2016-iesiems skaičiuojant paskutines dienas, galima įvertinti materialų besibaigiančių metų derlių kino sferoje. Didžiausios Europoje kino gamintojos ir platintojos, septintojo meno tėvynės Prancūzijos kino rinka 2016 m. fiksavo rekordinius skaičius, o šios šalies „Box-office“ Top 100, nepaisant milžiniškos konkurencijos, dominavo europietiški filmai. Didžiulis premjerų skaičius kiekvieną savaitę išprovokavo greitą filmų kaitą (kas kai kuriems tikrai geriems filmams neišėjo į naudą), o avių bandos sindromo paveikti žiūrovai, vietoj autorinio europietiško kino dažniau rinkęsi prancūziškas komedijas arba masinio populiarumo amerikietiškus filmus, šį fenomeną tik dvigubai paspartino. Šiais laikais filmai skirstomi tik į sėkmingus ir į fiasko, kuo toliau, tuo mažiau belieka vidutinių filmų, kas filmų rodytojus ir platintojus skatina imtis papildomų atsargumo priemonių. Nepaisant viso to, pakankamas kino teatrų skaičius, nemažas kiekis gerą skonį turinčių nepriklausomų kino platintojų bei viešosios valdžios parama užtikrino įvairovę Prancūzijos kino teatrų repertuare.

Pirmąją vietą Prancūzijos 2016 m. „Box-office“ sąraše užima amerikietiškas animacinis hitas „Zootropolis“ (angl. „Zootopia“), kurį šioje šalyje pamatė 4,83 mln. žiūrovų. Jam įkandin seka nedaug atsilikusi Olivier Baroux režisuota prancūziška komedija „Tiušiai 2. Amerikietiška svajonė“ (pranc. „Les Tuche 2 – Le rêve américain), sulaukusi 4,61 mln. žiūrovų dėmesio. Trečioje vietoje liko Leonardo Dicaprio išsvajotąjį Oskarą pagaliau atnešęs draminis nuotykių trileris „Hju Glaso legenda“ (angl. „The Revenant“), režisuotas meksikiečio Alejandro Gonzálezo Iñárritu, su 3,84 mln. žiūrovų.

Dar viena prancūziška komedija užėmė 10-ą vietą 2016 m. sąraše – tai Fabieno Onteniente‘o „Kempingas 3“ (pranc. „Camping 3“), sudominusi 3,2 mln. žiūrovų. Ją aplenkė bendras britų ir amerikiečių darbas „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“ (angl. „Fantastic Beasts and Where to Find Them“) – brito Davido Yates‘o režisuotas fantastinis filmas, žiūrovus vėl nukeliantis į magiškąjį Hario Poterio pasaulį, Prancūzijoje per penkias savaites sulaukė 3,3 mln. lankytojų ir dar tebėra rodomas. Likusią dešimtuko dalį sudaro išimtinai amerikietiškos masinio populiarumo juostos, tačiau savas pataisas neabejotinai turėtų įnešti brito Garetho Edwardso „Šelmis -1“ (angl. „Rogue One: A Star Wars Story“). Prancūzijoje pradėtas rodyti gruodžio 14 d. šis filmas per pirmas penkias dienas sulaukė 1,3 mln. žiūrovų.

Dar trys prancūziškos komedijos atsidūrė antrajame dešimtuke: tai Fredo Cavayé „Šykštuolis“ (pranc. „Radin!“), su 2,92 mln. žiūrovų; Jean-Marie Poiré „Ateiviai: Revoliucija“ (pranc. „Les visiteurs: la Révolution“), su 2,19 mln.; ir Erico Lavaine‘o „Sugrįžti pas mamą“ (pranc. „Retour chez ma mère“), su 2,17 mln.

Dar devyni prancūziški filmai sulaukė daugiau kaip milijono žiūrovų. Tao Francko Gastambide‘o komedija „Pataja“ (pranc. „Pattaya“) – 1,94 mln. žiūrovų, James‘o Hutho komedija „Brisas iš Nicos 3“ (pranc. „Brice 3“) – 1,94 mln.; ir Roschdy Zemo biografinė drama „Šokoladas“ (pranc. „Chocolat“) – 1,92 mln. žiūrovų. Jiems iš paskos rikiuojasi Thomaso Lilti komiška drama „Kaimo gydytojas“ (pranc. „Médecin de campagne“) – 1,5 mln.; Mohamedo Hamidi komedija „Karvė“ (pranc. „La vache“) – 1,3 mln.; Jonathano Barré komedija „Pašėlusi Makso ir Leono istorija“ (pranc. „La folle histoire de Max et Léon“) – 1,21 mln.; Jérôme‘o Salle‘o biografinis nuotykių filmas „Odisėja“ (pranc. „L’odyssée“) – 1,2 mln.; François Desagnat komedija „Ieškomas našlys“ (pranc. „Adopte un veuf“) – 1,07 mln.; Jacques‘o Perrino ir Jacques‘o Cluzaud dokumentinis filmas „Metų laikai“ (pranc. „Les saisons“) – 1,02 mln. ir Hugo Gélin komiška drama „Rytoj viskas prasideda“ (pranc. „Demain tout commence“), kuri 1 mln. lankytojų surinko vos per 12 dienų.

Didesnio lankomumo sulaukė ir tie filmai, kurie į Prancūzijos kino teatrų sales atkeliavo iš Kanų kino festivalio: tai būtų kanadiečio Xaviero Dolano „Tai tik pasaulio pabaiga“ (pranc. „Juste la fin du monde“) – 1,03 mln.; Auksinės palmės šakelės laureatė brito Keno Loaho režisuota drama „Aš, Danielis Bleikas“ (angl. „I, Daniel Blake“) – 890 tūkst. per septynias savaites), ispano Pedro Almodóvaro „Chulieta“ (isp. „Julieta“) – 768 tūkst.; ir keturi prancūziški filmai: Nicole Garcia‘ios „Akmenligė“ (pranc. „Mal de pierres“) – 667 tūkst.; Justine Triet komiška romantinė drama „Lovoje su Viktorija“ (pranc. „Victoria“) – 639 tūkst.; Bruno Dumont „Seklūs vandenys“ (pranc. „Ma loute“) – 560 tūkst.; ir olando Paulo Verhoeveno režisuota drama „Ji“ (pranc. „Elle“) – 555 tūkst. Taip pat negalima pamiršti bendro prancūzų ir šveicarų animacinio filmo „Moliūgėlio gyvenimas“ (pranc. „Ma vie de Courgette“), kurį režisavo Claude‘as Barras – 600 tūkst. žiūrovų; vokietės Maren Ade komiškos dramos „Tonis Erdmanas“ (vok. „Toni Erdmann“) – 336 tūkst.; prancūzų ir japonų bendro animacinio projekto „Raudonas vėžlys“ (pranc. „La Tortue rouge“), kurį režisavo olandas Michaelis Dudokas de Witas – 334 tūkst.; bei bendro amerikiečių ir britų filmo „Kerol“ (angl. „Carol“), kurį režisavo Toddas Haynes‘as – ši juosta, Kanuose demonstruota dar pernai, sulaukė 460 tūkst. žiūrovų.

Kalbant apie prancūzišką produkciją Top 100-uke, akivaizdu, kad čia dominuoja komedijos. Pavyzdžiui, Lietuvoje rodyta Martino Bourboulono „Prancūziškos skyrybos“ (pranc. „Papa ou Maman“) per 12 dienų surinko 623 tūkst. žiūrovų; Laurento Tirardo „Prancūziška porelė“ (pranc. „Un homme à la hauteur“) – 679 tūkst. Be jų  sąraše – dar 9 prancūziškos komedijos.

Galiausiai randame ir kitų žanrų atstovų – tai Anne Fontaine drama „Nekaltosios“ (pranc. „Les innocentes“) – 701 tūkst.; François Ozono karinė istorinė drama „Francas“ (pranc. „Frantz“) – 612 tūkst.; Danièlės Thompson biografinė drama „Sezanas ir aš“ (pranc. „Cézzane et moi“) – 567 tūkst.; Benoît Deléphhine‘o ir Gustave‘o Keverno komiška drama „Šventoji meilė“ (pranc. „Saint Amour“) – 549 tūkst.; Christophe‘o Honoré komiška drama „Sofijos vargai“ (pranc. „Les malheurs de Sophie“) – 511 tūkst.; ir François Ruffin‘o dokumentinis filmas „Ačiū, bose!“ (pranc. „Merci patron!“) – 508 tūkst.