Savižudžių miške Japonijoje lankęsis M. Starkus: ta atmosfera labai slegia (foto)

Sausio 8 dieną Lietuvos didžiuosiuose ekranuose pasirodys iki sielos gelmių sukrečiantis siaubo filmas „Demonų miškas“. Jis pasakos siaubingą istoriją apie prie japonams švento Fudžijamos kalno besiglaudžiantį Aokigaharos mišką, kuris jau kurį laiką yra tapęs bene populiariausia šalyje savižudžių vieta. 2010 metais čia nusižudė 57 žmonės, o Japonijos vyriausybė nusprendė slėpti šią statistiką, kuri galimai padrąsindavo iš šio pasaulio pasitraukti ir kitus gyvenimu nusivylusius tautiečius.

Praėjusiais metais būtent toje pačioje girioje, kuri vėliau tapo siaubo juostos filmavimo aikštele, lankėsi ir garsieji Lietuvos žurnalistai bei keliautojai Martynas Starkus bei Vytaras Radzevičius. Keliaudami po Japoniją jie nepraleido progos patikrinti, ar legendomis apipinta vieta tikrai atrodo taip gąsdinančiai, kaip apie tai kalba legendos.

“Mes ten pataikėm, kai buvo labai geras oras, bet vis tiek buvo nejauku. Prieš keliaujant į tą mistinę vietą, aš labai daug ja domėjausi, žiūrėjau dokumentinį filmą. Bet jei tu ten įjungtum vaizduotę, atvyktum vakare arba blogu oru, žinant visas legendas, pasijustum tikrai kaip siaubo filme. Ten tikrai nėra smagu. Vaikštant tomis uolėtomis vietomis, kur prikritę medžių, gali koją nusilaužti. Tikrai nevažiuočiau ten šiaip, pasivaikščioti savo malonumui, nes ta atmosfera labai slegia”, – dar gyvais prisiminimais dalijasi M. Starkus.

TV laidų vedėjas pasakoja, jog vienas ryškiausių prisiminimų yra aplink zujantys prižiūrėtojai: “Kadangi tas miškas yra labai didelis, ten yra ne viena automobilių stovėjimo aikštelė ir daugybė visą teritoriją prižiūrinčių sargų. Jie tikrina ne tik mišką, bet ir automobilius. Jei kuris užsilieka ilgesniam laikui, tai jau ženklas, kad kažkas tikriausiai nusprendė pasitraukti iš gyvenimo. Kai mes buvom, nebuvo daug automobilių, bet nori nenori taip pat pradedi juos akimis analizuoti ir net eidamas pro šalį palieti vieną kitą automobilį – ar vis dar šiltas variklio dangtis. Tad tikrai nebuvo taip, kad atvažiavome į paprastą mišką. Jį gaubiančios legendos ir pasakojimai daro savo. Japonus tos istorijos net taip įtraukia, kad jie išeina ilgesniems žygiams, gąsdinasi patys, o mes greit apsisukom, nufilmavome reportažą ir išvažiavome savais keliais”.

Pasak M. Starkaus, idomu tai, kad Japonijoje apie tai nekalbama garsiai, nes valdžia susiduria su dviprasmiška situacija – ar pasakojant apie šią vietą savižudybės yra skatinamos, ar atvirkščiai, tai yra gera pasitraukimo iš gyvenimo prevencija. Tad jie pasirinko kuo mažiau apie tai kalbėti. Prie įėjimų visur stovi ženklai, kurie prašo sustoti ir pagalvoti, ar elgiesi teisingai, nes namuose tavęs laukia tie, kuriems esi svarbus ir kuriems rūpi”.

Garsus keliautojas, kuris šiemet su kolegomis ruošiasi jau į vienuoliktą kelionę, pamena, kaip bandė reportažui surasti kažką, kas papasakotų ir pavedžiotų po Aokigaharos mišką, tačiau Japonijoje yra daugybė biurokratinių kliūčių, todėl niekas nesiryžo kalbėti.

“Nebuvo taip, kad norėtume ten dar likt, paplepėt, pamąstyt apie gyvenimo prasmę. Bet čia irgi tik dėl to, kad girdėjome legendą. Viskas yra žmonių galvose, tai ten tas istorijas gali labai stipriai pajusti”, – įspūdžiais dalijasi M. Starkus ir neslepia, jog būtinai eis į kino teatrą pamatyti siaubo filmo “Demonų miškas”.

Filmas „Demonų miškas“ pasakos amerikietės Saros (aktorė Natalie Dormer) istoriją: vieną dieną ji sužino, jog dvynė sesuo išvyko į Japonijoje esančią savižudžių girią. Išsiaiškinusi, dėl ko žmonės ten vyksta, mergina išvažiuoja paskui seserį. Įžengusi į Aokigaharą, ji atsiduria demonų pasaulyje, kuriame atskleidžiamos seniai užmirštos paslaptys, o neramios piktosios dvasios minta gyvųjų energija.

Kraują stingdančios istorijos „Demonų miškas“, kuri Lietuvos kino teatrus pasieks jau šiandien, sausio 8 dieną, anonsas:

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles