Dar vasario mėnesį prancūzų režisierius Jeanas – Pierre‘as Jeunet prisijungė prie amerikiečio Harvey Weinsteino oponentų klubo, kaltindamas jį sabotavus „Amelijos iš Monmartro“ („Le fabuleux destin d‘Amelie Poulain“) galimybes laimėti Oskarą 2002 m. Dabar J. P. Jeunet eina dar toliau. Duodamas interviu australų kino naujienų portalui Sydney‘s Buzz, režisierius dėl savo naujausio filmo „Neįtikėtina jaunojo išradėjo kelionė“ (angl. „The Young and Prodigious T. S. Spivet“) finansinės nesėkmės atsakingu laiko ne ką kitą, kaip šį amerikietį. JAV buvo pristatytas vienintelis filmo anonsas – ir tai buvo padaryta liepos 31 d. – t. y. tą pačią dieną, kai ši spalvinga ir pasakiška kelionė buvo pradėta rodyti JAV kino teatruose. Nebuvo nei pristatymo žiniasklaidos atstovams, nei reklamos internete. Nieko. Todėl galutinis rezultatas – filmas uždirbo 76 878 JAV dolerius ir buvo parodytas vos 100 salių. Galima sakyti, filmas patyrė visišką fiasko.
„Jie [H. Weinsteino kompanija] buvo sudarę sutartį su „Netflix“ parodyti filmą 100 salių – ne daugiau ir ne mažiau. Tai vienintelė priežastis, dėl kurios filmas iš viso buvo parodytas – tam, kad būtų laikomasi sutarties ir nesusigadintų santykiai su „Netflix“. Žinoma, dar ir dėl to, kad Harvey‘is Winsteinas vis dar pyksta ant manęs, kadangi aš atsisakiau apkarpyti savo filmą“, pasakoja J. P. Jeunet. „Neįtikėtina jaunojo išradėjo kelionė“ yra netikras amerikietiškas filmas, kadangi jis buvo kuriamas Europoje ir Kanadoje, taigi man priklausė galutinė redakcija. Aš visada taip darau, tam, kad būtų išvengta panašaus tipo problemų, tačiau su Harvey‘iu Weinsteinu visada jų atsiranda“, sako jis. „Dirbdami su juo, jau esame susidūrę su tokia pačia problema, pristatydami „Delikatesą“ (pranc. „Delicatessen“, 1991 m.), tai buvo jau seniai. Jis taip pat norėjo, kad apkarpyčiau „Ameliją iš Monmartro“, tačiau dėl šio filmo populiarumo Europoje buvo palikta taip, kaip yra.“, piktinasi režisierius, kurio sukurta „Amelija iš Monmartro“ JAV 2001 m. uždirbo 33,2 mln. JAV dolerių. „Jis negali tam priešintis. Jis norėjo iškirpti kai kurias „Artisto“ (angl. „The Artist“) scenas, tačiau kadangi muzika yra idealiai suderinta su vaizdo montažu, būtų reikėję mokėti už naują garso takelį, o tam jis nenorėjo leisti pinigų“, atskleidžia J. P. Jeunet.
Tai ne pirmas Europos kino kūrėjų konfliktas su šiuo amerikiečių platintoju. 2014 m. tarp H. Weinsteino ir prancūzų režisieriaus Olivier Dahano kilo konfliktas dėl biografinės dramos „Monako princesė“ (angl. „Grace of Monaco“), kurioje vaidino Nicole Kidman, montažo ir platinimo. Tarp sineastų H. Weinsteinas yra netgi pravardžiuojamas Harvey‘iu Žirkliarankiu, dėl savo manijos trumpinti filmus, iškerpant iš jų kai kurias scenas. Prisimintinas ir britų filmo „Karaliaus kalba“ (angl. „The King‘s Speech“) pavyzdys – Oskarų ceremonijoje triumfavęs filmas JAV kino salėse pasirodė „amputuotas“ – H. Weinsteino sprendimu buvo iškirpta scena, kurioje keikiamasi, – taip padaryta dėl to, kad filmui nebūtų pritaikytas amžiaus cenzas.
Nepaisant karčios kritikos, kurią dėl nesėkmės JAV J. P. Jeunet pažėrė W. Weinsteinui, Prancūzijoje jo filmui sekasi ne ką geriau, tik čia H. Weinsteinas niekuo dėtas. 2013 m. spalį „Gaumont“ platinamą filmą buvo matę 676 969 žiūrovai. Finansiškai tai pats nesėkmingiausias J. P. Jeunet filmas iš septynių šio režisieriaus darbų (tiek savarankiškų, tiek sukurtų kartu su Marc Caro). „Mikmakai“ (pranc. „Micmacs à tire-larigot“) 2009 m. kino teatruose žiūrėjo 1,5 mln. žiūrovų. Negalima pamiršti „Amelijos iš Monmartro“ fenomeno – šis filmas į kino sales 2001 m. pritraukė net 8,5 mln. žiūrovų. Po nesėkmės su „Neįtikėtina jaunojo išradėjo kelione“ J. P. Jeunet kiną kuriam laikui iškeitė į televiziją – pernai televizijoje parodytas jo režisuotas televizijos filmas „Kazanova“ (angl. „Casanova“).
