Naktį iš kovo 28 d į kovo 29 d. nuo vėžio sukeltų komplikacijų mirė legendinė prancūzų režisierė, „Naujosios bangos“ (pranc. „La Nouvelle vague“) pionierė, kovotoja už moterų teises Agnès Varda. Jai buvo 90 metų.

„Turėjau sustoti kalbėti apie save ir štai, turiu pasiruošti ištarti sudie ir išeiti“, šį vasarį Berlyno kino festivalyje pristatydama savo paskutinį filmą „Varda pagal Agnesę“ (pranc. „Varda par Agnès“) kalbėjo režisierė.

Agnès Varda, kurios tikrasis vardas buvo Arlette, gimė 1928 m. gegužės 30 d. Igzelio mieste Belgijoje. Jos šeima paliko Belgiją 1940 m. ir persikraustė į Setą – prie Viduržemio jūros pakrantės netoli Montpeljė esantį Prancūzijos miestą. Paryžiaus menų mokykloje A. Varda studijavo fotografiją, o Luvro mokykloje – istoriją.

Ji buvo viena iš nedaugelio moterų, nuo pat jaunystės figūravusių septintojo dešimtmečio kine. Savo karto pionierė A. Varda kaip režisierė debiutavo 1954 m. su savo pirmuoju ilgametražiu „Trumpasis iškyšulys“ (pranc. „La Pointe courte“). Po septynerių metų ji jau žingsniavo Kanų raudonuoju kilimu pristatydama savo, ko gero garsiausią kūrinį – m „Kleo nuo 5 iki 7“ (pranc. „Cléo de 5 à 7“, 1961 m.). Ši juosta kaip ir kitos –  Venecijos Auksinį liūtą laimėjusi „Bastūnė“ (pranc. „Sans toi ni loi“, 1985 m.), sutuoktiniui Jacques‘ui Demy deidkuotas „Žako iš Nanto“ (pranc. „Jacqout de Nantes“, 1990 m.), „Rinkėjai ir aš“ (pranc. „Les Glaneurs et la Glaneuse“, 2000 m.), „Veidai, kaimai“ (pranc. „Visages, villages“, 2018 m.) ir kiti jos kūriniai sudaro turtingą filmografiją ir yra įvertinti gausybe garbingų apdovanojimų – 2001 m. Cezaris už viso gyvenimo nuopelnus, 2015 m. Kanų festivalio Auksinė garbės palmės šakelė už viso gyvenimo nuopelnus, 2017 m. Oskaras už viso gyvenimo nuopelnus ir 2019 m. Berlinalės kamera).