Visam pasauliui pažįstamas liūtas, riaumojantis iš kiekvienos MGM filmo vinjetės turi vardą – Leo. Toje vinjetėje esti ir daugiau pavardžių bei pavadinimų, kurių pirmosios raidės ir sudaro sausą abreviatūrą MGM – „Metro-Goldwyn-Mayer“. Likimo ironija, bet jos įkūrėjo pavardės šiame pavadinime nėra. Kurio sumanumas ir atkaklumas MGM pavertė didžiausia pasaulio kino kompanija.

O viskas prasidėjo tradiciškai – neturtingoje žydų šeimoje…

MARCUS LOEWAS

Laikomas „galingiausiu antrojo dešimtmečio Holivudo žmogumi“ Marcus Loewas (1870-1927) gimė Niujorke žydų imigrantų iš Austrijos šeimoje. Tėvas, prasigėręs padavėjas, ne kažin ką galėjo pasiūlyti savo sūnui, išskyrus diržą ir plūdimus, todėl Marcusui pačiam teko suktis jau nuo mažens. Bet jam užteko sumanumo. Jis metė pradinę mokyklą vos devynerių metų ir nuo to laiko su mokslais nebeturėjo nieko bendro (tačiau vėliau tai jam nesutrukdė mokyti Harvardo universiteto studentų). Niujorko gatvėse jis pardavinėjo laikraščius ir citrinas, spaustuvėje spalvino žemėlapius, paauglystėje ir pats buvo įkūręs spaustuvę ir atidaręs baldų parduotuvę – deja, tie verslai nebuvo sėkmingi, ir dar nesulaukęs nė 20 metų Marcusas Loewas buvo bankrutavęs jau trejetą kartų.

Tada jis užsiėmė tradiciniu tuometinių Niujorko žydų verslu – pradėjo prekiauti kailiais. Taip jis susidraugavo su tuomet garsiu kailininku Adolphu Zukoru, užsiėmusiu pramogų pasažų verslu. Užtrukęs penkiolika metų kailių verslas Marcusui Loewui taip pat spėjo įgrįsti, ir jis įsigijo nedidelę dalį A.Zukoro verslo. Atidarinėti naujus „pramogų pasažus“ M.Loewui patiko ir netrukus jis užsiėmė jų plėtra už Niujorko ribų. Sinsinatyje vienas konkurentas jam prasitarė, kad rodyti kino filmus didesnėse salėse yra pelningiau nei pro akutę mechaninėje dežėje – ir M.Loewas juos patikėjo. Jis išsinuomavo projektorių iš vietinės kompanijos, pasiskolino iš vienos bažnyčios kėdžių, ir, imdamas penkis centus už bilietą, jau per pirmąją dieną rodydamas banalias prancūziškas komedijas gavo 250 dolerių pajamų – taip jis įžengė į “nikelodeonų” verslą. Grįžęs į Niujorką, M.Loewas atidarė pirmąjį mieste didelį „Royal“ kino teatrą su vodeviliu ir kinu, ir tam pasiteisinus, pradėjo keisti visus savo turimus pasažus. 1906 metais įsigijo vieną iš brolių Schenkų atrakcionų parkų, su kuriais pradėjo plėtoti naujo tipo kinoteatrų idėją, suvokęs, kad žmonės nebenori vodevilių, o nori kino. 1920 metais jo didingi ir prašmatnūs „Loew Theater“ kino teatrai jau dominavo Niujorke. Tada jam iškilo tradicinė problema dėl kokybiškų filmų tiekimo.

Skirtingai nuo kitų didžiųjų Holivudo studijų įkūrėjų, Marcusas Loewas niekada nepuoselėjo ambicijų pats užsiimti kino filmų kūrimu. Jis buvo verslininkas, ir menininku savęs niekada nelaikė – „mes parduodame bilietus į kino teatrus, o ne filmus“, – kartodavo jis. Juoba kad buvo ir atsakančiai prietaringas – niekada neidavo po kopėčiomis, nepasitikėjo nė vienu gydytoju ir nepasirašinėdavo jokių dokumentų penktadieniais – ir šventai tikėjo, kad vienam žmogui tiek skirtingų verslų suvaldyti neįmanoma.

1920 metais M.Loewo kompanija „Loew‘s Inc.“ už tris milijonus įsigijo nedidelę Holivudo studiją „Metro Pictures Corporation“ (įkurtą 1915 metais) – ieškoti gerų scenarijų ir statyti pagal juos filmus. Dar po kelerių metų jį pamąsino kitos kompanijos – „Goldwyn Productions“ turima daili studija Kalver sityje, Holivude – pastatai buvo vienintelis turtas, kuriuo Marcus Loewas nuoširdžiai tikėjo – šią studiją „Loew‘s, Inc.“ įsigijo už keturis milijonus dolerių, ne tik pridėdamas antrą pavadinimą prie būsimosios MGM, bet ir gaudamas gražų pastatą, kuriame MGM būstinė buvo įsikūrusi iki pat 1986 metų.

„Goldwyn“ studija dar vieną ypatingą dalyką – ji visame Holivude garsėjo savo liūto Leo simboliu, besipuikuojančiu virš įėjimo į kompanijos būstinę. Šį liūtą sukūrė kompanijos atstovas spaudai Howardas Dietzas 1916 metais, pasirinkęs jį kaip savo alma mater – Kolumbijos universiteto simbolį. M.Loewui šis liūtas labai patiko (jo pavardė jidiš kalboje taip pat reiškė „liūtas“), ir būtent Leo pakeitė tuometinį „Metro“ studijos simbolį – papūgą. Iš pradžių filmų vinjetėse liūtas tylėjo, tačiau atsoiradus garsiniam kinui, taip užriaumojo 1928 metais, jog jo riaumojimas girdisi lig šiol. Lotyniška frazė „Goldwyn“ vinjetėje „Ars Gratia Artis“ reiškia „Menas vardan meno“, ją taip pat parinko H.Dietzas, visuomet tikėjęs, kad kinas taip pat yra menas.

SAMUELIS GOLDWYNAS

Antrojo pavadinimo MGM abreviatūroje – pavardės „Glodwyn“ nešiotojas Samuelis Goldwynas su MGM, beje, nieko bendro neturėjo, nes iš tuometinės „Goldwyn Productions“ jau buvo išmestas… Vis dėlto jis buvo viena ryškiausių to meto Holivudo figūrų ir pats įtakingiausias prodiuseris, palikęs savo pėdsaką kino pramonės evoliucijoje.

Vyriausiasis iš šešių vaikų nuskurdusio baldų pardavėjo šeimoje Šmuelis Gelbfiszas (1879-1974) gimė Varšuvoje, Lenkijoje. Jau vaikystėje tėvas jį vieną išsiuntė pas gimines į Angliją, kur Šmuelis keliavo basas ir be skatiko kišenėje. Jis sėkmingai pasiekė Birmingemą, ten pramoko anglų kalbos, pakeitė vardą ir pavardę į Samuelį Goldfishą (abejais atvejais tai reiškė “Auksinė žuvelė”) ir, susielgetavęs pinigų gatvėje, įsigijo laivo bilietą į savo svajonių šalį – Ameriką. 1898 metais devynmetis S.Goldfishas išplaukė į JAV, tačiau į šalį nebuvo įleistas kaip beglobis, ir jam teko išlipti Kanadoje. Iš ten jis netruko slapta atkakti iki Niujorko.

Ten dabar jau Samuelis įsidarbino telegrafo pasiuntinuku, o naktimis gilino kalbos žinias iš laikraščių, kuriuos susižvejodavo šiukšlių konteineriuose. Jis įsidarbino darbininku “Elite Glove Company” pirštinių siuvykloje, tačiau fizinis darbas jam buvo ne prie širdies, ir jam pavyko įkalbėti savininką tapti pardavėju. Greitakalbis ir žavingas jaunuolis turėjo pardavėjo talentą ir per kelerius metus tapo garsiausiu šalyje pirštinių pardavėju. Vienoje iš kelionių po šalį metu jis sutiko savo būsimąją žmoną, su kurios broliu Jesse Lasky sykį Niujorke kartu nuėjo į kiną. Aktorė Mary Pickford jiems abiem patiko, matyto filmo siužetas atrodė paprastas, pati gamyba S.Goldfishui pasirodė lengva. Tą patį vakarą jie abu nusprendė tapti kino filmų kūrėjais.

1913 metais Samuelis Goldfishas ir Jesse L. Lasky susimetė pinigų savo kino kompanijai steigti. S.Goldfisho pavardė minima ir pirmajame filme, nufilmuotame Holivude tais pačiais metais – „Indėnas“. Samuelis Goldfishas tapo „Famous Players-Lasky“ kompanijos valdybos pirmininku, tačiau nesutarė su A.Zukoru, ir šiam tapus „Paramount“ prezidentu 1916 metais, atsistatydino.

Tačiau Holivudas ir kino pramonė jo jau nebepaleido. Tais pačiais metais Samuelis su Brodvėjaus prodiuseriais Edgaru ir Archibaldu Selwyn škūrė naują kompaniją „Goldwyn Pictures“ – pavadinimui tiesiog sujungiant įkūrėjų pavardes. Naujasis darinys „Goldwyn“ Samueliui taip patiko, jog, nujausdamas geras galimybes ateityje, jis pasikeitė ir savo pavardę į Goldwyn.

Broliai Selwynai su savo partneriu vis dėlto labai nesutarė, ir apkaltinus S.Goldwyną sukčiavimu, iš savo įkurtosios kompanijos jis buvo išmestas. Selwynai rado naują investuotoją – imigrantą iš Lenkijos (žinoma, žydą) Lee Shubertą, tuo metu didžiausio Amerikos teatrų tinklo savininką. L.Shubertas įsigijo „Goldwyn Pictures“ ir 1924 metais pardavė studiją M.Loewui.

1923 metais Samuelis Goldwynas įkūrė savo asmeninę studiją „Samuel Goldwyn Productions“. Jis tapo prodiuseriu, ir pagarsėjo tuo, kad turėjo neįtikėtiną intuiciją ir uoslę naujiems talentams atsirasti – scenaristams, režisieriams, aktoriams. Jis taip pat pirmasis sukūrė terminą „happy ending“ ir visada reikalavo, kad net ir kariniai filmai baigtųsi „gerai“, o Gėris visada įveiktų Blogį. Penktajame dešimtmetyje jis pradėjo statyti miuziklus, ir 1959 metais S.Goldwyno prodiusuotas „Porgis ir Besė“ gavo „Oskarą“. Po to jis pasitraukė iš aktyvios veiklos ir tapo simboline Holivudo vakarėlių įžymybe – jo replikos „niekada man nepatikai, niekada ir nepatiksi“, „jei negali man duoti savo garbės žodžio, tada gal gali tiesiog pažadėti?“ tapo ikoniniu Holivudo folkloro dalimi. Jis mirė sulaukęs 94 metų. Jau po mirties jam vis dėlto pavyko patekti į MGM – ši kompanija 1997 metais įsigijo jo įkurtąją „Samuel Goldwyn Productions“…

ATSIRANDA MGM

Taigi, 1924 metais Marcus Loewas, kino teatrų magnatas turėjo daug turto, bet ir tikrą problemą – jis turėjo „Metro“ ir „Goldwyn“ studijas, kurios užtikrino nuolatinį kino filmų tiekimą jo „Loew Theatres“ kino teatrų tinklui. Tačiau širdyje jis visada liko niujorkietis ir nenorėjo gyventi Holivude, juoba kad jam buvo svarbiau turėti geriausius Amerikoje kino teatrus, ir filmo kūrimas jo niekada nežavėjo. Tačiau kažkam reikėjo prižiūrėti investicijas Vakarų pakrantėje – „Metro-Goldwyn“ finansais užsiėmė Josephas Schenkas, tačiau trūko kompanijos vadovo – stratego ir vizonieriaus.

M.Loewas problemą jis išsprendė 1924 metais įsigydamas nedidelę „Louis B.Mayer Pictures“, kurios vadovu L.Mayeriu, anksčiau įsigytos „Metro“ studijos įkūrėju  žavėjosi. Tiesą sakant, Louis Mayeris buvo vienintelis savo studijos turtas, nes jo kompanija, kurianti tik pigias melodramas moterims, daugiau nieko ir neturėjo. Būtent Louisą Mayerį Marcus Loewas ir paskyrė naujojo konglomerato prezidentu – tiesa, L.Mayeris vis dėlto išsireikalavo, kad jo pavardė taip pat būtų pridėta prie „Metro-Goldwyn Pictures“ pavadinimo.

Taip 1925 metais pasaulį stojo užkariauti nauja kompanija „Metro-Goldwyn-Mayer“ studija. Geri vadovai, dosnios investicijos iš kino teatrų verslo ir trijų studijų kombinacija jau tais pačiais metais pavertė MGM pagrindine Holivudo kompanija – ir dar kelis dešimtmečius ji buvo pati prašmatniausia ir galingiausia. Deja, pačiam Marcusui Loewui neteko pasimėgauti MGM šlove – jis mirė 1927 metais, sulaukęs vos 50-ies. O gal tos šlovės jam ir nereikėjo – MGM filmų vinjetėse su riaumojančiu liūtu iki 1954 metų tik nežymiai buvo parašyta, kad „visą MGM produkciją kontroliuoja Loew‘s Inc.“…

Po sukūrėjo mirties atėjo laikas pasireikšti Louis B. Mayeriui.

HOLIVUDO LIŪTAS

Lazaris Meiras (1884-1950) vienais duomenimis, gimė Minske, kitais – Vilniuje, trečiais kaimelyje tarp šių miestų, net jo tiksli gimimo data nėra žinoma (jo žodžiais, “tai įvyko kažkurią vasarą”), ir tik vėliau, jau būdamas geru amerikiečiu Louis Burt Mayeriu, jis pasirinko patriotišką gimimo dieną – liepos 4-ąją.

1887 metais Meirų šeima emigravo į Ameriką, kur tėvas atidarė metalo laužo supirkimo verslą. Lazaris kurį laiką dar lankė pradinę mokyklą, bet jam „ten nepatiko“, mieliau buvo padėti tėvui supirktuvėje (nors jo pavardė reiškė „šviesuolis“). 1904 metais 19-metis Lazaris persikėlė į Bostoną, ten vedė ir įsteigė savo metalo laužo supirktuvę. Verslas vis dėlto nesisekė, ir jis bankrutavo.

Tada Lazaris užsiėmė nekilnojamuoju turtu. Suremontavęs apleistą 600 vietų burleskos teatrą „Gem“, Lazaris Meiras 1907 Metais atidarė jame savo pirmąjį kino teatrą. Siekdamas išgyvendinti neigiamą pastato įvaizdį vietinėje bendruomenėje, iš pradžių jame rodė religinius filmus. Šis verslas sekėsi, ir per penkerius metus jis jau valdė didžiausią kino teatrų tinklą Naujojoje Anglijoje. Tada pasikeitė savo pavardę į Louis Mayer, kiek vėliau pridėjo ir vidurinįjį vardą – Burtas, taip jam atrodė „kilniau“.

1915 metais L.Mayeris net nematęs už 25 tūkstančius dolerių įsigijo teisę Naujojoje Anglijoje rodyti tuometinį blokbasterį – D.W.Griffitho filmą „Nacijos gimimas“. Iš to filmo jis uždirbo 100 tūkstančių dolerių. 1916 metais Niujorke L.Mayeris įkūrė talentų paieškos agentūrą „Metro Pictures Coroporation“, o po dviejų metų išvyko į Holivudą ir įkūrė savo studiją “Louis B. Mayer Pictures Corporation“. 1924 metais jo kompaniją įsigijus M.Loewui, tapo naujosios MGM vadovu.

Juo jis išbuvo 27 metus. Būdamas MGM bosu, jis pavertė kompaniją vienu metu pačia pelningiausia pasaulyje studija ir vienintele Holivude, kuri mokėjo akcininkams dividentus per Didžiąją depresiją. Louis B. Mayeris taip pat tapo pirmuoju asmeniu Amerikos istorijoje, gaunančiu milijono dolerių metinį atlygį (šiais laikais jis siektų 20 milijonų) – ir devynerius metus jis išbuvo daugiausiai apmokamu vadovu Amerikoje.

Iš „Goldwyn“ kompanijos MGM paveldėjo ne vien gražią studiją Kalver sityje, bet ir tuo metu Romoje jau penktus metus filmuojamą patį brangiausią to meto Holivudo filmą, biblinę istoriją „Ben Hūras“. Filmą pavyko baigti nebankruotuojant, ir būtent „Ben Hūro“ dėka 1925 metais MGM savo apyvarta aplenkė “Universal” ir tapo didžiausia Holivudo studija, šį titulą išlaikiusi 30 metų. MGM pirmoji pasaulyje pradėjo eksperimentuoti su spalvoto vaizdo technologijomis „Technicolor“, ir 1928 metais išleido pirmąjį spalvotą garsinį kino filmą „The Viking“. Ypatingos sėkmės susilaukė ir spalvotas įgarsintas „Vėjo nublokšti“ perdirbinys – būtent per jį L.Mayeris suformulavo savo strategiją ateičiai: „Mes kuriame gražius filmus apie gražius žmones. Kino filmai neturėtų pastatyti į nepatogią padėtį vyro, atsivedusio žmoną į kino teartą“ , – taip jis aiškino savo verslo sėkmę – „Filmai yra tik pramoga, o pamokymai tegu vyksta mokyklose ir universitetuose“- toks buvo jo motto.

Po „Fox“ studijos žlugimo, Louis Mayeris tapo įtakingiausiu Holivudo veikėju, ir būtent jis atrado tokius aktorius kaip Greta Garbo, Joan Crawford, Buster Keaton, Clark Gable bei Jean Harlow, būtent jis jas ir padarė žvaigždėmis (MGM studija visada teigė, kad turi „daugiau žvaigždžių nei jų yra danguje“). Tačiau L.Mayeris tuo pačiu garsėjo ir savo žiaurumu bei šykštumu. Puikiai pažinodamas žmogiškąsias silpnybes, jis buvo puikus manipuliatorius („būk protingas, tik niekam to nerodyk“, buvo jo mėgiamas posakis), priverčiantis žvaigždes sutikti filmuotis už mažesnius atlyginimus (nebuvo svetimos ir jam žmogiškosios silpnybės – jis mėgo jaunas aktores, o jo antroji žmona buvo vyresnė už jo dukrą vos dviem savaitėm – „nekreipk dėmesio į kritikus, netgi neignoruok jų“, – toks buvo jo požiūris). Holivude sklandė pasakojimas apie vieną aktorių, atėjusį pas L.Mayerį su prašymu pakelti jam atlyginimą – MGM bosas ilgai postringavo jam apie sunkų darbą ir pagarbą vyresniesiems, kol aktorius apsiverkė. Jį išlydėdamas L.Mayeris paklausė, ar dar tas norėtų gauti didesnį atlyginimą. „Ne, – atsakė aktorius, – bet aš radau tėvą“ (tas aktorius iki pat savo karjeros pabaigos ir gavo menką atlyginimą…) L.Mayeris mokėjo derėtis, nevengdavo net šantažo, kai reikėdavo priversti tokias žvaigždes kaip Clarkas Gable vaidinti už mažesnį atlygį. Elisabeth Taylor jį vadino „monstru“, nors daugelis aktorių jį laikė tikru tėvu… Jo laidotuvių dieną Samuelis Goldwynas pasakė: „dauguma žmonių čia susirinko su vienu tikslu: įsitikinti, kad jis tikrai miręs“. „Aktoriai mano širdimi? Todėl tiek daug jų miršta skurde“, – sakydavo L.Mayeris. Jis visada turėjo išeitį: „Negalima filmuoti filmo apie lesbietes?“, – klausė jis, – „padarykite jas scenarijuje vengrėmis arba armėnėmis“.

1950 metais Holivudą sukrėtęs teismo nuosprendis uždraudžiantis kino studijoms turėti nuosavus kino teatrus ir televizija pakenkė MGM prestižui. L.Mayerio mėgiami miuziklai po karo prarado populiarumą, ir trejus metus iki 1951 metų joks MGM filmas negavo jokio prestižinio apdovanojimo. Tai galutinai sugadino J.Schenko ir L.Mayerio santykius, įtemptus dar nuo tų laikų, kai J.Schenkas buvo susiviliojęs Williamo Foxo pasiūlymu parduoti MGM akcijas (J.Schenką už akių jis vadindavo „Mr.Šešku“). Galų gale, J.Schenkas atleido L.Mayerį, o netrukus 1954 metais “Loew’s, Inc.” pardavė visas turėtas MGM akcijas. Nuo tol kompanija ilgai vaikščiojo iš rankų į rankas, 2010 metais netgi buvo beveik bankrutavusi. Dabar ji priklauso investicinei grupei.

O pats Louis B. Mayeris pasitraukė į pensiją, atsidavė žirgų auginimui ir mirė nuo leukemijos 1957 metais.