12 nominacijų, 7 apdovanojimai. Albertas Dupontelis ir jo režisuota komiška drama „Sudie, kvailiai“ (pranc. „Adieu les cons“) penktadienio vakarą vykusiuose Cezarių apdovanojimuose triumfavo kaip neabejotini nugalėtojai. O šiemetiniai apdovanojimai žymi naują Prancūzijos kino akademijos istorijos etapą (nauja valdyba, daugiau dėmesio lyčių lygybei) ir leidžia tikėtis, kad nebus einama jau išvaikščiotu taku.

Šunų išmatos ir manifestai

Tūžminga kalba, žiaurūs ir aštrūs žodžiai, netgi šunų išmatos… Vakaro vedėja aktorė Marina Foïs 2021 m. Cezarius įstatė į tokį ritmą, kokio žiūrovai dar nebuvo matę. Legendinės Paryžiaus „Olympia“ salės parteris, kuriame mažos nominantų, dėvinčių veido kaukes (pagal visus higienos reikalavimus), grupelės sėdėjo prie nedidelių staliukų, specialiai apšviestas priminė kabaretą. Negausi auditorija (kurią sudarė vien tik nominantai) šiltai sutiko vakaro vedėją ir juoku palydėjo jos sąmojus, ypač tuos, kurie buvo adresuoti kultūros ministrei Roselyne Bachelot – užuominosbuvo susijusius su vis didėjančiu visuomenės spaudimu neatidėliojant atidaryti kino teatrus. 46-osios Cezarių apdovanojimų prezidentas aktorius Roschdy Zemas ceremonijai suteikė šiek tiek daugiau iškilmingumo – cituodamas prancūzų teatro režisierę Arianą Mnouchkine jis kalbėjo apie jaunystę ir didelį pasiaukojimą šiais pandemijos laikais.

Tačiau visai netrukus paaiškėjo, kad, deja, ši gražioji pusė išsikvepia ir vakaras vėl grįžo į savo ankstesnes vėžes. Viso renginio metu netrūko įspūdingų, juokingų ir jaudinančių momentų, pradedant, pavyzdžiui Jeano-Pascalio Zadi, laimėjusio statulėlę geriausio debiutuojančio aktoriaus kategorijoje už vaidmenį komedijoje „Tiesiog juoda“ (pranc. „tout simplement noir“) politine ir kovinga kalba.

Kitą įsimintiną kalbą rėžė Sébastienas Lifshitzas, kurio režisuota juosta „Paauglės“ (pranc. „Adolescentes“) laimėjo geriausio montažo, geriausio garso ir geriausios dokumentinio filmo kategorijose. Savo ugninga kalba režisierius kreipėsi į jaunimą, tiek atiduodamas pagarbą, tiek skatindamas. Ryškūs politiniai akcentai atsispindi ir geriausiu animaciniu filmu pripažintame „Žozepe“ (pranc. „Josep“), pasakojančiame apie ispanų, kuriuos Franco režimas privertė palikti savo gimtąją šalį, prieglobsčio paieškas Prancūzijoje – šalyje, kuri jų atžvilgiu buvo itin nesvetingai nusiteikusi.

Nuoga kapitonė Marlo

Bet jei kai kas apsiribojo žodžiais, buvo ir tokių, kas ėmėsi veiksmų. Tad kaip nepaminėti kruvino ir kovingo striptizo, kurį atliko aktorė Corinne Masiero. Į sceną ji įžengė apsigaubusi asilo oda (aliuzija tiek į prancūzų Naujosios bangos režisieriaus Jacqueso Demy pasaką „Asilo oda“ („Peau d’âne“), tiek į šiemet geriausios aktorės kategorijoje laimėjusios Laure Calamy vaidmenį komedijoje „Antuanetė Sevenų kalnuose“ (pranc. „Antoinette dans les Cevennes“), kur pagrindinė veikėja keliauja su asiliuku), tačiau vos po kelių akimirkų liko visiškai nuoga – jos kūną puošė tik kovingas šūkis: „Nėra kultūros – nėra ateities“ (angl. „No culture – no future“). Žinoma, šis ekscesas sukėlė nepatogumų ceremoniją tiesiogiai transliavusiai televizijai, tačiau kartu atskleidė anarchistinę kapitonės Marlo (C. Masiero vaidmuo komiškame kriminaliniame to paties pavadinimo seriale) pusę.

Tačiau nepaisant šio incidento, kuris neabejotinai bus įtrauktas į Cezarių apdovanojimų metraščius, buvo ir tikrai gražių bei emocingų akimirkų. Pavyzdžiui, šiemet, kaip ir per kiekvieną ceremoniją, buvo prisimenami ir tylos minute pagerbiami tie, kurių jau nebėra. Prisiminimo montažas (ypač skirtas Micheliui Piccoli, Claude’ui Brasseurui ir Jeanui-Pierrui Bacri) nepaliko abejingų. Kaip ir neeilinė ir emocinga Sami Bouajilos, laimėjusio geriausio aktoriaus apdovanojimą už vaidmenį filme „Sūnus“ (angl. „Un fils“), kalba, kuria jis atidavė pagarbą savo velioniui tėvui. Ar nevaldomas Laure’os Calamy džiaugsmas – nustebusi ir laiminga ji atsiėmė savąją Cezario statulėlę geriausios aktorės kategorijoje.

Didžiausi nusivylimai

Šiemet pralaimėjusiųjų nusivylimo grimasas slėpė kaukės. Tačiau vis tik žvilgtelkime į tuos, kam labiausiai nepasisekė. François Ozonas, per ilgus metus jau, ko gero, įpratęs Cezarių ceremonijas palikti tuščiomis ar beveik tuščiomis, ir šiemet pateisino savo amžinai nesėkmingą reputaciją. Nors jo režisuota juosta „85-ųjų vasar“ (pranc. „Été 85“) buvo nominuota 12 kartų (tiek pat, kiek ir „Sudie kvailiai“), tačiau nė viena iš šių nominacijų nevirto statulėle. 13 nominacijų gavusi Emmanuelio Mouret romantinė drama „Meilės reikalai“ (pranc. „Les choses qu’on dit, les choses qu’on fait“) apdovanojimuose pasirodė ne ką geriau – vienintelė šios juostos pelnyta statulėlė – geriausios antro plano aktorės kategorijoje (apdovanota aktorė Émilie Dequenne). Prie asmeninių nesėkmių galima priskirti ir Lambertą Wilsoną – aktorius Cezariui buvo nominuotas jau septintą kartą, tačiau ir šį sykį apdovanojimo negavo.

 

Žemiau pateikiame visus laureatus:

Geriausias filmas:

• „85-ųjų vasara“ (pranc. „Été 85“, rež. François Ozon)
• „Antuanetė Sevenų kalnuose“ (pranc. „Antoinette dans les Cévennes“, rež. Caroline Vignal)
• „Meilės reikalai“ (pranc. „Les Choses qu’on dit, les chose qu’on fait“, rež. Emmanuel Mouret)
• „Paauglės“ (pranc. „Adolescenttes“, Sébastien Lifshitz)
• „Sudie, kvailiai“ (pranc. „Adieu les cons“, rež. Albert Dupontel)

Geriausia režisūra:

• Albert Dupontel („Sudie, kvailiai“)
• Sébastien Lifshitz („Paauglės“)
• Maïwen („DNR“/ pranc. „ADN“)
• Emmanuel Mouret („Meilės reikalai“)
• François Ozon („85-ųjų vasara“)

Geriausia aktorė:

• Laure Calamy („Antuanetė Sevenų kalnuose“)
• Martine Chevallier („Dviese“/ pranc. „Deux“)
• Virginie Efira („Sudie, kvailiai“)
• Camelia Jordana („Meilės reikalai“)
• Barbara Sukowa („Dviese)

Geriausias aktorius:

• Sami Bouajila („Sūnus“/ pranc. „Un fils“)
• Jonathan Cohen („Milžiniška“/ pranc. „Énorme“)
• Albert Dupontel („Sudie, kvailiai“)
• Niels Schneider („Meilės reikalai“)
• Lambert Wilson („De Golis“/ pranc. „De Gaulle“)

Geriausia antro plano aktorė:

• Fanny Ardant („DNR“)
• Valeria Bruni Tedeschi („85-ųjų vasara“)
• Émilie Dequenne („Meilės reikalai“)
• Noémie Lvovsky („Tobula žmona“/ pranc. „La Bonne épouse“)
• Yolande Moreu („Tobula žmona“)

Geriausias antro plano aktorius:

• Edouard Baer („Tobula žmona“)
• Louis Garrel („DNR“)
• Benjamin Lavernhe („Antuanetė Sevenų kalnuose“)
• Vincent Macaigne („Meilės reikalai“)
• Nicolas Marié („Sudie, kvailiai“)

Geriausia debiutuojanti aktorė:

• Mélissa Guers („Mergina su antrankiais“/ pranc. „La Fille au bracelet“)
• India Hair („Nykstančios žuvys“/ pranc. „Poissonsexe“)
• Julia Piaton („Meilės reikalai“)
• Camille Rutherford („Feličita“/ pranc. „Felicità“)
• Fathia Youssouf („Meilutės“/ pranc. „Mignonnes“)

Geriausias debiutuojantis aktorius:

• Guang Huo („Naktinis pasivažinėjimas“/ pranc. „La Nuit venue“)
• Félix Lefebvre („85-ųjų vasara“)
• Benjamin Voisin („85-ųjų vasara“)
• Alexandre Wetter („Miss Prancūzija“/ panc. „Miss“)
• Jean-Pascal Zadi („Tiesiog juoda“/ pranc. „Tout simplement noir“)

Geriausias pirmasis filmas:

• „Dviese“ (rež. Filippo Meneghetti)
• „Berniukas šifonas“ (pranc. „Garçon chiffon“, rež. Nicolas Maury)
• „Kušetė Tunise“ (pranc. „Un divan à Tunis“, rež. Manele Labidi)
• „Meilutės“ (rež. Maïmouna Doucouré)
• „Tiesiog juoda“ (rež. Jean-Pascal Zadi, John Wax)

Geriausias užsienio filmas:

• „1917“ (rež. Sam Mendes; Didžioji Britanija)
• „Dar po vieną“ (dan. „Druk“, rež. Thomas Vinterberg)
• „Kristaus kūnas“ (lenk. „Boze ciało“, rež. Jan Komasa; Lenkija)
• „Rugpjūčio mergelė“ (isp. „La virgen de agosto“, rež. Jonas Trueba)
• „Tamsūs vandenys“ (angl. „Dark Waters“, rež. Todd Haynes; JAV)

Geriausias animacinis filmas:

• „Vampyriukas“ (pranc. „Petit vampire“, rež. Joan Sfar)
• „Patrakėlė Marta Džein“ (pranc. „Calamity: une enfance de Martha Jane Cannary“, rež. Rémi Chayé)
• „Žozepas“ (pranc. „Josep“, rež. Aurel)

Geriausias dokumentinis filmas:

• „Kaklaraištis“ (pranc. „La Cravate“, rež. Mathias Théry, Étiene Chaillou)
• „Paauglės“
• „Sirilas, ūkininkas, 30 metų, 20 karvių, pienas, sviestas ir skolos“ (pranc. „Cyrille, agriculteur, 30 ans, 20 vaches, du lait, du beurre, des dettes“, rež. Rodolphe Marconi)
• „Šalis, išliekanti išmintinga“ (pranc. „Un pays qui se tient sage“, rež. David Dufresne)
• „Žvilgsnio istorija“ (pranc. „Histoire d’un regard“, rež. Marian Otero)

Geriausias originalus scenarijus:

• „Antuanetė Sevenų kalnuose“
• „Dviese“
• „Išvalyti atmintį“ (pranc. „Effacer l’historique“)
• „Meilės reikalai“
• „Sudie, kvailiai“

Geriausias adaptuotas scenarijus:

• „85-ųjų vasara“
• „Dylerė“ (pranc. „La Daronne“)
• „Maža šalis“ (prand. „Petit pays“)
• „Mergina su antrankiais“
• „Vapsvų tinklas“ (angl. „Wasp Network“)

Geriausia kinematografija:

• „85-ųjų vasara“
• „Antuanetė Sevenų kalnuose“
• „Meilės reikalai“
• „Paauglės“
• „Sudie, kvailiai“

Geriausias montažas:

• „85-ųjų vasara“
• „Antuanetė Sevenų kalnuose“
• „Meilės reikalai“
• „Paauglės“
• „Sudie, kvailiai“

Geriausias garsas:

• „85-ųjų vasara“
• „Antuanetė Sevenų kalnuose“
• „Meilės reikalai“
• „Paauglės“
• „Sudie, kvailiai“

Geriausia originali muzika:

• „85-ųjų vasara“
• „Antuanetė Sevenų kalnuose“
• „DNR“
• „Naktinis pasivažinėjimas“
• „Sudie, kvailiai“

Gerausi kostiumai:

• „85-ųjų vasara“
• „De Golis“
• „Meilės reikalai“
• „Sudie, kvailiai“
• „Tobula žmona“

Geriausios dekoracijos:

• „85-ųjų vasara“
• „De Golis“
• „Meilės reikalai“
• „Sudie, kvailiai“
• „Tobula žmona“

Geriausias trumpametražis vaidybinis filmas:

• „Aš būsiu vienas iš migdolmedžių“ (pranc. „Je serai parmi les amandiers“, rež. Marie Le Floc’h)
• „Atominis nuotykis“ (pranc. „L’Aventure atomique“, rež. Loïc Barché)
• „Atsisveikinimas“ (pranc. „Un adieu“, rež. Mathilde Profil)
• „Kam rūpi, kad ožkos gaišta?“ (pranc. „Qu’importe si les bêtes meurent“, rež. Sofia Alaoui)
• „Netikėlis“ (pranc. „Baltringue“, rež. Josza Anjembe)

Geriausias trumpametražis animacinis filmas:

• „Bak-Hong“ (pranc. „Bach-Hông“, rež. Elsa Duhamel)
• „Galva į dilgėles“ (pranc. „La Tête dans les orties“, rež. Paul Cabon)
• „Lokio valanda“ (pranc. „L’Heure de l’ours“, rež. Agnès Patron)
• „Pelėdžiuko odisėja“ (pranc. „L’Odyssée de Choum“, rež. Julien Bisaro)

Moksleivių Cezaris:

• „Sudie, kvailiai“