Jau spalio 24 dieną visuose Lietuvos kino ekranuose pasirodys ilgai lauktas režisieriaus Davido Ayerio karinis epas „Įniršis“ (angl. „Fury“), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko garsusis Holivudo aktorius Bradas Pittas. Su juo petys petin mūšio lauke stovėjo Shia Labeoufas („Transformeriai“), Loganas Lermanas („Persis Džeksonas ir žaibo vagis“), Michaelis Pena („Patruliai“) ir Jonas Bernthalas („Volstryto vilkas“).
Naujausiame „Patrulių“ (angl. „End of Watch“) ir „Išbandymų dienos“ (angl. „Training Day“) kūrėjo D. Ayerio darbe bus pasakojama apie Antrojo Pasaulinio karo tankistų būrį, kuriam teks stoti akis į akį su pajėgia nacių armija. Tai ištvermės, ryžto ir tikėjimo karinė drama, įsukta į ypatingai epinį foną, kuriame pateikiamas visas karo siaubas ir žiaurumas.
Nenumaldomai artėjant premjerai nusprendėme pasidalyti įdomiausiais faktais iš filmavimo aikštelės, nes, kaip žinoma, šio filmo kūrimas buvo gana įdomus ir sukėlė tam tikrus skandalus, kurie šiek tiek trikdė filmavimo darbus. Taip pat, paminėsime ir faktus apie filmo tikroviškumą ir brutalią jo pusę:
1. Juostos scenarijus buvo parašytas dar prieš keletą metų, tačiau studija nenorėjo leisti kurti filmo tol, kol režisierius Davidas Ayeris neužsitarnaus jų malonės. Po 2012 metais pasirodžiusios kriminalinės veiksmo dramos „Patruliai“ (angl. „End of Watch“), studijos „Sony“ vadovybė pamatė režisieriuje potencialą ir pasirašė su juo sutartį.
2. Kad įvykdytų susitarimą su studija „Sony“, režisierius Davidas Ayeris taip skubėjo pradėti visus su „Įniršiu“ susijusius filmavimo darbus, jog apleido šiais metais pavasarį pasirodžiusį filmą „Sabotažas“ (angl. „Sabotage“). Jame pagrindinį vaidmenį atliko Arnoldas Schwarzeneggeris. Filmas buvo labai šaltai priimtas tiek kritikų, tiek žiūrovų, kas ir nulėmė jo finansinę nesėkmę.
3. Juostos kūrimui buvo skirta 100 milijonų dolerių, tačiau režisierius sugebėjo sutaupyti ir nusprendė, jog filmavimus reikia perkelti į Kiniją iri Didžiąją Britaniją, kur mokesčiai bene du kart mažesni nei JAV. Galiausiai filmas jo kūrėjams tekainavo 68 milijonus dolerių.
4. Viso filmavimo metu aktorius Shia LaBeoufas nesiprausė, kad tikroviškiau perteiktų savo vaidinamą personažą ir įsilieti į anų laikų tankisto vaidmenį. Šis jo sprendimas labai nervino filmavimo grupę, visą aktorių kolektyvą ir ypač Bradą Pittą. Jis dažnai vadindavo aktorių smirdžiumi ir nevala. Taip pat, Shia LaBeaoufas personažo perteikimui nušlifavo vieną iš savo dantų, kad įgautų norimą žodžių tarimą.
5. Juostoje naudojamos dvi cigarečių markės – „Lucky Strike“ ir „Camel“. Jeigu kam nors iš aktorių reikėdavo rūkyti kadre, jie turėjo pasirinkimą – galėjo rinktis iš žolelių cigarečių arba iš tikrų be filtro. Žolelių cigaretės nekaupia savyje jokių kenksmingų cheminių medžiagų, tačiau jos sudegdavo beveik per minutę laiko. Cigarai, kuriuos vienoje iš scenų ruko pėstininkų bataliono daktaras, yra autentiški kubietiški cigarai, kaip ir visos kitos filme rodomos cigaretės.
6. Viena veiksmo scena, kurioje labai svarbų vaidmenį atliko Bradas Pittas, galėjo baigtis tragiškai. Aktoriui lipant iš tanko koją prispaudė dangtis, svėriantis 70 kilogramų. Jeigu ne greita kūrybinės komandos pagalba, Bradui Pittui galėjo lūžti koja.
7. Esminiai filme pasirodantys tankai „Šermanai“ buvo:
– M4A2 76mm HVSS iš Bovingtono tankų muziejaus;
– M4A2 75mm VVSS iš „Tay Restaurations“;
– M4A2 76mm HVSS iš „Jeep Sud Est“;
– M4A4 75MM VVSS iš „Adrian Barrell“;
– M4A1 76mm VVSS iš „Barratt Homes“.
8. Apie filmavimą pirmą kartą pranešė baltarusių kompanija „Wargaming“, kuri pristatė pirmąją vaizdo medžiagą iš filmo parodoje „E3 2014“, žaidimo „World of Tanks“ paviljone. Taip pat, visi filme rodomi tankai pasirodys populiariame kompiuteriniame žaidime „World of Tanks“.
9. Juostos filmavimas užtruko vos 42 dienas. Per tą laikotarpį filmavimo aikštelėje konsultantais dirbo karo specialistai, veteranai ir istorikai. Jie visi padėjo režisieriui ir kūrybinei grupei kuo tikroviškiau perteikti rodomą siužetinę liniją. Filmo post-produkcija truko beveik visus metus.
10. Pirminė filmo premjera buvo numatyta 2014 m. lapkričio 21 dieną, tačiau pamačiusi finalinį rezultatą, studijos „Sony“ vadovybė pamatė juostoje gana didelį potencialą, leidžiantį kovoti dėl prestižinių kino apdovanojimų. Kad labiau išreklamuotų savo produktą studija nusprendė pradėti jo parengimą būsimiems Oskarams, todėl filmo premjera buvo paankstinta beveik mėnesiu.
Kuriant filmą atsižvelgta į pačias menkiausias smulkmenas, kurios dar labiau įtraukia į istoriją. Tarkim, vienas labiausiai į akis krintančių dalykų – „lazeriai“ kovos scenų metu. Tai bene svarbiausias dalykas, kurį norėtųsi pabrėžti visiškai nieko nežinantiems arba labai minimaliai karyba besidomintiems žiūrovams. Šaudymo metu matomi raudonos ir žalios šviesos spinduliai yra trasuojančios (dar kitaip – šviečiančios) kulkos. Jos buvo naudojamos dėl įvairių priežasčių, tačiau viena pagrindinė – prisitaikymas. Kalbant apie tankus, būtent pagal įmontuotų kulkosvaidžių kulkų trajektorijas tanko pabūklo operatorius galėdavo tiksliai matyti, kur jam šauti. Šių šarvuotų monstrų viduje išorės matomumas yra labai prastas ir ribotas, todėl tai buvo ypatingai svarbus veiksnys kovoje. Dar viena priežastis – jos smarkiai degindavo, taip dar padidindamos žalą pėstininkams. Na, o dėl spalvų – jos skyrėsi dėl naudojamų cheminių elementų. JAV kariai savuosiuose trasuojančiuose šoviniuose naudodavo magnį, dėl to kulkos šviesdavo raudonai. Vokiečiai naudojo bario druskas, dėl to kulkos šviesdavo žaliai. Būtent tokios smulkmenos priartina filmą prie žadą atimančio tikroviškumo.
Dar kalbant apie tikroviškumą, beveik visos kovos scenos parodomos itin tikroviškai ir dėl daromos žalos. Vokiečių Tigras istoriškai galėdavo vienu šūviu ir dideliu atstumu permušti sąjungininkų Šermanus it rėčius, o Šermanas Tigrą galėjo įveikti tik priartėjęs prie jo iš galo – kur ploniausias šarvas, mat visur kitur 75mm Šermano šovinys nepadarydavo nė didesnio įlinkimo. Taip pat, filme rodomi susišaudymai privertė aikčiot, kai vokiečių MG42, vienas mirtiniausių to karo šaunamųjų ginklų, sąjungininkus tiesiog draskė į gabalus. Prie viso to prisideda ir surinkta autentiška (bent jau išvaizda), būtent II Pasaulinio karo metu naudota, visų pusių ginkluotė. Ar tai būtų sąjungininkų M1 karabinas, ar vokiečių MP40. Viskas atrodo tikra.
Kruopščiai ir labai tikroviško kurtą žvilgsnį į baisiausią žmonijos istorijoje karą bus galima pamatyti jau spalio 24 dieną visuose Lietuvos kino teatruose, o Vilniaus Prekybos ir pramogų centre „Ozas“ įsikūrusiame kino teatre „Multikino“, penktadienio vakare vyks iškilminga juostos premjera, į kurią gali pakliūti visi norintys. Renginyje žiūrovai galės dar labiau pajusti karinę dvasią, nes kartu su jais filmą stebės per 200 Lietuvos ir JAV karių, šiuo metu kartu dalyvaujančių įvairiose karinėse pratybose. Prieš premjerą kiekvienas norintis ginkluotės parodoje galės apžiūrėti tikrą šiuolaikinę Lietuvos ir JAV karių koviniuose veiksmuose naudojamą ginkluotę: pistoletus, automatinius šautuvus, kulkosvaidžius ir prieštankinius granatsvaidžius.
