„Emilija iš Laisvės alėjos“ – paminklas žmonėms, kovojusiems už Lietuvos laisvę

„Emilija iš Laisvės alėjos“ – paminklas žmonėms, kovojusiems už Lietuvos laisvę

Trečiadienį Valstybės pažinimo centre spaudos konferencijoje buvo pristatytas lietuviškas filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“. Filmas pasakos apie 1972 metais Kaune vykusius įvykius, jaunos merginos heroizmą bei nesitaikstymą su sovietine sistema.

Filmo režisierius Donatas Ulvydas teigė, kad „Emilija iš Laisvės alėjos“ yra daugiau nei filmas. Tai bendromis pastangomis pastatytas paminklas žmonėms, gūdžiausiais sovietinės priespaudos metais kovojusiems už Lietuvos laisvę. Tačiau filmas ypač aktualus šiandien, kuomet pasaulyje ir mūsų regione tvyro nerimas dėl ateities.

„Rūpintis tuo, kas tau yra brangu, reikia iki galo. Turime niekada nesustoti mylėti savo tėvynę ir rūpintis jos saugumu. Reikia kuo daugiau filmų, kurie skiepytų pasididžiavimą, jog esi lietuvis“, – sakė D. Ulvydas.

Pasak filmo kūrėjo, tokių drąsių žmonių, kaip pagrindinė filmo veikėja Emilija, reikėjo ne tik tada, bet ir dabar.

Filme svarbią vietą užima Kauno dramos teatras ir tuo metu jame viręs gyvenimas. Atkuriant to laikmečio atmosferą ir net konkrečius įvykius labai prisidėjo filmo aktorius Česlovas Stonys, kuris tuo metu kaip tik vaidino šiame teatre. Pasak režisieriaus D. Ulvydo, Česlovas Stonys svariai prisidėjo prie filmo scenarijaus, net kai kurios citatos yra tokios pačios, kokias pasakė Č. Stonio kolegos. Vis tik Česlovas Stonys nemano, kad filme svarbiausias yra tikslus įvykių atkartojimas.

„Būtų klaidinga vertinti filmą kaip Lietuvos istorijos puslapių pasklaidymą. Svarbu, kad kiekvienas pažiūrėjęs filmą pasikalbėtų su savimi. Tai vienas svarbiausių filmo tikslų. Pasikalbėti yra apie ką. Jei toks pokalbis įvyks, filmas bus pavykęs“, – kalbėjo Česlovas Stonys.

Nors, kaip teigia filmo kūrėjai, filmas nėra biografinis, tačiau jame ypatingai jaučiami tuo metu Kauno dramos teatre dirbusio režisieriaus Jono Jurašo gyvenimo epizodai. Pabaigos titruose taip pat rašoma, kad filmas paremtas J. Jurašo moraliniu apsisprendimu ir stiprybe.

Pasak filmo prodiuserės Živilės Gallego, pradinė ambicija buvo didesnė – sukurti filmą apie 1831 metų sukilimo dalyvę Emiliją Pliaterytę. Šios idėjos buvo atsisakyta, tačiau viena iš filmo kūrėjų neatmetė galimybės, kad toks filmas bus sukurtas ateityje.

Prodiuserė atskleidė, kad filmo biudžetas yra tik 600 tūkst. eurų. Ž. Gallego juokavo, kad kai kurie kolegos iš užsienio stebėjosi tokiais skaičiais ir manė, kad moteris pamiršo prie sumos prirašyti dar vieną nulį.

Vasario 16 dieną „Emilija iš Laisvės alėjos“ bus pristatytas Lietuvai. Visuose „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vyks filmo premjera. O šiandien filmas bus parodytas svečiams išskirtinėje vietoje – Kauno dramos teatre. Tai pirmas kartas lietuviško kino istorijoje, kuomet filmo premjera rengiama teatre. Filmo prodiuserė Živilė Gallego teigė, kad planuojama, jog kovo 11 dieną „Emiliją iš Laisvės alėjos“ pamatys užsienio lietuvių bendruomenės visame pasaulyje, o vėliau filmas keliaus per įvairius festivalius.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles