2016 metų vasarą Holivudas prisimins dar labai ilgai dėl itin stambių finansinių nepasisekimų. Būtent apie tai ir bus šis straipsnis, kuriame pabandysime išnagrinėti pagrindines priežastis, dėl kurių ilgai laukti filmai patyrė finansinį fiasko, bei kaip ateityje būtų galima išvengti tokių nepalankių kino studijoms situacijų.

Jau 2013 metais apie nepalankų Holivudui laikotarpį prašneko kino meistrai Stevenas Spielbergas ir George‘as Lucasas, kurie būtent ir yra atsakingi už „blokbasterių“ gimimą. Pasak S. Spielbergo, pradėjus vasaros „blokbasterių“ sezoną su 1975 metais pasirodžiusiu siaubo trileriu „Nasrai“ (angl. „Jaws“), netolimoje ateityje reikia tikėtis labai rimtų pokyčių nusistovėjusiame kino verslo modelyje. Ir dėl to bus kalti didelio biudžeto kino projektai.

„Yra pavojus, kad ateityje nutiks didelis lūžis Holivudo kino versle. Arba verslas žlugs. Jeigu trys, keturi, penki didelio biudžeto filmai patirs nesėkmę, tai viskas nedelsiant pasikeis. Kol kas Holivudinėms studijoms apsimoka investuoti į projektus po 250 milijonų dolerių, nes iš jų galima gauti gana nemenką pelną, tačiau būtent dėl tokio požiūrio nyksta daug įdomių, gilių ir asmeninių kino projektų“, – sakė S. Spielbergas

Žinoma, tada kino industrija tiesiog pasijuokė iš tokių prognozių atsižvelgusi į tai, kad 2013 metais Šiaurės Amerikos filmų pajamos išaugo net 6% per pastaruosius keletą metų. Filmai taip pat puikiai pasirodė ir užsienyje. Bet dabar juokai pasibaigė, kai 2016 metai atnešė daugybę nusivylimų. Ir didžiausi iš jų – žinomų frančizių tęsiniai ir perdirbiniai.

Blokbasterių mirtis

Šiais metais nė vienas didelio biudžeto Holivudinis kino projektas nesugebėjo per premjerinį savaitgalį užsidirbti 200 milijonų dolerių, kaip buvo 2015 metais su kino hitu „Juros periodo pasaulis“ (angl. „Jurassic World“). Nustebino tik „Kapitonas Amerika: pilietinis karas“ (angl. „Captain America: Civil War“), kuriam per tris rodymo dienas tėvynėje pavyko užsidirbti 179 milijonus dolerių. Tačiau tai žymiai mažiau, nei 2015 metais užsidirbo „Keršytojai: Altrono amžius“ (angl. „Avengers: Age of Ultron“). Tada „Marvel“ komiksais paremtas filmas sugebėjo užsikalti 191 milijoną dolerių.

Blokbasterių sezonas šiais metais prasidėjo nuo kovo mėnesį pasirodžiusio studijos „Warner Bros.“ filmo „Betmenas prieš Supermeną: teisingumo aušra“ (angl. „Batman V Superman: Dawn of Justice“). Nesąmoningai iškarpytas (siūlome pasižiūrėti režisieriaus versiją, kuri pakeis Jūsų nuomonę apie filmą) filmas, kurio taip visi laukė, tapo kino kritikų ir „DC“ komiksų gerbėjų neapykantos objektu. Juostai tėvynėje per pirmąjį rodymo savaitgalį pavyko užsidirbti 166 milijonus dolerių, tačiau po savaitės įvyko rimtas kritimas, kuris sudarė net 69,1%. Galiausiai Šiaurės Amerikoje filmas užsidirbo 330 milijonų dolerių. Tokie skaičiai ne itin pradžiugino kino studiją, kuri tikėjosi iš filmo su žymiausiais pasaulio komiksų superherojais bent 400 milijonų tėvynėje, o taip pat kaip minimum milijardo dolerių visame pasaulyje. Deja, bet galingai startavęs projektas turėjo tenkintis 872 milijonais dolerių, kurie, pasak anoniminių šaltinių, nepadengė filmo produkcijos ir reklamos išlaidų.

„Jeigu filmas per antrąjį rodymo savaitgalį praranda daugiau kaip 55% pajamų, tai rimta problema“, – teigia Tomas Nunanas iš Kalifornijos kino mokyklos. Profesorius mano, jog netgi gerai apgalvota filmo reklaminė kampanija negarantuos juostai stabilių pajamų po galingo trijų dienų starto.

„Frančizės ne tik gerai save parodo pajamų plane per premjerinį savaitgalį, tačiau sugeba puikiai nuvilti ir per antrąjį. Viskas dėl to, jog gerai apgalvotas marketingas suburia tikslinę auditoriją į kino teatrus iš smalsumo, tačiau blogi atsiliepimai ir prasta filmo kokybė galiausiai atmuša norą eiliniams žiūrovams juose apsilankyti“, – pridūrė profesorius.

Dabar kuriama žymiai mažiau filmų nei prieš penkiasdešimt metų, todėl kino kūrėjai labai suinteresuoti investuoti pinigus į einamus kino projektus, kuriuose apsilankytų tikslinė auditorija atnešdama solidžius pinigus.

Šiais metais kino vasaros sezono hitais turėjo tapti „Tarzanas. Džiunglių legenda“ (angl. „The Legend of Tarzan“), „Iksmenai. Apokalipsė“ (angl. X-Men: Apocalypse“), „Nepriklausomybės diena: atgimimas“ (angl. „Independence Day: Resurgence“), „Žvaigždžių kelias į begalybę“ (angl. „Star Trek Beyond“), „Alisa veidrodžių karalystėje“ (angl. Alice Through the Looking Glass“), „Vaiduoklių medžiotojai“ (angl. „Ghostbusters“), „Warcraft: Pradžia“ (angl. „Warcraft: The Beginning“), „Vėžliukai nindzės: šešėlių įkaitai“ (angl. „TMNT: Out of the Shadows“) ir „DGM“ (angl. „The BFG“). Tačiau nei vienam nepavyko tėvynėje perkopti 200 milijonų dolerių ribos.

Kas kaltas?

Kai kurie kino analitikai teigia, jog daugelis žiūrovų vis labiau persijungia į televizinius projektus. Ir išties, mažuose ekranuose šiuo metu rodomi labai įdomūs ir patrauklūs serialai, kurie nereikalauja papildomų pastangų jų peržiūrai. Nereikia švaistyti pinigų degalams, pirkti bilietų, gėrimų ir popkorno, mokėti už vietą parkinge. Užtenka kartą į mėnesį susimokėti už paslaugas kokiame „Netflix“ ir į valias legaliai žiūrėti filmus bei serialus.

Taip pat, analitikai teigia, jog viena iš problemų tapo vyriškos auditorijos nebuvimas. Apie tai prašneko ir filmo „Okulus“ (angl. „Oculus“) prodiuseris Tuckeris Tooley‘is. „Pagrindinis klausimas – kur dingo visi jauni vyrai? Kiekvienais metais juos vis sunkiau pritraukti į kino teatrus, o būtent blokbasteriai filmuojami tik dėl jų“, – pasakė T. Tooley‘is

Anglakalbiai leidiniai šiais metais išrado naują terminą – „sikvelitis“ (angl. „Sequelitis“). Sikvelitis – liga, kuri vis dažniau pasireiškia kino studijose, kurioms lengviau sukurti žinomo ir populiaraus projekto tęsinį nei sugalvoti kažką naujo ir rizikingo. Bet būtent dėl sikvelito žiūrovas tampa vis labiau išrankesnis suprasdamas, jog filmas, kurio pavadinimo gale atsiranda skaičiukas, gali būti eiliniu nevykusiu ir savo istorija pasikartojančiu tęsiniu, todėl ir neina į kiną.

Kartais pasitaiko ir gerų atvejų. Pasak T. Tooley‘io, tokie filmai kaip Deadpoolas“ (angl. „Deadpool“), gali pritraukti vyrišką auditoriją. Filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Ryanas Reynoldsas vien Šiaurės Amerikoje užsidirbo 363 milijonus dolerių. O juosta kainavo kažkokius juokingus 58 milijonus dolerių. Galiausiai, filmu susižavėjo ir visas pasaulis, todėl juostai pavyko užsidirbi 782 milijonus dolerių. Tai geriausias visų laikų filmo su „R“ cenzu pasirodymas. Tačiau tokie projektai pasirodo kartą į metus, o gal ir rečiau.

Pagrindinės problemos, su kuriomis susidūrė Holivudas 2016 metais

1. Bandymas sukurti bendrą kino visatą

Šiais metais mes matėme, kaip sunkiai studija „Warner Bros.“ bando išplėsti kino ekranuose „DC“ komiksais paremtą kino visatą, kuri kaip diena ir naktis skiriasi nuo „Marvel“ ekranizacijų. Tačiau ne visiems lemta pakartoti kino genijaus Christopherio Nolano „Tamsos riterio“ (angl. „The Dark Knight“) trilogijos sėkmę. Tai ar verta bandyti?

Po „Betmeno prieš Supermeną“ sulaukėme antrojo šiais metais „DC“ komiksais paremto filmo. Nors „Savižudžių būrys“ (angl. „Suicide Squad“) ir tapo vasaros kino sezono hitu, tačiau buvo paveiktas studijos „Warner Bros.“ vadovų baimės dėl tamsesnio ir niūresnio tono pateikimo. Teko perfilmuoti nemažai scenų, kurios pritrauktų žiūrovus į kino ekranus dėl humoro ir pagrindinių herojų kvailysčių, o taip pat atsisakyti žiaurumo, kuris taip būdingas „DC“ komiksams. Galiausiai kinuose pasirodė pelninga, tačiau iškarpyta režisieriaus Davido Ayero versija, kuria ne visi buvo patenkinti.

2. Paskutinė viltis – Kinija

Kai filmų pajamos Šiaurės Amerikoje krenta, Holivudas žiūrį į Kinijos pusę. Ten filmai renka didžiulius pinigus, tačiau ne kiekvienas filmas ten gali pasirodyti dėl itin griežtų cenzorių reikalavimų ir rimtų pinigų dalybų. Kaip žinia, Holivudo kino studijos iš Kinijos gauna tik 25% nuo bendrų pajamų. Taip pat, kad filmas pasirodytų Kinijoje, Holivudas dažnai bando įvairias gudrybes. Pavyzdžiui, filmuose pasirodo koks nors kinų aktorius, reklamuojama kokia nors šalies produkcija ar netgi tam tikrų scenų filmavimas vyksta Kinijoje.

Šiais metais visų nuostabai keli svarbūs projektai buvo atšaukti Kinijoje – tai „Vaiduoklių medžiotojai“ ir „Savižudžių būrys“. Ten nepasirodę filmai prarado apie 50-100 milijonų dolerių.

Kinija taip pat turi ir didelę įtaką tęsiniams. Būtent dėl puikaus „Ugnies žiedo“ (angl. „Pacific Rim“) pasirodymo Kinijoje, jau 2018 metais sulauksime antrosios dalies, kurią filmuos pačioje Kinijoje. Tačiau ne visiems originaliems projektams lemta išgyventi. Ir nors Kinija diktuoja savo sąlygas Holivudui, tačiau būtent Šiaurės Amerikos rinka vis dar išlieka svarbiausia didelio biudžeto blokbasteriams. Tą įrodo filmo „Warcraft“ pasirodymas, kuris tėvynėje užsidirbo varganus 47 milijonus dolerių. Visame pasaulyje filmui pavyko užsidirbti 433 milijonus dolerių (386 mln. iš 72 kino teritorijų). Visai neblogi skaičiai, bet apie potencialų tęsinį dabar nėra jokių kalbų. Tas pats liečia ir naująjį „Tarzaną“, kuris kainavęs be reklamos 180 milijonų dolerių užsidirbo visame pasaulyje 352 milijonus.

3. Tęsiniai ir perdirbiniai

Kas leidžiama studijai „Pixar“, tas ne visada leidžiama kitiems. Galima sukurti sėkmingą tęsinį apie žuvytes, bet patirti finansinę nesėkmę su antruoju pasakojimu apie ateivių invaziją, vėžliukų nindzių kvailiojimus, mergaitę stebuklingoje šalyje ir filmu, kurio niekas nelaukė.

Studija „Universal Pictures“ kažkodėl nusprendė, kad filmas „Snieguolė ir medžiotojas“ (angl. „Snow White and the Huntsman“) privalo turėti tęsinį. Tačiau jos viltys žlugo, kai filmas visame pasaulyje užsidirbo tik 164 milijonus dolerių, kai tuo tarpu originalas 2012 metais užsidirbo 400 milijonų dolerių. Naujiems „Iksmenams“ pasisekė labiau, filmas užsidirbo 542 milijonus dolerių, tačiau tėvynėje filmui teko tenkintis 155 milijonais dolerių. Nepasisekė ir puikius atsiliepimus turinčiam bei savo penkiasdešimtą jubiliejų švenčiančiam „Žvaigždžių keliui“, kuris kainavęs 185 milijonus dolerių sugebėjo užsidirbti kol kas tik 234 milijonus dolerių.

Studiją „Sony“ nuvylė ir „Vaiduoklių medžiotojų“ perdirbinys, kuris visame pasaulyje užsidirbo 211 milijonų dolerių. 148 milijonus kainavusiam filmui tai tikra tragedija. Bent jau Šiaurės Amerikoje filmas sugebėjo perkopti 100 milijonų dolerių ribą.

Taip pat rimtas bėdas studijoms atnešė ir naujasis „Ledynmetis: susidūrimas“ (angl. „Ice Age: Collision Course“). Filmas tėvynėje sugebėjo užsidirbti tik 61 milijoną dolerių, o visame pasaulyje 370 milijonų. Tikėtina, jog juostai nepavyks pasiekti net 450 milijonų dolerių. Tačiau didžiausiu smūgiu tapo 100 milijonų dolerių kainavęs 1959 metų kino šedevro „Ben-Huras“ pratęsimas. Filmas užsidirbo 41 milijoną dolerių.

4. Blogos recenzijos

Kaip kino kritikai gali daryti įtaką filmų uždarbiams, kas juos skaito ir kam jie yra reikalingi socialinių tinklų epochoje? Tačiau, kaip nepažvelgsi, jų nuomonė dažnai lemia filmų pasirodymą kino teatruose. Apie tai byloja daugelio prastai pasirodžiusių filmų recenzijos ir bendras vidurkis portale „Rottentomatoes“. Kai kurie „DC“ komiksais paremtų filmų gerbėjai pareikalavo net uždaryti šį portalą dėl kritikos filmams „Savižudžių būrys“ ir „Betmenas prieš Supermeną“.

Štai penkių daugiausiai užsidirbusių 2016 metų filmų teigiamų recenzijų vidurkis portale „Rottentomatos“:

1. „Kapitonas Amerika: pilietinis karas“ – 1,1 mlrd. dolerių, 90%
2. „Zootropolis“ (angl. „Zootopia“) – 1 mlrd. dolerių, 98%
3. „Džiunglių knyga“ (angl. „The Jungle Book“) – 960 mln. dolerių, 95%
4. „Žuvytė Dorė“ (angl. „Finding Dory“) – 930 mln. dolerių, 94%
5. „Betmenas prieš Supermeną: teisingumo aušra“ – 872 mln. dolerių, 27%

Tik vienintelis Betmeno ir Supermeno susidūrimas gavo daug neigiamų atsiliepimų. Kino studijoms kino kritikų atsiliepimai yra svarbūs, ypač, jeigu to reikalauja reklaminė filmo kampanija. Taip pat atsižvelgiama ir į „Twitter“ vartotojus, kurie paskutiniais metais tapo labai solidžiu ginklu kino studijoms norint užsidirbti daugiau pinigų. Geri atsiliepimai leidžia juostai jaustis patogiai, o neigiami gali gerokai apkartinti jos gyvavimą kino teatruose.

Ką reikia daryti?

Visų pirma, Holivudo kino studijos turi pasimokyti iš savo klaidų, kurias jos padarė 2016 metais. Galima kurti ir mažesnio biudžeto filmus, kurie netaps rizikingais finansiniame plane, o taip pat įneš naujų vėjų industrijoje, pristatys naujas idėjas ir naujus pasaulius, kuriuos būtų galima vystyti toliau.

Taip pat galima keisti patį Holivudo branduolį ir į pagrindinius herojus taikyti moteris. Nors filmas „Vaiduoklių medžiotojai“ ir patyrė finansinį fiasko, tačiau tokios mažo biudžeto juostos kaip „Blogos mamos“ (angl. „Bad Moms“), „Ragana“ (angl. „The Witch“), „Sekluma“ (angl. „Shallows“) ir „Aš prieš tave“ (angl. „Me Before You“) puikiai save parodė tėvynėje ir užsienyje.

Reikia neatmesti ir Holivudo veteranų, kurie sugeba pritraukti ir vyresnę žiūrovų auditoriją. Tokie aktoriai kaip Meryl Streep, Alas Pacino, Robertas De Niro, Maggie Smith, Anthony‘is Hopkinsas vis dar yra paklausūs, todėl ir jie sugeba atnešti hitus pinigų ištroškusioms kino studijoms, net ir pasirodydami nepriklausomuose kino projektuose.

Holivudo kino studijoms ir prodiuseriams taip pat reikia neapriboti režisierių sprendimų, nes galiausiai gaunasi tokie filmai kaip „Savižudžių būrys“, kuris neturi nieko bendro su asmenine režisieriaus vizija. Nepamaišytų duoti šansą ir aktoriams, kurie nori režisuoti. Matėme, kokius filmus sugeba kurti George‘as Clooney‘is ir Benas Affleckas.

Ir svarbiausia – baigti kurti nereikalingus tęsinius, priešistores, perdirbinius, kurie ne tik nesudomina žiūrovų, bet dar ir paveikia gerų ir jau sukurtų filmų reputaciją. Jeigu tą supras Holivudas, mes turėsime nemažai originalių ir įdomių istorijų, kurių tikrai netrūksta „juodajame“ scenarijų sąraše.

Šaltiniai: kinopoisk.ru, empire.com, thehollywodreporter.com, collider.com