Kaip ten sakoma – viščiukus skaičiuoja rudenį. Na o mes vis dar skaičiuojame… ne, ne viščiukus, o 2018 m. matytus filmus. Jų tiek, kad mūsų komandos įspūdžius tenka skelti į dvi dalis.

Dar nežinia, kokį galutinį pėdsaką šie besibaigiantys metai paliks kino istorijoje. Be to, nereikia pamiršti, kad kai kurie filmai neišvengiamai patenka į metų sandūrą ir kartais belieka tik apgailestauti, kad mūsų kino teatrus jie pasiekia tik tada, kai jau visu smarkumu būna įsisukęs apdovanojimų sezonas (o kartais ir dar vėliau) – kitaip tariant tada, kai praeitų metų topai rūpi maždaug tiek pat, kiek benutirpstantis pernykštis sniegas.

Bet kol kas, kol už langų pūpsančios sniego pusnys vis dar atrodo pakankamai solidžiai, skubame supažindinti jus su likusių komandos narių nuomone apie tuos filmus, kurie labiausiai džiugino ir stebino, o kartais gal net sugraudino.

Justinas Naidzinavičius

Sakyčiau, jog praeitų metų sudarytą naujametinę filmų rezoliuciją išpildyti pavyko. Pasižadėjęs peržiūrėti visas savo laukiamiausių filmų sąrašo juostas neišvydau tik tų, kurios šiemet aplenkė Lietuvos kino teatrus, arba tų, kurių premjeros persikėlė į 2019 metus.
Apibendrinant šiuos metus kino salėje vis dar negaliu rasti atitinkamų žodžių. Turbūt dėl to, kad jie man filmų gerumo prasme nebuvo pernelyg įsimintini, ar atvirkščiai – prasti. Visgi neabejoju, kad kiti metai mano kino skoniui bus turiningesni.

10. „Neįmanoma misija: atpildo diena“ (angl. „Mission: Impossible – Fallout“). Pirmasis Itano Hanto filmas, kurį teko matyti. Poroje vietų buvau išdurtas klasikinių „Neįmanomos misijos“ triukų, tad tebūnie jam dešimta vieta.

9. „Bohemijos Rapsodija“ (angl. „Bohemian Rhapsody“). Tai buvo pakankamai banalus ir neatitinkantis kai kurių faktų filmas, bet finalinės 30 juostos minučių iš „Live Aid“ koncerto klaidas atpirko su kaupu.

8. „Našlės“ (angl. „Widows“). Prieš 2018 apie šią kriminalinę juostą girdėti neteko, o pamačius anonsą lūkesčiai buvo stiprūs. Nors kai kuriais momentais juosta ir nuvylė, bet pagal mane tai vienas kokybiškesnių kriminalinių trilerių šiemet.

7. „Tylos zona“ (angl. „A Quiet Place“). Kino salėje vyravo tokia tyla, jog spragėsius į jį neštis buvo klaida. Įtampos kiekis buvo didelis ir su nekantrumu laukiu „Tylos zonos“ tęsinio.

6. „Paveldėtas“ (angl. „Hereditary“). Vienas nejaukiausių siaubo filmų, kuriuos teko matyti. Girdėjau, kad daug kam „Paveldėtas“ buvo labiau juokingas nei baisus, bet man asmeniškai teko užsidengti akis.

5. „Namas, kurį pastatė Džekas“ (angl. „The House That Jack Built“). Nors režisierius Larsas von Trieras su savo ego pats kišo pagalius į filmo ratus, juosta man paliko daugiau teigiamų įspūdžių.

4. „Keršytojai. Begalybės karas“ (angl. „Avengers: Infinity War“). Kol kas geriausias „Marvel“ filmas, lauksime, ar tęsinys bus dar geresnis.

3. „Pirmasis žmogus“ (angl. „First Man“). Estetika kosmose ir puikiais techniniais sprendimais pasižymintis filmas. Juostos peržiūra kartu su Lietuvos kosmoso mokslininkais tik sustiprino emocijas, kurioms išblėsus filmą peržiūrėti norėsiu antrą kartą.

2. „Mendė“ (angl. „Mandy“). Maloniausiai nustebinusi staigmena šiais metais. Režisieriaus Panoso Cosmatoso sukurta psichodelinė kelionė kine su daug žiaurumo, sarkazmo ir pašėlusio Nicolaso Cage‘o privertė susiraukti, juoktis ir kartais išsižioti.

1. „Taip gimė žvaigždė“ (angl. „A Star is Born”). Filmas šiemet sukėlęs daugiausiai jausmų kino salėje, o Bradley Cooperio ir Lady Gagos dueto dainos grojaraštyje skamba dar dabar. Lauksim daug Oskarų.

Gabrielė Žutautaitė

Net nebandysiu slėpti, kad šiųmetinis sąrašas man – vienas liūdnesnių. Ir visai ne dėl to, kad 2018 buvo nuobodoki tarptautinėje kino industrijoje  visai ne, šiemet pasirodė netgi keli laukiami mano filmai, tokie kaip „Beautiful Boy“, „Mid90s“ ar „Wildlife“. Gaila tik, kad ne vieno jų dar nerodė Lietuvoje, tad visai kaip ir „Šunų salą“, šiuos filmus, ko gero, teks savarankiškai medžioti mokamose užsienio platformose. O kur dar dalis filmų, kurie Lietuvoje rodomi šiemet, bet buvo sukurti 2017-taisiais, todėl vėlgi negali patekti į sąrašą. Žodžiu, dar vieni geri metai tarptautinei kino industrijai, bet neįspūdingi kino žiūrovams, gyvenantiems Lietuvoje. Toks ir sąrašas:

10. „Deadpool 2“ (angl. „Deadpool 2“). Pabaigai – mano slaptas guilty pleasure (liet. kaltas malonumas). Visada vietoje ir laiku nuskambantys Ryano Raynoldso juokeliai turi savo šarmo.

9. „Su meile, Saimonas“ (angl. „Love, Simon“). Dar viena mano kone mėgstamiausio augimo žanro juosta. Jautru, šviesu, gražu – nors kiek dirbtinai, bet filmas pabaigoje vis tiek palieka visas galimas teigiamas emocijas.

8. „Tylos zona“ (angl. „A Quiet Place“). Daugiau trileris nei siaubo filmas, „Tylos zona“ mano dėmesį prikaustytą išlaikė nuo pirmos iki paskutinės minutės.

7. „Bohemijos Rapsodija“ (angl. „Bohemian Rhapsody“). Nors scenarijus neatitiko realybės, o vietomis klišės baisiai erzino, filmas vertas dešimtuko dėl savo gražios emocijos, estetikos ir paskutiniųjų 20 minučių.

6. „Suspirija“ (angl. „Suspiria“). Nors saulėtos Luca Guadagnino vasaros dramos man lieka artimesnės, tokios estetikos, neįkainojamo Tildos Swinton pasirodymo ir  kraupios įtampos palikti už dešimtuko ribų neįmanoma.

5. „Paveldėtas“ (angl. „Hereditary“). Šokiruojantis, nemalonus, bet kartu estetiškas ir vietomis netgi kažkuo artimas – „Paveldėtas“ man yra geriausias metų siaubo filmas.

4. „Roma“. Netyčia aptiktas „Netflix“ platformoje, „Roma“ tapo vienu maloniausių šių metų atradimų. Lėtas, bet labai emocionalus, artimas, asmeniškas ir  tikras.

3. „Taip gimė žvaigždė“ (angl. „Star Is Born“). Nors į šį seansą ėjau be jokių lūkesčių (labiau netgi su neigiamais lūkesčiais) – iš jo išėjau smarkiai sužavėta. Bradley Cooperio ir Lady Gagos duetas, romantiška istorija ir šiurpuliukus keliantis garso takelis nusipelno TOP3.

2. „Pirmasis žmogus“ (angl. „First Man“). Visai priešingai nei tikėtumeisi iš kone amerikietiškiausio istorinio įvykio ekranizacijos, naujausia Damieno Chazelle juosta sužavėjo ne mėlynai raudonomis fanfaromis, bet savo žmogiškumu ir įspūdinga kinematografija. Neabejotinas privaloma pamatyti.

1. „Šunų sala“ (angl. „Isle of Dogs“). Nors norint legaliai pamatyti naujausią Weso Andersono filmą, teko išilgai išnaršyti internetą (ačiū, lietuviškieji platintojai L), komiška, emocionali ir wes-andersoniškai estetiška istorija apie benamius šunis nusipelno kiekvienos prie jos praleistos minutės.

Airida Mėta

Jei jau kino teatruose rodo Grinčą, turbūt nesupyksit, jei trumpam pasiskolinsiu jo šventinį kostiumą vertinant geriausius šiais metais sukurtus filmus. Būtų nepadoru vertinti tuos, kurių taip ir neteko matyti pačiai, kaip ir nepadoru neįvertinti tų filmų, kurie mūsų kino teatrus pasiekė tik šiais metais, nors sukurti buvo pernai. Tad automatiškai dalis geriausiųjų lieka kažkur per vidurį laike, ir neįtraukti į mano geriausiuosius. Aišku tai daugiau festivaliniai filmai, keliaujantys ilgesnius kelius. Mums siūlomas komercinis repertuaras – galbūt ir gerėja, bet vistiek yra gana šykštus tiems, kuriems visokie akvamenai ir „šaudo-gaudo ir popkornus gliaudo“ stiliaus filmai yra tik dviejų valandų laiko švaistymas (atleiskit, tikiuosi spragėsiai neiškrito iš rankų). Bet liūdna gaida pradėjus, užbaigsiu gera – visgi buvo keletas filmų, kuriuos visi padorumo standartai leidžia eiti žiūrėti ir dar kartą. Ir gal ne vieną. Tokie filmai, kurių nepamiršti vos prabėgus paskutinėms titrų eilutėms, ar kuriuos prisiminus kažkas ten pakruta pažirdžiuose. Šie metai buvo derlingi muzikinių filmų darže, naujai atsiskleidusiais žinomais aktoriais ar režisieriais. Daug ir vidutinių filmų, tačiau keletas tų, kurie verti būti paminėti, sugulė mano sąraše žemiau.

10. „Dėl visko kalta meilė“ (pranc. „Tout le monde debout“). Neypatingu scenarijumi ar pateikimu, bet vienintelis vidutinybių jūroje, kuris prajuokino – nepamenu, kada taip teko ašaroti iš juoko kine.

9. „Karštos vasaros naktys“ (angl. „Hot Summer Nights“). Apie laukinę paauglystę, 80-uosius, nuklydimus su naująją ekranų pažiba Timothee.

8. „Silvio“ (it. „Loro“). Nes nesibaigiantis didis grožis ir badymas sarkazmo pirštu į šiuolaikinius žmones yra šio režisieriaus arkliukas, su kuriuo dar nenusibodo keliauti.

7. „Genezė“ (vengr. „Genezis“). Sunkus ne tik pateikimu, bet ir turinio prasme. Tačiau reikalingas žmogiškumui priminti.

6. „Pirmasis žmogus“ (angl. „First Man“). Nesu gerbėja kosminių ir astronautų tema filmų, bet šio gerbėja tapau – su nuostabiais garsais, leidusiais pačiai ten pabuvoti; apie pirmąją visatą, kuria prasideda visi (kosminiai) užkariavimai – žmogų.

5. „Laimingasis Ladzaras“ (it. „Lazzaro felice“). Kanuose apdovanotas scenarijus, kuris įvelia į malonią painiavą, laikotarpių ir vertybių miksą. Už tą naivų tikėjimą gerumu ir istorijos netikėtumu.

4. „Bohemijos Rapsodija“ (orig. „Bohemian Rhapsody“). Be tikrojo Freddy Mercury, be dalies tikrųjų faktų ir kiek saldokas, tačiau su visais grupės „Queen“ hitais vienoje vietoje, leidusiais tai porai valandų nesijausti per vėlai gimusiai ir pavėlavusiai keliais dešimtmečiais į jų koncertą.

3. „Šaltasis karas“ (lenk. „Zimna wojna“). Visos spalvos tik juodoje ir baltoje, kinematografija, garso ir vaizdo dermė, ir istorija, kuri nedera prie jūsų saldžių spragėsių.

2. „Taip gimė žvaigždė“ (angl. „A Star Is Born“). Bradley Copperio vaidyba šiame filme daugiau kaip dviem valandoms atėmė kvapą, kaip atėmė kvapą ir žmogiškoji (visgi!), mėsos ir karnavalo kostiumus nusiėmusi Lady Gaga. O prisiminus finalinę dainą skauda iki šiol.

1. „Kaltė“ (dan. „Den Skyldige“). Šis filmas – įrodymas, kad ne tik specialieji efektai ir žymūs aktoriai kuria turinį; kad kokybiškas scenarijus kartu su vaizduote įrašys jums į atmintį nepamirštamą filmą.

Andrius Smirnovas

Paprastai sudaryti geriausių matytų metų filmų Top dešimtuką nėra lengva užduotis – būna labai gaila užribyje palikti krūvą ne prasčiau atrodančių kino juostų. Tačiau šie metai akivaizdžiai silpnesni už praėjusius, tad šis jausmas ne toks stiprus. Kai kurie itin gerai vertinami kino darbai, kurie buvo ar yra rodomi kitose šalyse, į Lietuvą visai neatkeliavo arba pasirodys tik kitais metais. Taip pat nemačiau itin gerai vertinamų juostų: Alfonso Cuarono „Roma“, Yorgoso Lanthimos „Favoritė“ (angl. „The Favourite“), Pawelo Pawlikowskio „Šaltasis karas“ (lenk. „Zimna wojna“), Spike’o Lee „Juodasis Kukluksklano narys“ (angl. „BlacKkKlansman“) ir t.t. Maniškis šiųmetinių matytų filmų atrinktas dešimtukas atrodo štai taip:

10. „OAZĖ: Žaidimas prasideda“ (angl. „Ready Player One“). Perspjauti knygą – misija sunki. Filmo kūrėjams, panašu, to padaryti nepavyko, tačiau, jei nesate skaitę – greičiausiai šis filmas Jums patiks. Man patiko – išlaikė dėmesį nuo pradžios iki pabaigos. Gera pramoga kine.

9. „Neįmanoma misija: atpildo diena“ (angl. „Mission: Impossible – Fallout). Turbūt geriausias serijos filmas. Gražiai nufilmuotas veiksmas, kokybiški specialieji efektai – tai puikus pavyzdys to, kodėl mes vis dar einam į kino teatrą.

8. „Tylos zona“ (angl. „A Quite Place“). Filmo idėja labai įdomi. Dėl jos išpildymo galima ilgai ginčytis, tačiau tai vienas ryškiausių šių metų siaubo filmų, kuris man paliko labiau gerą įspūdį nei blogą.

7. „Auklė Tulė“ (angl. „Tully“). Charlize Theron vaidyba (jau įvertinta „Auksinio gaublio“ nominacija) bei įtraukianti istorija su stipria atomazga paliko puikų įspūdį.

6. „Bohemijos Rapsodija“ (angl. „Bohemian Rhapsody“). Puiki Freddy Mercury įkūnijusio aktoriaus Rami Maleko vaidyba ir nostalgiją kelianti muzika atperka tam tikras istorijos neatitinkančias detales.

5. „Patobulinimas“ (angl. „Upgrade“). Norint sukurti puikų veiksmo filmą, dideli biudžetai ne visada reikalingi. Ši juosta – puikus to pavyzdys. Filmo idėja, įtikinanti vaidyba bei tam tikri kinematografiniai sprendimai paverčia šį kino darbą itin įdomia patirtimi.

4. „Paieška“ (angl. „Searching“). Įtraukiantis mistinis trileris, pasižymintis puikiai papasakota istorija.

3. „Keršytojai. Begalybės karas“ (angl. „Avengers: Infinity War“). Daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių šis filmas uždirbo ne be reikalo. Turbūt geriausias šių metų itin kokybiškas „popkorninis“ filmas.

2. „Paveldėtas“ (angl. „Hereditary“). Nors buvo kas ir kikeno seanso metu, tačiau visgi filmas labiau baisus nei juokingas. Pažiūrėję vieną kartą, nemaža tikimybė, kad antrą kartą žiūrėti nesinorės.

1. „Taip gimė žvaigždė“ (angl. „A Star Is Born“). Juostos režisierius ir aktorius Bradley‘is Cooper‘is turbūt išspaudė maksimumą iš ne kartą rodytos istorijos – puiki vaidyba, graži muzika, paveikus filmas.

Eglė Dzedulionytė-Čebanauskienė

Taigi 2018-iesiems riedant link pabaigos atėjo metas apžvelgti, ką įdomaus ar nelabai jie mums atnešė. O rinktis tikrai buvo iš ko – jau vien „Marvel“ kino visata užaugino nepaprastai sėkmingą (pelningą) derlių. Išrinkti dešimt geriausių, per šiuos metus matytų filmų, sunku nebuvo. Tačiau sudėlioti juos į dešimtuką – jau iššūkis, nes kiekvienas sąraše paminėtas filmas man labai patiko. Taigi mano Top 10 yra toks:

10. „Juodoji Pantera“ (angl. „Black Panther“). Taip, tai ketvirtasis filmas apie superherojus manajame sąraše, tačiau jis tikrai privalo būti paminėtas. Juosta skiriasi nuo kitų „Marvel“ darbų, jame tobulai perteiktas istorijos vystymo, herojų vidinių išgyvenimų ir veiksmo balansas.

9. „Paieška“ (angl. „Searching“). Nelengva ir stipri kriminalinė drama. Nors prieš peržiūrą buvau labai skeptiškai nusiteikusi dėl filmo pateikimo (visas filmo siužetas rutuliojasi veikėjų kompiuterių ekranuose), tačiau likau maloniai nustebinta – juosta įdomi, intriguojanti ir įtraukianti.

8. „Nerealieji 2“ (angl. „Incredibles 2“). Tai tikras „Disney Pixar“ studijos perlas, pranoko savo pirmtaką ir nusitaikė į prestižiškiausius kino apdovanojimus. Aš žiūrėdama šį filmą pamiršau, kad tai animacinis projektas – labiau priminė tobulo siužeto veiksmo trilerį.

7. „100 metų kartu“ (angl. „100 Years Together“). Nuostabus lietuviškas filmas, kurio metu apsigaubi meile, šiluma ir nuoširdumu. Tad atiduoti duoklę lietuviškam kinui ir pamatyti šį filmą – būtina.

6. „Tylos zona“ (angl. „A Quiet Place“). Nuo šio filmo premjeros jau praėjo beveik aštuoni mėnesiai, tačiau jo sukurta kaustanti tyla, įtampa ir istorijos išsirtinumas atmintyje išlieka labai ilgai. Man tai, neabejotinai geriausias šių metų siaubo filmas.

5. „Deadpool 2“ (angl. „Deadpool 2“). Dar viena istorija apie superherojus, tačiau šioje juostoje veiksmas sukasi apie blogiuką Deadpoolą, kuris dovanoja tikrą juodojo humoro, ironijos, lengvos parodijos ir nuostabios muzikos bombą.

4. „Žmogus-voras: į naują visatą“ (angl. „Spider-Man: Into The Spider-Verse“). Visiškai unikalus ir niekur nematytas kino projektas, kuris atima žadą. Su juo viskas labai gerai – vizualinė ir techninė pusė, garso takelis, istorijos vystymasis, personažai. Bravo!

3. „Taip gimė žvaigždė“ (angl. „A Star Is Born“). Bradley Cooperio režisūrinis debiutas be didesnės konkurencijos užsiropštė į šlovės Olimpą ir jau puikuojasi ne viename prestižinių apdovanojimų nominantų sąraše. Ir nors juosta buvo emociškai sunki, mane sužavėjo tiek nuostabi aktorių vaidyba, tiek užburiantis garso takelis.

2. „Šaltasis karas“ (lenk. „Zimna wojna“). Dar vienas genialaus lenkų Pawel‘o Pawlikowski‘o  režisieriaus darbas. Dėmesį prikaustanti ir patosu nenuspalvinta meilės drama tapo atgaiva kino salės kėdėje.

1. „Keršytojai. Begalybės karas“  (angl. „Avengers. Infinity War“). Tai stiprus ir vizualiai fantastiškas brolių Anthony ir Joe Russo darbas. Didžiulio biudžeto filmas sumušė visus žiūrimumo rekordus ir tikrai ne veltui, man tai vienas didžiausių įspūdžių palikęs filmas šiais metais.

Benas Venckaitis

Prieš pradedant: ne, nežiūrėjau „Keršytojų: Begalybės karo“ (angl. „Avengers: Infinity War“). Paskutiniu metu visas superherojų žanras jau pradėjo lįsti per gerklę, tad šiais metais nusprendžiau šiek tiek pailsėti nuo jų (išskyrus vieną, kurį pamatysite dešimtuke, bet jis yra kitoks nei visi). Kalbant bendrai – manau, kad buvo puikūs metai filmams, ypač muzikiniams, kurių net pora, manau, varžysis dėl Oskarų kitais metais. Taip pat tai buvo metai, kuriais buvo žaidžiama su žiūrovų nostalgija: „Nerealiųjų“ (angl. „Incredibles“) šeimynėlės grįžimas, dar vienas „Žvaigždžių karų“ (angl. „Star Wars“) filmas, antroji Krydo dalis, kur buvo galima pamatyti senus gerus Rokį ir jo amžiną priešą Drago, ir daug kitų. Gali pasirodyti, kad kūrėjams stinga vaizduotės, ir jie darosi lengvus pinigus iš mūsų noro prisiminti praeitį, bet jei tai padaryta kokybiškai, kaip „Žvaigždžių karų“ atveju, nematau tame nieko blogo. Esu metais patenkintas ir pateikiu geriausiųjų dešimtuką:

10. „Solo. Žvaigždžių karų istorija“ (angl. „Solo: A Star Wars Story“) – esu „Žvaigždžių karų“ fanas, tad čia gal nieko keisto nepasirodys, bet faktas tas, kad Hano Solo jaunystės istorija papasakota vaizdžiai, įdomiai ir kokybiškai. Filmas serijos fanų nenuvylė.

9. „Papuolei“ (angl. „Tag“) – Gal kažkiek nepopuliari nuomonė, bet po „Deadpoolo“ man tai buvo geriausia metų komedija. Taip, ji pigi ir vulgari, su nelabai išvystytu siužetu, bet pagrindinė tema – vyrų draugystė, vadinamoji „bromance“ yra labai artima mano širdžiai. Beje, nuostabus Hannibalo Buresso pasirodymas.

8. „Deadpool 2“ (angl. „Deadpool 2“) – Labai seniai mačiau tokį kokybišką tęsinį. Visiškai niekuo nenusileido savo pirmtakui ir parodė visiems, kaip reikia tai daryti.

7. „Nesijaudink, jis toli nenueis“ (angl. „Don‘t Worry, He Won‘t Get Far On Foot“) – Joaquinas Phoenixas. Tai tiek.

6. „Šunų sala“ (angl. „Isle Of Dogs“) – Wesas Andersonas, kaip visada, nenuvilia. Grįžęs prie lėlinės animacijos jis mums paserviruoja gražią, šiltą bei juokingą istoriją apie šunų gyvenimą.

5. „Šaltasis karas“ (lenk. „Zimna wojna“) – visiškai netikėtai nuėjau į šitą filmą tiesiog neturėdamas ką veikti, ir jis man padarė didžiulį įspūdį. Reikės pažiūrėti daugiau lenkų kino, nes ši romantinė drama buvo vienas iš labai puikių netyčia atrastų perliukų šiais metais.

4. „100 metų kartu“ – labai norėjau įmesti bent vieną lietuvišką filmą, ir pagalvojus daugiau, jis netgi pakilo į ketvirtą vietą. Seniai nemačiau tokios gražios ir šiltos dokumentikos, pats be galo užsinorėjau susipažinti su filmo herojais.

3. „Taip gimė žvaigždė“ (angl. „A Star Is Born“) – o štai ir jis – vienintelis filmas, per kurį verkiau šiais metais. Taip, gal tai buvo pasiekta ir kažkiek pigiais triukais, tačiau Lady Gagos pasirodymas filme nustelbia viską. Nuostabu.

2. „Bohemijos Rapsodija“ (angl. „Bohemian Rhapsody“) – daug skaičiau prastų atsiliepimų dėl filmo neatitikimų su realybe, bet aš esu impresionizmo pasekėjas – jeigu sukelia gerus jausmus, vadinasi, geras filmas. O ši rapsodija sukėlė pačius geriausius. Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu.

1. „Namas, kurį pastatė Džekas“ (angl. „The House That Jack Built“) – dievinu von Trierą. Ir čia jis grįžta visu gražumu – lėtas, bet neužsitęsiantis trileris su groteskiškos komedijos elementais. Vienintelis filmas šiais metais, po kurio tiesiog sėdėjau prie Vingio kino salės ir rūkiau apie nieką negalvodamas.

Justas Jonas Mockus

2018 kinematografiniai metai savimi buvo ganėtinai dosnūs: sulaukėme puikaus veiksmo puotų, krištolu tvyksėjo jausmingos dramos, siaubu, deja, labai sotūs nebuvome, arba tiesiog per daug išlepome; juoku taipogi nelabai gavome pasivaišinti, nes tiesiog, ko gero, per vėlai ištrauktas buvo iš šaldiklio. Tačiau, kur vienų emocijų būta trūkumo, kitų, atrodo, mums vis tik šie metai atseikėjo su kaupu. Tad pažiūrėkim, iš ko susideda subjektyvus Metų Top 10 sąrašas:

10. „Kapų plėšikė Lara Kroft“ (angl. „Tomb Raider“). Smagu matyti, jog vis tik kažkas gali pavykti iš senos serijos, paremtos kompiuteriniu žaidimu, perkrovimo.

9. „Žaidimų vakaras“ (angl. „Game Night“). Vienas įdomesnių komedinių konceptų Holivudo tyruose, kur jau tikrai kurį laiką vyro ganėtinai gedulingos nuotaikos.

8. „Venomas“ (angl. „Venom“). Du žodžiais – Tomas Hardy’is. O visa kita, kaip po „Marvel“ kompanijos vėliava, kažkaip santūriai, santūriai…

7. „Taip gimė žvaigždė“ (angl. „A Star Is Born“). Labai netikėtas ir maloniai nustebinęs posūkis muzikinės tematikos fronte – vienas kokybiškiausių muzikinių projektų šiais metais.

6. „Juodoji pantera“ (angl. „Black Panther“). Spalvingas, dinamiškas ir griebiantis tiesiai už adrenalino pompos – taip, maždaug, galima apibūdinti šį „Marvel“ projektą.

5. „OAZĖ: Žaidimas prasideda“ (angl. „Ready Player One“). Steveno Spielbergo vizualinis šedevras, po kurio dar ilgai sunku patikėti realybe.

4. „Neįmanoma misija: atpildo diena“ (angl. „Mission: Impossible – Fallout“). Monumentinė Tomo Cruise’o serija, kurios šeštoji dalis, neįprastai, vadinima pačia geriausia iš visos antologijos.

3. „Bohemijos Rapsodija“ (angl. „Bohemian Rhapsody“). Kontroversiškiausio muzikos genijaus gyvenimo istorija ir grupė, kuri muzikos evoliuciją įsuko šviesos greičiu.

2. „Deadpool 2“ (angl. „Deadpool 2“). Niekas nesuteikia tiek laimės, kaip fantastiškai sukalibruotas juodasis humoras, dinamiškas veiksmas ir žinoma… Deadpool koncepcija.

1. „Keršytojai: Begalybės karas“ (angl. „Avengers: Infinity War“). Priešpaskutinė galingiausios kino serijos dalis, kuri kino žiūrovams savo istorija stingdo kraują jau 10 metų!

Mantas Skvarnavičius

Metai buvo pilni neprognozuojamų filmų, kurie daugelį tikrai nustebino ir privertė nespręsti apie knygą iš jos viršelio. Žiūrovai sulaukė nemažo kiekio gero veiksmo, siaubo žanre naujovių įnešusių bei tiesiog įdomių filmų.

10. „Knygų klubas“ (angl. „Book club“). Tai ramus ir neįpareigojantis filmas, kurį galima žiūrėti laisvadienį ryte pasikrovus pozityvios energijos pradėti dieną. Nuoširdus humoras ir įdomus siužetas garantuotas.

9. „Mendė“ (angl. „Mandy“). Kaip tylus psichotropinių medžiagų pripildydas fejeverkas rudenį mus pasiekė dar vienas filmas su vis rečiau matomu Nicolu Cage‘u. Filmas ilgos trukmės ir yra tikrai ne kiekvienam, bet jį verta pažiūrėti visiems, kurie mano, jog matė viską, ką gali pasiūlyti pagrindinis šio filmo aktorius.

8. „Žaidimų vakaras“ (angl. „Game Night“). Komedija, kuri iš šono atrodo kaip dar viena amerikietiška komedija su krūva žinomų aktorių ir neturinti jokio siužeto. Bet tik ją pradėjus žiūrėti, šis požiūris pasikeičia tiesiog žaibiškai. Tai gera humoro dozė su tikrai įtraukiančiu siužetu, nenuspėjamais jo vingiais ir tikrai gerai parašytu scenarijumi.

7. „Super Džonis smogia“ (angl. „Johnny English Strikes Again“). Daugelio vaikystės herojumi tapęs Rowanas Atkinsonas sugrįžta dar vienam vaidmeniui, su kuriuo ir toliau visus žiūrovus stebino savo vaidybos sugebėjimais. Pono Byno prieskoniu pabarstyta komedija patiks tiek vyresniems, tiek jaunesniems bei bus tiesiog nuostabus laiko praleidimas su mylimu aktoriumi.

6. „Juodoji pantera“ (angl. „Black Panther“). „Marvel“ žiūrovams pateikė kiek kitokį savo kūrybos filmą, kuriame buvo subalansuota dozė superherojų filmams būdingos pirotechnikos, politikos tematikos bei Džeimso Bondo filmus primenančio trilerio prieskonių.

5. „Tylos zona“ (angl. „A Quiet Place“). Vienas didesnių metų atradimų tikrai galėtų būti „Biuro“ žvaigždė John‘as Krasinski ir jo režisuotas filmas „Tylos zona“. Jis kartu su savo žmona Emily Blunt tiesiog nuostabiai debiutavo su pirmuoju savo filmu, kuris kaip ir blynas, tikrai išėjo nepridegęs. Filmo idėja buvo įdomi bei stipriai prisidėjo prie filmo atmosferos kūrimo.

4. „Paveldėtas“ (angl. „Hereditary“). Neeilinis siaubo filmas, nustebinęs unikalia atmosfera bei kitaip pateiktu siaubo filmų žanru. Jis žiūrovų nebandė užklupti pigiais staigiais išgąsdinimais šokant į ekraną ir buvo tiesiog atgaiva gero siaubo fanams.

3. „Deadpool 2“ (angl. „Deadpool 2“). Jau antroji serijos dalis apie visiems gerai žinomą samdomą žudiką. Garantuotas juoko ir veiksmo užtaisas patiks tiek „Marvel“ gerbėjams, tiek gero veiksmo fanatikams.

2. „Keršytojai: Begalybės karas“ (angl. „Avengers: Infinity War“). Didžiausias 2018 metų „Mervel“ projektų, kurio aktorių komanda ką žadėjo – tą mums ir pateikė. Stulbinantys specialieji efektai ir įtemptas siužetas prikausto visai filmo trukmei ir nesvarbu, ar filmas žiūrimas pirmą kartą, ar penktą.

1. „Žmogus-voras: į naują visatą“ (angl. „Spider-Man: Into the Spider-Verse“). Metų staigmena, kuri savo kokybe pričiupo tiesiog kaip žaibas iš giedro dangaus. Filmas kupinas nuostabių veiksmo scenų, turintis sveiką kiekį emocijų ir pripildytas nuostabios kinematografijos. Jį tiesiog privalo pamatyti visi „Marvel“ fanai, o „Žmogaus-voro“ gerbėjai pagaliau gautų artimiausią komiksams superherojaus versiją.