Stanley Kubricko „2001: Kosminė odisėja“ (angl. „2001: A space odyssey“) skaičiuoja jau penktą dešimtį. Ši juosta daugiau nei klasika. Tai vienas tų filmų, kurie formavo kino istoriją ir padėjo pamatus šių laikų mokslinei fantastikai. Vienas geriausių S. Kubricko kūrinių išsiskiria ne tik nuostabia kinematografija ar tiems laikams moderniais specialiaisiais efektais. Šį filmą kiekvienas žiūrovas supranta savaip. Juosta atvira interpretacijoms ir diskusijoms, dėl ko filmas toks išskirtinis. Režisierius S. Kubrickas siužetą aiškino labai nenoriai ir ypač vengdavo kalbėti apie filmo pabaigą. Neseniai aptiktame 1980-ųjų interviu režisierius pateikia daugiau minčių apie „2001: Kosminę odisėją.“
Įspėjame, jog toliau bus atskleidžiama dalis siužeto.
Kubrickas kalba: „Jau nuo tada, kai filmas pasirodė, vengiau apie tai kalbėti. Jei idėjas tiesiog išsakai, jos skamba vaikiškai, o jei bandau dramatizuoti, pašnekovas tuojau supranta. Tačiau pabandysiuׅ“.
„Idėja buvo tokia, jog pagrindinį filmo herojų pasiima dieviškos būtybės, padarai iš grynos energijos ir pažinimo, be kūno ir formos. Jie jį uždaro į savotišką kalėjimą, tam, kad jį studijuotų ir tame kambaryje prabėga visas jo gyvenimas. Jis nejaučia laiko. Atrodo, jog vyksta būtent taip, kaip parodyta filme“.
„Kai būtybės baigia jį tirti, kas nutinka daugelyje skirtingų kultūrų mitų, jis paverčiamas į aukštesnę būtybę ir išsiunčiamas atgal į Žemę. Kas nutinka jam grįžus galime tik spėlioti. Tai gilios mitologijos modelis, tai ir yra tai, ką mes siūlome“.
Režisieriui filmo idėja šovė perskaičius britų rašytojo Arthuro C. Clarko trumpą istorija „Sentinelis“ (angl. „The Sentinel“). Istorija modifikuota, prie jos pridėta ir daug kitų minčių. Galiausia gimė viena svarbiausių juostų kino isotrijoje, kurią nelengva paaiškinti ir režisieriui.
Tačiau tai dar nereiškia, jog paties S. Kubricko filmo interpretacija yra teisinga. Kūrinys tuo ir ypatingas, jog kiekvienas jį gali suprasti savaip.
