„Marvel“ visatos architektas Kevinas Feige

Prieš dešimt metų terminas „kino visata“ būtų skambėjęs taip pat kvailai ir keistai kaip ir „internetinis serialas“ ar „laikrodis, kuriame galima peržiūrėti nuotraukas ir parašyti draugams“, tačiau dabar visi šie dalykai yra realybė. Paskutinieji du atsirado dėl spartaus technologijų tobulėjimo ir daugelis žmonių galėtų logiškai argumentuoti, kad jų atsiradimas buvo neišvengiamas technologijų progresavimo padarinys.

Tuo tarpu kino visata, bendrais veikėjais ir pasauliu siejanti kelis atskirus filmus, visuomet ambicingam Holivudui dar ir dabar atrodo kaip ne iki galo suprantamas, tačiau itin įdomus reiškinys, apie kurį išgirdę didžiųjų kino studijų vadovai pradeda elgtis visiškai neadekvačiai, o jų akyse užsidega dolerių ženklai. Ir dėl to jie gali dėkoti tik „Marvel“ studijai, per dešimtmetį sugebėjusiai sukurti įspūdingą kino kūrimo mašiną ir pastatyti daugybę tarpusavyje persipynusių filmų.

Na, bent jau daugelis nori jiems dėkoti. Iš tikrųjų už daugybę milijardų dolerių atnešusių filmų slepiasi vienas žmogus – „Marvel“ studijos prezidentas, prodiuseris Kevinas Feige.

Moksliukas, kuriam pasisekė

K. Feige darbo pavydėtų kiekvienas jaunystėje komiksus skaitęs ir stebuklingą jų pasaulį įsivaizdavęs žmogus. Vien dėl to, kad K. Feige šį užsiėmimą pavertė savo darbu. Visą gyvenimą svajojęs kurti filmus, studijuodamas Kalifornijos universitete jis tapo filmų prodiuserės Lauren Shuler Donner rezidentu ir pagrindiniu jos asistentu.

Kaip ir su daugeliu Holivudo atvejų, svarbiausias K. Feige karjeros momentas buvo, daugiau ar mažiau, atsitiktinumas. Nesuklyskite – jis savo darbu džiaugėsi ir iki didžiausių permainų. Būdamas L.S. Doller asistentu jis prisidėjo prie viską sprogdinusio filmo „Vulkanas“ (angl. „Volcano“) kūrimo bei 1998 metų filme „Jums žinutė“ (angl. „You‘ve Got Mail“) padėjo Meg Ryan suprasti kaip veikia elektroniniai laiškai ir internetas. Kitaip sakant, jo karjeros pradžia buvo tikrai nuotaikinga.

marvel_visata_1
„Iksmenai“ arba pirmasis K. Feige bendradarbiavimas su „Marvel“ komiksų visata

Viskas pasikeitė po to, kai L.S. Doller tapo Bryano Singerio režisuoto 2000-ųjų metų filmo „Iksmenai“ (angl. „X-Men“) prodiusere. Šioje vietoje dėl šventos ramybės reikia paminėti tai, jog K. Feige nebuvo tipinis moksliukas, nuo penkerių metų žinojęs visus komiksų veikėjų vardus ir savybes. Nors jis dažnai kartoja, kad didžiausią įtaką augant jam padarė „Atgal į ateitį“ (angl. „Back to the Future“) ar „Žvaigždžių karų“ (angl. „Star Wars“) filmai, komiksai jo per daug netraukė. Ir tik L.S. Doller tapus „Iksmenų“ prodiusere jis įsitraukė į Stano Lee ir kitų talentingų kūrėjų sukurtą „Marvel“ pasaulį bei suprato, kad jame slypi visi kino kūrimui reikalingi atsakymai ir įdomiausi veikėjai moderniojo meno istorijoje.

K. Feige staigus susidomėjimas komiksais ir didžiulis indėlis į „Iksmenų“ filmą padarė jį šios juostos pagalbiniu prodiuseriu ir nuo to laiko „Marvel“ tapo jo namais.

Komiksai kaip idėjų generatoriai

Nuo to 2000 metais sukurto filmo K. Feige prisidėjo kone prie kiekvieno pagal „Marvel“ komiksus sukurto filmo, pradedant Samo Raimi „Žmogaus-voro“ (angl. „Spider-Man“) trilogija, po jos persimetant prie tragiškojo 2003-ųjų „Drąsiaširdžio“ (angl. „Daredevil“) iki pat jau gegužės 1-ąją Lietuvos ir pasaulio kino teatrus pasieksiančio filmo „Keršytojai: Altrono amžius“ (angl. „Avengers: Age of Ultron“).

Kaip įtakingas ir stiprus prodiuseris K. Feige garsėjo jau prieš keliolika metų. Jis buvo įsitikinęs, kad kino kūrėjai neprivalo kiekvieno pagal komiksus paremto filmo kurti vien pasitelkus originalią viziją, kadangi visos pagrindinės stebuklingas galias turinčių veikėjų ypatybės jau dešimtis metų buvo tobulinamos „Marvel“ komiksuose. Dėl savo ryžtingo požiūrio 2005 metais jis natūraliai tapo pagrindiniu Isaaco Perlmutterio taikiniu.

Ne iš baisiosios pusės. Ne vieną kartą per kelis paskutiniuosius dešimtmečius ant bankroto ribos atsidūrę „Marvel“ komiksai buvo priversti parduoti teises į itin populiarius savo veikėjus įvairioms Holivudo studijoms. Taip Iksmenai ar Fantastiškasis ketvertas (angl. Fantastic Four) atsidūrė „20th Century Fox“, o Žmogus-voras – „Sony“ rankose, dėl ko dabar komiksų fanai tiesiog niršta, nors anuomet „Marvel“ neturėjo pasirinkimo.

marvel_visata_2
„Iksmenai“ ir „Fantastiškas ketvertas“ – projektai, kuriuos „Marvel“ paleido iš rankų

Kita vertus, jie tik dėl šių sprendimų ir išsigelbėjo, kadangi didelio finansinio pasisekimo sulaukę pagal „Marvel“ komiksus sukurti filmai paskatindavo ir komiksų, žaislų bei kitų „Marvel“ kontroliuojamų prekių pirkimus. Tai ilgainiui už finansinę kompanijos pusę atsakingam I. Perlmutteriui suteikė idėją: „Marvel“ privalo sukurti savo kino studiją.

Po ilgų derybų dėl finansų ir veikėjų, 33 metų sulaukęs K. Feige 2007 metais tapo ambicingosios ir didžiulį perversmą Holivude įvykdžiusios „Marvel“ studijos prezidentu.

Gerbėjų entuziazmas suteikė visus atsakymus

Nuo to laiko yra daug įvairių istorijų, kokiu būdu „Marvel“ studija tapo daugiau nei aštuonis milijardus su savo filmais užsidirbusiu Holivudo gigantu, tačiau visose tose istorijose yra jaučiamas K. Feige indėlis. Aišku bent jau tiek, kad kurti filmus, kurie būtų tampriai susiję tarpusavyje, buvo būtent jo idėja.

(Teisybės dėlei verta paminėti, kad itin didelį darbą atliko ir Avi Aradas, vienas iš „Marvel“ studijos įkūrėjų, vėliau ją palikęs dėl kūrybinių nesutarimų. A. Aradas teigia, kad grandiozinius „Marvel“ planus jis sumąstė kartu su K. Feige, ko pastarasis neneigia, tačiau dauguma situaciją iš arti mačiusių žmonių teigia, jog K. Feige organizavo kūrybinę studijos dalį, o A. Aradas rūpinosi finansais.)

Kaip ir su daugeliu tokio tipo istorijų, bendros kino visatos sukūrimas neturi aiškios pradžios ar užuomazgos. K. Feige visuomet norėjo sukurti kažką panašaus, ką turi „Marvel“ komiksai – tūkstančius veikėjų (šiuo metu jų yra priskaičiuojama nuo 7 000 iki 8 000), kurie gyventų, bendrautų ir bendradarbiautų vieni šalia kitų.

marvel_visata_3
„Marvel“ herojų visata skaičiuoja apie 8000 personažų

Pasak paties K. Feige, kino visatos idėja jam atėjo 2006 metais, kuomet „Marvel“ studija surengė pirmą iš savo daugybės legendinių pasirodymų San Diego „Comic-Con“ parodoje. Tuomet ne itin plačiai žinomas režisierius Jonas Favreau žadėjo sukurti įdomų filmą apie Geležinį žmogų (angl. Iron Man), o Edgaras Wrightas jau anuomet buvo pasiruošęs kurti juostą apie Skruzdėliuką (angl. Ant-Man).

K. Feige sako, kad fanų reakcija tuomet, kai jie išgirdo, jog „Marvel“ taip pat ruošiasi kurti filmus apie Kapitoną Ameriką (angl. Captain America) ar Torą (angl. Thor) buvo tokia griausminga, kad jis iškart sugalvojo „Keršytojų“ programą. Ją pirmojo „Geležinio žmogaus“ pabaigoje pasirodęs „Skydo“ (angl. S.H.I.E.L.D.) agentūros direktorius Nikas Fiuris (akt. Samuel L. Jackson) pristatė Geležiniam žmogui, įkūnijamam Roberto Downey jaunesniojo, ir ištikimieji komiksų gerbėjai žinojo, ką tai reiškia – tokie veikėjai kaip Kapitonas Amerika, Halkas (angl. The Hulk), Toras, Juodoji našlė (angl. Black Widow) ir kiti suvienys savo jėgas bendrai kovai. Kino pasaulis to dar nebuvo matęs.

marvel_visata_4
„Keršytojų“ programa iškėlė studiją „Marvel“ į neregėtas aukštumas

Tai, jog 2012 metais pasirodę „Keršytojai“ (angl. „The Avengers“) tapo trečiu pagal pelningumą visų laikų filmu, buvo tik tarpinis triumfas, ant kurio laurų K. Feige niekada neužmigo. Vien dėl to, kad tam nebuvo laiko. „Marvel“ planai visuomet stebina savo užmojais, kadangi studija dabar išleidžia po kelis filmus per metus, o artimiausiu metu tas skaičius pasieks po tris filmus per dvylika mėnesių. Ir visa tai kontroliuoja K. Feige – žmogus, kurio 2006 metais sukurtas filmų planas ir chronologinė jų seka iki 2015-ųjų metų išsipildė šimtu procentu. Ir kai jis sako, kad „Marvel“ yra numatę filmus iki 2021 metų, juo verta pasitikėti.

Reikalingas griežtumas

Žinoma, kaip ir kiekvienoje tokio tipo istorijoje, taip ir šioje yra prieštaringų nuomonių. Nepaisant to, kad kiekvienas „Marvel“ filmas (kurių iki šiol, įskaitant „Keršytojus: Altrono amžių“, yra sukurta vienuolika) uždirba šimtus milijonų dolerių, studija su K. Feige priešakyje pasižymi šykštumu.

Tai ypač išryškėjo tuomet, kai susižavėjęs K. Feige atliekamu darbu „Marvel“ studiją įsigijo „Disney“ vadovas Bobas Igeris. Jis finansus užspaudė taip, kad didžiausia franšizės žvaigžde laikomas R. Downey jaunesnysis „Marvel“ filmuose yra laikomas karaliumi ir už kiekvieną pasirodymą gauna nuo penkiasdešimt iki septyniasdešimt milijonų dolerių, o jo kolegoms, turintiems lygiai tiek pat darbo, yra vos sukrapštomi septynženkliai skaičiai.

marvel_visata_5
Daugiausiai užsidirbantis „Keršytojas“ – Robertas Downey Jaunesnysis. Jo honorarai viršija 50 mln. dolerių už vaidmenį

K. Feige griežtumas taip pat turi savų padarinių. Fanų numylėtinis režisierius Edgaras Wrightas po plačiai nuskambėjusio konflikto pasitraukė iš šią vasarą pasirodysiančio filmo „Skruzdėliukas“ režisieriaus pareigų. Visa tai vien dėl to, kad jis nesutiko į savo kūrinį įtraukti tiek jį su kitais „Marvel“ filmais vienijančių detalių, kiek pageidavo pati studija.

Tačiau tai yra kaina, kurią reikia sumokėti norint gauti kokybišką ir visuomet didžiausią sėkmę atnešantį produktą. K. Feige, pripažįstantis, kad didžioji pagrindinių „Marvel“ studijos idėjų dalis yra ne vien jo, bet ir dar kelių prodiuserių nuopelnas, yra visą visatą kontroliuojantis architektas. Jis buvo tas, kuris pasiryžo Geležinio žmogaus vaidmenį užleisti R. Downey jaunesniajam, anksčiau garsėjusiam dėl savo priklausomybės narkotikams ir turėjusiam gan blogą reputaciją, kuri vėliau apsivertė aukštyn kojomis, o aktorius tapo didžiausia žvaigžde Holivude. K. Feige taip pat išdrįso Halką įkūnijusį Edwardą Nortoną dėl konfliktiško jo būdo pakeisti ilgainiui fanų numylėtiniu tapusiu Marku Ruffalo.

Didėjančios konkurentų gretos

Visgi įstabiausias K. Feige pasiekimas (jeigu neskaičiuosime tarpusavyje glaudžiai susijusių filmų) yra jo sugebėjimas surasti režisierius „Marvel“ filmams. Šios juostos garsėja savo laisvumu, humoru ir pramoginiu pobūdžiu, ir visi režisieriai tai perteikia vis kitaip, nenukrypdami nuo pagrindinių „Marvel“ tradicijų.

Iš televizijos anksčiau pažinotas ir nedidelę, tačiau galingą gerbėjų armiją turintis Jossas Whedonas su pirmuoju ir antruoju „Keršytojų“ filmais sugebėjo profesionaliai ir įspūdingai apjungti visą „Marvel“ visatą ir visus jos herojus. Mažus ir smagius filmus kūrusiam Jamesui Gunnui patikėtas rizikingiausias „Marvel“ projektas iki šiol „Galaktikos sergėtojai“ (angl. „Guardians of the Galaxy“) tapo didžiausiu praėjusios vasaros hitu Holivude. Sąrašas gali būti tęsiamas su jau minėtu J. Favreau, Kennethu Branah, broliais Russo ir kitais, niekad per daug nenukrypusiais nuo bendros „Marvel“ nuotaikos, ir visa tai – tik K. Feige dėka.

Jo ir „Marvel“ idėjų kopijuotojų nereikėjo ilgai laukti. „Universal“ jau nusprendė kurti savo monstrų kino visatą, susidedančią iš Frankenšteino, Drakulos ir kitų, ką jie iš dalies jau bandė daryti ketvirtajame dešimtmetyje. Greitai penktos dalies susilauksianti „Svetimo“ (angl. „Alien“) franšizė taip pat turi „Marvel“ visatos komponentų, tačiau tikrai ne tokio masto. „Sony“ studija jau sugalvojo kurti „Vaiduoklių medžiotojų“ (angl. „Ghosbusters“) pasaulį, o gandų apie kitas studijas kasdien vis daugėja.

Tačiau svarbiausias klausimas dabar vis tiek lieka didžiausių „Marvel“ komiksų priešininkų „DC Comics“ kuriama kino franšizė. Net ir siekiant išlaikyti kiek įmanoma didesnį objektyvumą reikia pripažinti, kad „DC Comics“ taktika šiek tiek glumina, kadangi pastarieji taip pat bando kurti tarpusavyje glaudžiai susijusius filmus. Tik jų strategija yra atvirkštinė, vedanti link to, kad daugelis pagrindinių „DC Comics“ veikėjų iš pradžių pasirodys 2017 metų filme „Teisingumo lyga“ (angl. „Justice League“) ir tik vėliau pasirodys soliniuose projektuose.

marvel_visata_6
Amžini konkurentai – „Marvel“ ir „DC“

Žinoma, apie pagrindinius „Marvel“ priešininkus, siekiančius turėti kardinaliai nuo savo konkurentų besiskiriantį tamsų toną, spręsti dar itin anksti, nes kol kas „DC Comics“ ir „Warner Bros.“ mums parodė tik „Žmogų iš plieno“ (angl. „Man of Steel“), o kitąmet pateiks „Betmeną prieš Supermeną: Teisingumo aušrą“ (angl. „Batman v Superman: Dawn of Justice“). Tačiau vienas dalykas aiškus: kad ir kokių konkurentų sulauks „Marvel“, jie savo pusėje turės įtakingiausią šių dienų prodiuserį K. Feige, kol kas be klaidų vedantį savo studiją į kino olimpą.

Parengta pagal „Bloomberg“, „The New York Times“, „Wired.com“ publikacijas.

Taip pat skaitykite

Komentarai

  1. Lile / 2015 balandžio 24

    Wow,koks geras, idomus straipsnis! ^^