„Dingę“ ir po dešimties metų lieka televizijos fenomenu

Prieš dešimt metų rugsėjo 22-ąją pasirodžiusi pirmoji serialo „Dingę“ (Lost) serija nebuvo panaši į nieką, kas anksčiau buvo sukurta televizijoje. 2004-aisiais vadinamoji draminių serialų revoliucija, vedama legendinių „Sopranų“, jau buvo įsibėgėjusi, tačiau dar niekada nebuvo sukurtas tokio masto televizijos projektas, turėjęs tiek daug sudedamųjų dalių ir visas jas sustatęs į vietą atsitiktinumų ir scenaristų profesionalumo dėka. Kitaip sakant, „Dingę“ paneigė visus įmanomus serialų kūrimo dėsnius, kuomet niekas netikėjo pačia idėja ir jos išpildymu, bet ABC televizijos, per kurią buvo rodomas serialas, vadovai nusprendė imtis rizikingo projekto.

Vien tai, jog pilotinė serialo serija, trukusi dvi valandas, kainavo daugiau nei trylika milijonų dolerių ir savo metu buvo brangiausia kada nors sukurta televizijos serija, 2004-aisiais buvo kažkas neįtikinėtino. Visgi tai kartu buvo tik vienas iš nedaugelio su serialu susijusių rizikingų manevrų, kurie pasiteisino su kaupu ir susivedė į vieną skambiausių šio amžiaus dramų. Visą šį įspūdingą „Dingusių“ skrydį į aukštumas iš šalies buvo priverstas stebėti žmogus, kuris prie serialo sukūrimo prisidėjo daugiausiai.

Idėjos sumanytojas buvo atleistas iš darbo

Prieš 2004-uosius ABC televizija tiesiog merdėjo. Kanalas buvo atsidūręs ties bankroto riba, kadangi jo repertuare nebuvo nei vieno visuotinai žiūrimo serialo, kas tuo pačiu netraukė ir reklamos užsakovų. Vienas iš ABC vadovų Lloydas Braunas tai suprato geriausiai. Jis žinojo, jog televizijai reikia hito, kuris prikeltų kažkada itin populiarų kanalą iš žemumų. Atostogaudamas Havajuose, kur „Dingę“ vėliau ir buvo filmuojami, L. Braunas pamatė vieną mėgstamiausių savo filmų – režisieriaus Steveno Spielbergo juostą „Prarastasis“ (Cast Away) su Tomu Henksu, pasakojančią apie vyrą, kelis metus savo pastangomis išlikusį negyvenamoje saloje. Suprasdamas, jog tiesioginė filmo adaptacija vos su vienu veikėju televizijoje niekada nepavyktų, L. Braunas mintyse „Prarastąjį“ sumaišė su populiariu realybės šou „Išlikimas“ (Survivor), kur žmonės privalo gyventi grupėse ir susitaikyti su savo skirtumais. Greitai sugalvojęs idėją apie lėktuvo sudužimą ir didelės žmonių grupės gyvenimą saloje, L. Braunas šios minties daugiau nepaleido.

Net teoriškai „Dingę“ (iškart L. Brauno sugalvotą pavadinimą vienu metu norėta pakeisti į „Niekur“) skambėjo kaip neįtikėtinai brangus projektas, kurio pinigų neturinti televizija tiesiog negali imtis. Idėja kartu neturėjo ir didelio susidomėjimo – buvo jau Kalėdos, kai visi serialai būna pradėję rinktis savo aktorius, todėl už draminių serialų kūrimą atsakingas Thomas Shermanas pabandė įtikinti L. Brauną nukelti savo idėją kitiems metams. Buvo tik viena problema – kitų metų galėjo nebūti, nes 2004-ieji ABC kanalui atrodė dar skurdžiau nei anksčiau. L. Braunas pasisamdė scenaristą Jeffrey‘į Lieberį, kad šis parašytų pirmąją serialo seriją, tačiau scenarijus buvo visiškai kitoks nei jį įsivaizdavo L. Braunas, todėl jis turėjo arba imtis drastiškų sprendimų, arba visiškai pasiduoti. Tai, jog balandžio mėnesį jau pradėjus kurti serialą L. Braunas buvo atleistas iš darbo, niekam nebuvo nuostabu, kadangi būtent jis tuo metu visoje televizijoje buvo linksniuojamas kaip neatsakingas žmogus, gaminantis nesėkmei pasmerktą ir milijonus kainuojančią produkciją.

Projektą išgelbėjo garsus režisierius

Tarp J. Lieberio scenarijaus parašymo ir L. Brauno atleidimo įvyko kertinis momentas „Dingusių“ kūrimo istorijoje. Geras L. Brauno draugas Jeffrey’is Jacobas Abramsas, plačiau žinomas tiesiog kaip J.J. Abramsas, prodiuseriui buvo skolingas paslaugą ir pažadėjo išklausyti jo idėją. Buvo mažai tikėtina, kad projekto imsis pats J.J. Abramsas, tuo metu jau išgarsėjęs kaip serialų „Felisitė“ (Felicity) ir „Slaptoji agentė“ (Alias) kūrėjas bei susijęs su dar didesniu projektų skaičiumi, tačiau dėl savo profesionalumo jis buvo laikomas vieninteliu per tokį trumpą laiką ambicingą idėją galinčiu išplėtoti žmogumi. Kitą rytą po to, kai išgirdo apie serialo idėją, J. J. Abramsas pasakė L. Braunui: „Aš tavęs nekenčiu. Negalėjau miegoti visą naktį. Tai buvo vienintelis dalykas, apie kurį galėjau galvoti“. Būtent kitais metais pasirodysiančios naujos „Žvaigždžių karų“ dalies režisierius sumanė, jog sala, į kurią nukrito „Oceanic“ reiso 815 lėktuvas, privalo būti atskiras veikėjas ir tapti svarbiausia serialo dalimi.

Viskas vyko itin greitai, nes tarp scenarijaus sukūrimo, aktorių atrankos ir pirmosios serijos filmavimo buvo praėję vos pora mėnesių, o toks tempas televizijoje dar niekada nebuvo matytas. Žiemą J.J. Abramsas vis dar buvo užsiėmęs, kartu privalėjęs kurti naują bei galiausiai niekur nerodytą serialą, ir tai jį privertė į komandą pasikviesti jauną scenaristą Damoną Lindelofą. Dabar vien su „Dingusiais“ tapatinamas kūrėjas buvo pastebėtas tiesiog dėl to, kad labai entuziastingai bandė tapti serialo „Slaptoji agentė“ scenaristu ir iki paskutiniosios nesuprato, jog buvo pasikviestas kur kas ambicingesniam projektui.

D. Lindelofas į „Dingusius“ atnešė dvi idėjas, sugebėjusias labiausiai išskirti serialą iš kitų. Jo manymu žiūrovai veikiausiai būtų palaikę veikėjus, kad šie kuo greičiau paliktų salą, ir scenaristų darbas buvo priversti visus personažus likti saloje. Pirmoji idėja buvo tai, kad sala buvo keista. Joje gyveno keisti žmonės, Ramiajame vandenyne (kur lėktuvas tariamai nukrito) nerandami gyvūnai ir vyko nepaaiškinami reiškiniai, kėlę vis daugiau klausimų bei dominę žiūrovus. ABC vadovai tokiai idėjai pritarė tik su sąlyga, kad visi reiškiniai bus paaiškinami pasitelkus mokslą ir logiką. Kitas sumanymas buvo ne toks ambicingas, bet kur kas svarbesnis – visi veikėjai pabėgo nuo nedėkingai susiklosčiusių gyvenimų, kuriuos „Dingę“ parodė pasitelkus praeities scenas, ir netryško noru grįžti ten, kur buvo nelaukiami. Scenarijaus parašymui laiko tiesiog nebuvo likę, todėl J.J. Abramsas ir D. Lindelofas jau susidomėjusiems ABC vadovams tik nuosekliai išdėstė idėją ir žaibo greitumu privalėjo sukurti vieną rizikingiausių visų laikų serialų.

Veikėjai gimė atsitiktinumų dėka

Per šešis sezonus „Dingę“ į populiariąją kultūrą įėjo kaip serialas, pilnas neatsakytų klausimų ir fantastikos, tačiau jis buvo sukurtas ir per 121 seriją liko serialu apie veikėjus. Šią idėją kitaip supratę žmonės piktinosi paskutiniąja „Dingusių“ serija, tačiau serialo kūrėjai visuomet stengėsi į priekį statyti žmones, ne salą. Savotiško atsitiktinumo dėka, kai daugelio naujų serialų kūrimas buvo pasibaigęs ir garsiausi vardai buvo išgraibstyti, buvo pasitelktas kitas aktorių atrankos metodas. Scenaristai sukosi iš padėties sukurdami tokią skirtingą veikėjų grupę, kuri nebuvo būdinga niekur kitur. Beveik lygus vyrų ir moterų skaičius, vaikai, pagyvenusios poros, juodaodžiai, arabai, azijiečiai, žudikai, pabėgėliai, gyvenimu nuolat besiskundžiantys žmonės – veikėjų buvo tiek ir turinčių tokius sujauktus gyvenimus, kad jie atvėrė daugybę galimybių skirtingoms istorijoms, kuo laikui bėgant buvo pasinaudota su kaupu.

Pradiniame serialo variante Keitė (Evangeline Lilly) turėjo būti sudužusio lėktuvo, skridusio iš Sidnėjaus į Los Andželą, išsigelbėjusiųjų grupės lydere. Kadangi seriale nebuvo garsių vardų, norėta į galiausiai pagrindiniu serialo veikėju tapusio Džeko (Matthew Fox) vietą trumpam pakviesti Michaelą Keatoną ir nužudyti jo veikėją įpusėjus pirmajai serijai, taip dar labiau nustebinant žiūrovus. Buvo sutarta, kad garsaus aktoriaus pakvietimas ir greitas jo atsikratymas nuskambėtų neigiamai. Po šešių metų kai kurie niekam nematyti aktoriai tapo žvaigždėmis, o tarp jų buvo ir E. Lilly, ir ypatingomis salos galiomis tikintį Loką įkūnijęs Terry’is O’Quinnas, ir pagal savo taisykles gyvenantį mergišių vaidinęs Joshas Holloway’us, ir narkomano rokerio Čarlio vaidmenyje atsidūręs Dominicas Monaghanas.

Žiūrovai pamilo iš karto

Nepaisant garsių vardų neturėjimo, ABC „Dingusių“ reklaminei kampanijai skyrė itin daug pastangų ir lėšų. Tais pačiais metais paruošę dar vieną reitinguose dominavusį serialą „Nusivylusios namų šeimininkės“ (Desperate Housewives), ABC vadovai po truputį pradėjo tikėti serialo sėkme. „Dingę“ buvo reklamuojamas visur – stotelėse, radijuje, didžiausiose aikštėse ir netgi pasitelkiant tuo metu reklamai dar nelabai naudotą internetą. Buvo pasirodę pranešimų, jog žmonės paplūdimiuose aptikdavo butelius su žodžiais „Aš dingau“ juose, tačiau to niekas nėra patvirtinęs oficialiai. Dvigubo ilgio pilotinę seriją, režisuotą to paties J.J. Abramso ir išryškinusią jo talentą pateikti įtampą, siaubą, baimę, chaosą, nerimą, neaiškumą ir linksmumą nieko nesumaišant tarpusavyje, žiūrėjo beveik devyniolika milijonų žmonių ir serialas trumpam tapo didžiausiu ABC hitu per kelerius metus, kol po mėnesio nepasirodė „Nusivylusios namų šeimininkės“.

Kiekvieną kūrėją tokie reitingai džiugintų. D. Lindelofą jie gąsdino. Paliktas J.J. Abramso, išvykusio režisuoti trečiosios „Neįmanoma misija“ dalies ir vėliau sugrįžusio vos vienai serijai trečiajame sezone, D. Lindelofas jau buvo pasikvietęs televizijoje kur kas labiau patyrusį Carltoną Cuse’ą. Abu scenaristai vėliau taip išpopuliarėjo, jog fanai jų duetą pradėjo vadinti tiesiog Cuselofu. Su niekam netikėtais reitingais pasirodžius pirmajai serialo serijai, kūrybinė grupė jau buvo sukūrusi kur kas daugiau. Kadangi D. Lindelofas ir C. Cuse’as buvo gavę visišką kūrybinę laisvę, jie su serialu elgėsi kaip panorėję ir neklausė jokių nurodymų, kuo jie galiausiai pasižymėjo iki paskutiniosios serijos.

Po serialo premjeros, tiesa, scenaristai suprato, jog žmonės „Dingusius“ iškart pamilo ne tik dėl veikėjų, bet ir dėl aiškiai juntamos mistikos. Pasibaigus serialui daugeliui atrodo keista žiūrėti pirmąjį jo sezoną, kur paslaptingų reiškinių buvo nedaug ir jų pagrindą sudarė tik medžius vartantys juodi dūmai, baltasis lokys ir paslaptingas liukas, apie kurio atidarymą galiausiai sukosi visas pirmojo sezono veiksmas. Supažindinimui su veikėjais scenaristai pirmaisiais metais skyrė kur kas daugiau laiko nei salos, kurioje jie gyvena, keistumų rodymui, tačiau jie kartu žinojo, jog paslaptys bus viena svarbiausių varomųjų galių seriale.

Po pirmojo sezono, pasibaigusio daugelį žiūrovų supykdžiusiu kadru, kai pagrindiniai serialo veikėjai žiūrėjo žemyn į sezono pradžioje atrastą paslaptingą bunkerį ir kamera neparodė, kas jame slepiasi, D. Lindelofas ir C. Cuse’as nusprendė išplėsti serialo mistiką. Jie praleido didžiąją vasaros dalį kartu su kitais scenaristais bandydami išsiaiškinti tai, kaip visi antgamtiniai ir žemiškieji reiškiniai seriale yra susiję. „Dingę“ tapo tuo serialu, kuris į populiariąją kultūrą sugrąžino sąvoką „mitologija“, kai visos paslaptys turėjo prasmę ir aiškią kilmę. Tą vasarą scenaristų galvose atsirado ankstesnį žmonių buvimą saloje paaiškinusi ir aštuntajame dešimtmetyje tyrimus vykdžiusi „Dharma“ organizacija, pačios salos istorija ir Džeikobas – teorinis salos gynėjas, pasirodęs paskutiniajame sezone.

Stiprus ryšys tarp žiūrovų ir kūrėjų

Kai „Dingę“ sugrįžo, svarbiausias darbas buvo padarytas – žiūrovų susidomėjimas netilpo į jokius rėmus. Publikos lūkesčiai per vasarą pakilo neišmatuojamai ir tai buvo sukelta dar vieno „Dingusiems“ priskiriamo fenomeno. Palikdami žiūrovus nežinioje jiems neparodžius žmogaus, kuris gyveno bunkeryje (tai buvo Desmondas, dėl savo ištvermės prieš salos galias galiausiai tapęs vienu svarbiausių serialo veikėjų), scenaristai juos privertė spėlioti. Ir ne pavieniui, o buriantis į interneto forumus ir juose dalinantis pačiomis įspūdingiausiomis teorijomis, iš kurių kai kurios tapdavo tikromis. Dabartiniai serialų kūrėjai žino, kad jų užslėptos paslaptys gali būti išnarpliotos praėjus kelioms minutėms po serijos pabaigos, tačiau beveik prieš dešimtį metų tai buvo itin neįprasta.

Galiausiai „Dingę“ ir visa projekto kūrybinė grupė pasižymėjo dėl iki tol nematyto itin artimo bendravimo su fanais. Tuo metu kitas panašų kiekį kalbų sukeliantis serialas buvo nebent „Sopranai“, kurį D. Lindelofas ir C. Cuse’as gyrė tik pasitaikius progai, tačiau Davido Chase’o projektas buvo kur kas labiau orientuotas į meninę pusę, kurią žiūrovai privalėjo interpretuoti patys. Tuo tarpu „Dingę“ visad buvo pateikiamas kaip labiau pramoginis serialas, turintis visų žanrų motyvų, ir bendravimas su publika buvo būtinas. Kūrėjai ir aktoriai vyko į „Comic-Con“ parodas, kūrė radijo laidas ir kitaip komunikavo su fanais. D. Lindelofas vėliau pripažino, kad ši taktika buvo labiau skirta žiūrovų patikinimui, kad scenaristai žino, ką daro, tačiau publika tokius susitikimus mėgo ir tai buvo svarbiausia.

Aiški pabaiga serialą atgaivino

Visgi ilgainiui žiūrovai suprato, kad scenaristų nuolat kartojama gaida, jog serialo kryptį jie puikiai žino, nėra visiškai teisinga. Antrojo sezono, pristačiusio galinėje lėktuvo dalyje keliavusius bei išgyvenusius veikėjus ir džiunglėse atrastą Henrį Geilą (vėliau pažįstamą Beno vardu), pabaiga jau kėlė neaiškumų. Juos dar labiau sustiprino didžioji trečiojo sezono dalis, kuomet žiūrovai buvo supažindinti su kitoje salos pusėje gyvenančiais Kitais, vadovaujamais to paties Beno (jį įkūnijęs Michaelas Emersonas turėjo pasirodyti vos kelioms serijoms, tačiau jis taip sužavėjo scenaristus, kad jam buvo patikėta viena svarbiausių serialo rolių), ir siužeto prasme į priekį nebuvo judama. „Dingę“ tuo metu bandė daryti daugybę darbų vienu metu, tačiau kūrėjams nepadėjo po truputį išsikvepiantys veikėjai, ir žiūrovai suirzo. Prastų rezultatų priežastis buvo paprasta – scenaristai norėjo žinoti, kada baigsis serialas. Jie norėjo judėti link aiškiai užsibrėžtos vietos ir kai po ilgų derybų su ABC buvo sutarta, kad viskas baigsis po šeštojo sezono, serialas vėl galėjo grįžti į įprastą ritmą. Tai padarė jau trečiojo sezono paskutinė serija, kai tradicinės Džeko ankstesnio gyvenimo prieš lėktuvo sudužimą scenos buvo pateikiamos įprastai tol, kol žiūrovai nesuprato, jog viskas vyksta ateityje, kuomet Džekas, galiausiai susitinkantis Keitę, ragina ją sugrįžti į salą, ir per vieną naktį „Dingę“ vėl tapo labiausiai aptariamu dalyku televizijoje.

Vėliau sekę sezonai buvo kur kas labiau koncentruoti nei anksčiau, ketvirtajam rodant kelių veikėjų grįžimą namo, penktajame pristačius salos keliavimą laiku, o šeštajame susitelkiant į religinius motyvus. Kai ketvirtasis ir penktasis dažnai yra įvardijami kaip stipriausi visame seriale, būtent šeštasis sezonas labiausiai suskaldo žiūrovus. Jo idėja buvo tokia pat ambicinga kaip ir trečiojo sezono. Vietoje įprastų praeities scenų dabar buvo rodoma paralelinė visata ir veikėjų gyvenimai taip, jeigu lėktuvas niekad nebūtų sudužęs, o pati paslaptingoji sala nebūtų egzistavusi. Tuo pačiu metu saloje scenaristai lindo į religines temas, pristatydami salą ginantį Džeikobą (Mark Pellegrino) ir iš jos norintį ištrūkti jo brolį (Titus Welliver), niekad nematytą šventyklą ir judėdami link neišvengiamos kovos dėl visos salos likimo. Šįkart chaoso buvo išvengta, tačiau eilinį kartą serialo kūrėjai privalėjo atitikti žiūrovų reikalavimus ir dabar tai buvo sunkiausia. Po šešių sezonų, per kuriuos niekad nebuvo paaiškintas berniuko Volto stebuklingumas (istorija yra ta, kad veikėjas keistu būdu iš serialo buvo pašalintas dėl spartaus aktoriaus augimo) ar keliavimo laiku paradoksai, žiūrovai tikėjosi, kad visi atsakymai bus pateikti būtent dabar. Tiesa ta, kad scenaristai to daryti niekada nesiruošė.

Kontraversiška serialo pabaiga kūrėjus persekioja iki šiol

Vieša paslaptis, kad garsiąją paskutinę „Dingusių“ seriją D. Lindelofas ir C. Cuse’as buvo sugalvoję jau pirmajame sezone ir jiems tereikėjo iki jos nusigauti. Jos idėja buvo ganėtinai lengva, kai pagaliau įvyko galutinė kova dėl salos, o paralelinėje visatoje veikėjai po truputį pažino vienas kitą iš savo praėjusio gyvenimo, kuomet jie dar buvo gyvi. Būtent tai, jog šeštojo sezono paralelinės scenos vyko skaistykloje, sukėlė ypatingą atgarsį. Didžiausių atsakymų tikėjęsi žiūrovai buvo nuvilti ir supykdyti, o kai kurie iki šiol yra šventai įsitikinę, jog veikėjai buvo mirę ir saloje, ir taip galvodami piktinasi dar labiau.

Serialo kūrėjams tuo metu buvo svarbiausia, kad jie laikėsi savo tikslo. Jie nuo pat pradžių siekė kurti istoriją apie veikėjus, atsidūrusius pačiose neįprasčiausiose situacijose ir atskleidusius tikrąją savo prigimtį, ir šešių sezonų užteko tai pateikti. Paskutiniaisiais metais paralelinė visata netgi leido naudotis tuo, kad veikėjai pagaliau susitiko su tais žmonėmis, su kuriais jiems ir buvo lemta praleisti savo gyvenimą. Mistika buvo neatskiriama serialo dalis ir to niekas nebando neigti, o viena paskutiniųjų serialo serijų buvo paskirta salos praeities ir svarbiausių istorinių konfliktų joje aiškinimui (ironiška, bet ši serija žiūrovų buvo sutikta itin neigiamai, kritikuojant scenaristus dėl niekų rodymo likus taip mažai laiko), tačiau scenaristai į priekį visad bandė statyti veikėjus.

Dabar „Dingę“ dažniausiai ir yra siejami su paskutiniąja serija. Scenarijus brangiausiems serialams ir filmams dabar rašantis D. Lindelofas prieš metus tuo įsitikino skaudžiausiai. Pasibaigus serialui „Bręstantis blogis“ (Breaking Bad), po paskutiniosios serijos tūkstančiai praeities žaizdą atsiminusių žmonių „Twitter“ tinkle užsipuolė scenaristą aiškindami, jog būtent taip reikia baigti serialą. D. Lindelofas, kurio dėka ir gimė nesibaigiančios žmonių diskusijos internete apie serialus, tuomet viešai pareiškė pasitraukiantis iš „Twitter“.

Nepaisant itin kritikuojamos pabaigos, daugelis žiūrovų ir specialistų sutaria, kad „Dingę“ buvo fenomenas, kurį geriausia buvo patirti jam vis dar esant televizijoje. Neigiamos vis dar piktų žiūrovų reakcijos dabar dažnai užkerta kelią patirti serialą jo dar nemačiusiems žmonėms. Galbūt ir tinkama, kad visus įmanomus žanrus užkabinęs serialas privalėjo pamatyti ir visą žiūrovų emocijų spektrą. Daugelio bandomas atkartoti serialas, atnešęs į televiziją daugybę naujovių, iš anksto buvo pasmerktas audringoms reakcijoms, tačiau atvėsus emocijoms daugelis jau sutaria, kad svarbiausia „Dingusiuose“ buvo ne kelionės pabaiga, o pati kelionė.

Daugiau rasite čia:

Taip pat skaitykite

Komentarai

  1. Nera sniego / 2016 sausio 30

    Nuostabus serialas. Tiesiog negaliu atsižiūrėti, koks jis nuostabus.