Vasarą „Kino pavasario“ salėje rodomos dramos „Mamytė“ įvertinimai tarptautinėje žiniasklaidoje

Apie fenomenalų 26 metų kanadiečių režisieriaus Xavier Dolano talentą daug pasakota pristatant 20-ojo „Kino pavasario“ atidarymo filmą „Mamytę“. Tačiau kalbos netyla iki šiol. Filmas toliau sėkmingai rodomas „Kino pavasario“ salėje.

„Mamytė“ Kanų festivalyje laimėjo Žiuri prizą, o „Cezarių“ apdovanojimuose triumfavo geriausio užsienio filmo kategorijoje. Verta pabrėžti, kad 2014 m. jis pretendavo gauti ir „Auksinę palmės šakelę“, o apskritai yra pelnęs virš 40 įvairiausių reikšmingų kino apdovanojimų.

Ir tai tik „Mamytės“ pasiekimai, kuri yra penktoji šio itin jauno režisieriaus juosta. Pirmosios trys – „Aš nužudžiau savo mamą“ („I Killed My Mother“), „Įsivaizduojamos meilės“ („Heartbeats“) ir „Bet kuriuo atveju Lorens“ („Laurence Anyways“) – taip pat buvo pristatytos Kanų festivalyje, o psichologinis trileris „Tomas atvyko į kaimą“ („Tom at a Farm“) – Venecijos kino festivalyje. Kuomet Kanuose įvyko X. Dolano pirmojo filmo premjera, jam tebuvo 19 metų, o reiklūs žiūrovai iš viso pasaulio po seanso plojo 8 minutes. Šiuo metu jaunasis kino genijus dirba net su dviem projektais – „The Death and Life of John F. Donovan.“ ir „Only the End of the World“, kuriuos turėtume išvysti kitąmet.

Šią vasarą kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ atidarytoje „Kino pavasario“ salėje rodomas filmas pasakoja apie nevaldomo, itin problematiško charakterio paauglio Styvio (Antoine’as-Olivier Pilonas), jo vienišos našlės, besąlygiškai mylinčios mamos Dianos (Anne Dorval) ir kaimynystėje gyvenančios drovios, dėl nervų išsekimo atostogoms išleistos mokytojos Kailos (Suzanne Clement) neeilinę draugystę. Štai kaip šią žiūroviškiausiu 20-ojo „Kino pavasario“ filmu pripažintą dramą vertina užsienio kino kritikai.

Peter Bradshaw, „The Guardian“:

„Pirmą kartą filmas mane pribaigė, antrą kartą – emocijos buvo dar stipresnės. Analizuodamas tokius skaudžius dalykus, kaip sergančiųjų ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomas) nesugebėjimą prisitaikyti prie visuomenės ir netgi joje laisvai gyventi, X. Dolanas sugeba meistriškai panaudoti juodą humorą ir, žinoma, preciziškai parinktą garso takelį – 9 deš. hitus – nuo Celine Dion, Dido iki „Oasis“, kuriuos kompaktiniame diske paliko miręs Styvio tėvas.“

Peter Debruge, „Variety“:

„Stebina ne tik filmo formatas 1:1 (filmas kvadrate), įtikinanti aktorių vaidyba, bet ir sugebėjimas perteikti itin sudėtingus mamos ir sūnaus santykius. Šis filmas, kaip ir „Aš nužudžiau savo mamą“, nestokoja autobiografinių detalių. Būsimas režisierius, kaip ir Styvis, dėl nekontroliuojamo būdo ir problemų mokykloje buvo išsiųstas į internetą. Asmeninė patirtis ir leido tokiam jaunam žmogui pažvelgti taip giliai į žmonių santykius. Stebint Styvio ir jo mamos dvikovą stengiantis suartėti, kartais ima atrodyti, kad viskas aplink supleškės iki pelenų. Kad taip nenutiktų, į filmą X. Dolanas įveda dar vieną veikėją – kaimynę Kailą. Padedamas labai gabaus operatoriaus Andre Turpino, režisierius minėtu 1:1 formatu žiūrovą kiek įmanoma priartina prie filmo herojų ir sukuria tarp jų itin intymią distanciją.“

Stephen Dalton, „Hollywood Reporter“:

„Daugiau nei dvi valandas besitęsiančioje dramoje X. Dolanas sugeba išlaikyti augančią įtampą, nepaliauti stebinti režisūriniais sprendimais ir vis labiau aštrinti emociją. Tai pats šilčiausias, žmogiškiausias ir mažiausiai narciziškas šio jaunojo kino kūrėjo filmas, atskleidžiantis Kvebeko viduriniosios klasės kasdienybę, problematiką, kultūrinę aplinką, iš kurios kilęs ir pats režisierius.“

Allan Hunter, „Screendaily“:

„Meilė, draugystė, pasirinkimai ir sprendimai bei jų pasekmės. Visą tai perteikti X. Dolanas patiki savo mūzoms: Anne’ai Dorval ir Suzanne’ai Clement, – bei charizmatiškajam jo režisuotame grupės „Indochine“ dainos „College Boy“ vaizdo klipe išbandytam Antoine’ui-Olivier Pilonui.“

Eric Kohn, „Indiewire“:

„Mamytė“ – režisieriaus evoliucijos viršūnė. Griausmingai į kino pasaulį atėjęs su filmu „Aš nužudžiau savo mama“, X. Dolanas kitais trim filmais taip smarkiai nebenustebino. Tačiau „Mamytė“ privertė patikėti išskirtiniu jo talentu ir padarė milžinišką šuolį jo, kaip režisieriaus, karjeroje.“

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles