Jei mintimis grįžtume į pirmojo XXI a. dešimtmečio pabaigą, atmintyje turėtų iškilti prisiminimas apie tai, kad tuo metu Joaquinas Pheonixas buvo sulaukęs gana nemažo žiniasklaidos dėmesio dėl savo keisto elgesio ir netikėto troškimo tapti reperiu. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad visa tai tebuvo spektaklis, skirtas Casey Afflecko režisuotam netikros dokumentikos (mokumentikos) filmui „Aš vis dar čia“ (angl. „I‘m Still Here“), analizuojančiam šios garsenybės asmenybę. Filmą galima laikyti savotiška gilesne ir dramatiškesne „Borato“ (angl. „Borat: Cultural Learnings of America for Make Benefit Glorious Nation of Kazakhstan“, 2006 m.) versija.
Dabar J. Pheonixas vėl vaidins pas C. Afflecką, ir šįkart – tikrame vaidybiniame filme. Šįkart jie savo talentą ir jėgas suvienys kurdami vesterną „Tolima ryški žvaigždė“ (angl. „Far Bright Star“), statomame pagal amerikiečių rašytojo Roberto Olmsteado 2009 m. išleistą to paties pavadinimo romaną.
Knygos veiksmas nukelia į 1916 m., kai agyvenęs Napoleonas Čaildsas surenka kelių raitelių grupę, tam kad kartu su juo vyktų į Meksiką ieškoti nepagaunamo bandito Pančo Vijos. Vėtytų ir mėtytų bendrakelionių grupę sudaro Napoelono brolis Ksenofonas ir Amerikos nusikalstamo pasaulio padugnės – mokesčių vengėjai, banditai, diletantai ir žudikai. Jodamas jau keletą mėnesių Napoleonas pastebi, kad jis su savo sėbrais nuo Vijos, kurio siluetas stebėtinai lengvai juda negailestingoje vietovėje, atsilieka vos per kelias valandas. Per žiaurų marodierių išpuolį dauguma Napoleono vyrų nudobiami, o pats Napoelonas paliekamas sumuštas ir emociškai sugniuždytas. Po išpuolio Napoelonas prisipažįsta savo broliui, kad tas žmogus, koks Napoleonas buvo anksčiau, mirė čia. Bet šis atgimimas ilgai netrunka ir greitai Napoelonui vėl tenka susidurti su likimu, dar kartą sujaukiančiu jo ir jo bendražygių planus.
J. Pheonixas vadins atliks pagrindinį – Napoleono čaildso – vaidmenį, kuris atrodo, galėtų jam, kai ateis laikas, netgi pelnyti apdovanojimų skirstančiųjų dėmesį. Tačiau filmavimo aikštelę išbandė ir pats C. Affleckas, todėl išlieka nemenka tikimybė jį patį išvysti prieš kameras ir nuspręsti, ar yra toks pats talentingas, kaip ir jo brolis.
Po to, kai pasekė Beno Afflecko pėdomis ir 2010 m. iš aktorystės perėjo į režisūrą, buvo spėliojama, ar C. Affleckas dar kada nors pasirodys priešais kameras – tačiau panašu, kad tai vis tik gali įvykti. „Tai yra labai gražiai parašyta istorija apie skausmą ir netektis, veržlumą ir paskatą, antrandamą savyje tam, kad būtų galima judėti toliau“, komentavo C. Affleckas.
Už filmavimo aikštelės ribų C. Affleckas ir J. Pheonixas yra svainiai, nuo tada, kai C. Affleckas vedė J. Pheonix‘o seserį Summer Pheonix. Artimas ryšys gali duoti neblogą bendradarbiavimo rezultatą. TIkimasi, kad C. Affleckas galbūt net visa galva gali pralenkti Andrew Dominiko režisuotą vesterną „ Džesio Džeimso nužudymas, kurį įvykdė bailys Robertas Fordas“ (angl. „Assassination of Jesse James by the Coward Robert Ford“, 2007 m.), kuris yra laikomas vinu geriausių šio žanrokino pavyzdžių, sukurtų per paskutinius metus.
