisher priminė jam pirmąjį filmą, kuriame jis dirbo kartu su H. Fordu – tai buvo 1991 m. Mike‘o Nicholso režisuota drama „Kitoks Henris“ (angl. „Regarding Henry“), kuriai J. J. Abramsas rašė scenarijų ir atliko epizodinį vaidmenį.
„Ji nesveikai fantastiška. Tiesą sakant, apie „Kitokį Henrį“ ji man priminė daugiau dalykų nei bet kuris kitas, su kuo aš susipažinau dirbdamas kartu su Mike‘u Nicholsu, o, mano manymu, taip yra todėl, kad kurdami „Linkėjimus nuo bedugnės krašto“ (angl. „Postcards form the Edge“), jie labai gerai sutarė. Tiesiog neįtikėtina, kaip ji gali laisvai improvizuoti, jos sugebėjimas į viską ir visur žvelgti su humoru – ji tarsi stebuklinga lazdelė, išburianti žodžius. Ji nereali“, pagyrų aktorei negailėjo režisierius.
Vienintelis kiek neraminęs dalykas buvo ne tai, kad C. Fisher jau kuris laikas nevaidino Lėjos, bet tai, kad jau keletą metų ji iš viso nesifilmavo. „Ji daugiau rašė nei vaidino. Manau, kad jai tai buvo didesnis pasiekimas, kurį ji gražiai įgyvendino“, pripažįsta J. J. Abramsas.
Galbūt ir tai tapo priežastimi, dėl ko Lėjos personažas bus pakankamai nutolęs nuo linksmos bendros filmo atmosferos. Pasak J. J. Abramso, jos siužetinė linija yra viena sunkiausių visame filme. Tad kaipgi generolei Lėjai seksis tada, kai mes pagaliau ją išvysime? „Nelengvai, ji vieniša. Patiria didelį spaudimą. Užsikrovusi kaip niekad didelę atsakomybę, tačiau, kaip aš įsivaizduoju, besijaučianti tam tikra prasme išduota, pavargusi ir suerzinta“, atsako režisierius.
Anksčiau Lėja iš originalių „Žvaigždžių karų“ filmų buvo tikras pavyzdys mergaitėms. O ko, aktorės nuomone, originalių „Žvaigždžių karų“ gerbėjų, dabar jau užaugusių, karta galėtų pasimokyti iš naujosios versijos Lėjos? C. Fisher atsakymas yra paprastas ir be lašo sarkazmo: „Niekada nepasiduoti“.
