Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias

„Žemė kviečia Enterpraisą“

Režisierius, scenaristas ir prodiuseris J.J. Abramsas kiekvieną savo naują kino projektą laiko didžiausioje paslaptyje. Mistinio serialo „Dingę“ bei filmų „Neįmanoma misija 3“, fantastinių šedevrų „Žvaigždžių kelias“ ir „Super 8“ idėjų autorius įrodė, jog yra vertas vadintis paties Steveno Spielbergo įpėdiniu.

Režisierius 2009 metais pasauliui pristatė visiškai naują požiūrį į kultinės „Žvaigždžių kelio“ kino franšizės visatą. Pradėjęs nuo pačių ištakų, kino meistras sukūrė filmą, kuris metė iššūkį net paties George‘o Lucaso vaikui – „Žvaigždžių karams“. Vizualiai tobulas, scenarijaus atžvilgiu nenuvalkiotas, aktorių kolektyvu išsiskiriantis filmas pavergė daugelio gerbėjų ir žiūrovų širdis, o svarbiausia – tapo net geresnis už patį originalą, pasirodžiusį tolimais 1966 metais.

Po ketverių metų J.J. Abramsas pristato šios nepakartojamos istorijos tęsinį, kuris savo didybe užgožia pirmtaką. Režisierius kviečia visus fantastinio žanro mylėtojus į savo antrą skrydį po galaktiką su visa legendinio Enterpraiso įgula patirti kvapą gniaužančių nuotykių tolimiausiose visatos kampeliuose ir kartu stoti į žūtbūtinę kovą su naujai gimusiu priešu.

Apie ką mes čia…

Sustabdęs pavojingą priešą Nero ir išgelbėjęs Žemę, kapitonas Kirkas su visa laivo „Enterprise“ įgula keliauja po tolimiausius visatos kampelius. Grįžę į Žemę jie neilgai pasidžiaugia ramybe. Iškyla nauja ir dar pavojingesnė grėsmė nei iki šiol buvusios. Chaoso ir destrukcijos valdomas Džonas Harisonas nori parklupdyti ant kelių visą žmoniją, todėl pasauliui lieka tik viena viltis – laivo „Enteprise“ įgulos akistata žūtbūtinėje kovoje su nenugalimu priešu.

Kūrinio vidus

J.J. Abramsas 2009 metais pateikė kino mylėtojams tikrą stebuklą atgaivindamas vieną labiausiai kultinių, ir JAV labai mėgstamų franšizių. Įgavusi naują kvėpavimą franšizė davė puikų pagrindą naujai filmų serijai, bet, deja, antros dalies reikėjo laukti net ketverius metus. Po stulbinamo pirmos dalies pasirodymo, tiek pajamų plane, tiek, žinoma, ir savo pateikime, lūkesčiai buvo didžiuliai, o pasižiūrėjus taip lauktos juostos tęsinį galimą pasakyti, jog jie yra visiškai pasiteisinę. Pristatomas niūresnis, gyvensis, efektingesnis filmas, kuriame ir vėl dominuoja puikiai papasakota istorija, susidedanti iš daugelio meistriškai sudėliotų epizodų.

Režisierius vėl pateikia puikiai atidirbtą kiekvieno personažo portretą ir jų asmenines istorijas. Būtent tokiais pačiais principais vadovavosi kino kūrėjas ir ankstesniame filme. Ryškiai papasakotos veikėjų istorijos, jų nuoskaudos, praeities ir dabarties būsenos, kovojimas su asmeniniais demonais tampa puikiu visos siužetinės linijos pagrindu. Būtent šitame filme galima aiškiai pamatyti vaizdžiai pateiktą visą „Enterpraiso“ įgulą, iš naujo susipažinti su kiekvienu iš jų. Tokios biografinės detalės tik papildo scenarijaus brandumą.

Kaip ir prieš ketverius metus, filme sutinkame Kirką, Spoką, Skotį, Bounsą, Čekovą, Uhurą, Suką ir Spoką Praimą bei naujus ir dar nematytus personažus kaip  daktarė Markus ir piktadarys Džonas Harisonas. Visgi, visos istorijos pažiba yra būtent blogio įsikūnijimas Džonas Harisonas. Personažas išdirbtas iki mažiausių smulkmenų, o jo filosofinė pasaulio gerovės sampratos ideologija virsta puikiu filmo varikliu.  Įdomu, jog veikėjo portretas yra priartintas prie paties Džokerio meistriškai pasirodžiusio 2008 metų filme „Tamsos riteris“, kuriam irgi rūpėjo anarchijos skleidimas. Scenaristo dėka kiekvienas Harisono žodis ir mintis pateikiami ne banaliai. Jo lūpomis ištartos frazės atskleidžia chaoso teorijos sampratą, o jo pasaulėžiūroje matomas destrukcijai pavaldus pasaulis atspindi šiuolaikinės žmonijos degradavimo lygį. Visgi, puikiai matoma  užslėpta kritika žmonijai.

Siužetinė filmo linija neleidžia liūdėti. Juosta kupina staigaus veiksmo, kvapą gniaužančių šuolių, sprogimų ir šiek tiek humoro. Viskas vyksta sklandžiai, nė vieną akimirką nesinori nuobodžiauti, na ir, žinoma, pasakojimas vyksta panašiu būdu kaip ir pirmas filmas, todėl intriga išlieka iki paskutinės šio užburiančio darbo minutės. Už kylančią įtampą reikia atskirai padėkoti ir tokiam puikiam priešininkui kaip Džonas Harisonas, kurio pasirodymai leidžia jai augti vis labiau pasiekiant didingą kulminaciją. Šaunus kūrėjų ėjimas leisti siautėti blogiui, kuris atrodo žymiai charizmatiškiau už geriečius.

Visos juostos atmosfera nesikaitalioja, ji yra vientisa, tokia pat niūri kaip ir pirmoje dalyje su vienu dideliu skirtumu – šiame filme nesijaučia jokio optimizmo ar vilties. Visur matomas tik chaosas ir siaubą keliantys vaizdai bei brutalūs priešininkų susidūrimai kovos lauke. Visas toks tamsiai pilkas filmo fonas užburia kaip hipnozė, po kurios seanso baigties žmogus pasijaučia patyręs neapsakomą skausmą.

Filmas sukelia  daug teigiamų emocijų, todėl galima jį būtu pavadinti  kol kas geriausiu šiais metais kinuose pasirodžiusiu darbu, kuris ne tik suteikia puikią pramogą žiūrovams, bet kartu ir dėsto gyvenimišką filosofiją, moko atrasti savyje gerąsias savybes bei suteikia pasitikėjimo savo jėgomis. J.J. Abramsas šiuo filmu įrodė, jog yra puikus vizijonierius bei puikus kandidatas užimti George’o Lucaso vietą sugrąžinant į kino ekranus 2015 metais ilgai lauktą „Žvaigždžių karų“ sagą.

Techninės pusės ypatumai

Vizualinis juostos papildinys sudaro nemenką svorį pateiktai kino kūrėjų visumai. Aukščiausio lygio stereoskopinis vaizdas, parodantis technologijų progresą, yra neabejotinai vienas iš labiausiai kvapą gniaužančių filmo momentų. Puikiai suderinta su vaizdu trimatė erdvė labiau priartina mus prie kovos lauko. Iš arti jaučiamas  veiksmas išlieka puikiu papildiniu emocijoms išgauti visos siužetinės filmo linijos eigos metu.

Virpina ir jaudina širdis ne tik vizualiniai efektai. Garso takelis, emocionaliai nukeliantis į filmą, padaro ne mažesnį darbą. Atmosferai išgauti parinktos atitinkamai geros muzikinės kompozicijos, todėl muzikinė filmo palyda taipogi turi savo nemažą indėlį šios juostos didybei.

Operatoriaus darbas efektingas. Kartais drebančios kameros dėka, virpinančiais vaizdais bandantis įtempti žiūrovą rodomomis scenomis, Danielis Mendelis pasinaudoja įvairiausiomis technikomis, kad dar efektingiau perteiktų visą veiksmo eigą. Montažas, kaip ir praeitoje dalyje, prideda labai daug intrigos istorijai. Visgi, sunku nuspėti kas vyks toliau ir kokius dar kozirius rankovėje yra paslėpęs J.J. Abramsas.

Kokybiška techninė filmo pusė neužgožia pačios istorijos, o tai yra puikus režisieriaus ir visos kūrybinės komandos nuopelnas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Visas originalo kolektyvas vėl kartu. Džiugu, jog nebuvo priimta jokių pakeitimų šame plane. Chrisas Pine‘as ir jo kapitono Kirko personažas pasikeičia. Drąsiau ir vyriškiau pateikiamas veikėjas, aktorius patobulėjo ir emocionaliai. Vaidybos plane jis nesijaučia jau toks suvaržytas kaip prieš keletą metų.

Amžinojo draugo ir konkurento Spoko vaidmenį atlikęs Zachary‘is Quinto vėl pasirodo žavingiau nei visi kiti likę „Enterpraiso“ nariai. Solidus personažo perteikimas. Tiek daug emocijų, ryžto, nuoskaudų akyse. Simonas Peggas ir Karlas Urbanas sudaro savo vaidinamų personažų tandemą. Gavosi labai smagus duetas.

Gražiosios lyties atstovės irgi sugeba įnešti žavesio. Tobulų kūno linijų aktorė Zoe Saldana ir naują veikėją įkūnijusi Alice Eve harmoningai pasirodo kadruose. Konkurencija tarp jų taip pat matoma, tačiau, kaip bebūtų, kiekviena iš jų yra verta nuodėmės, ką ir supranta vyriškoji „Enterprise‘o“ dalis.

Desertui paliktas šarmingasis britas, visų mėgstamo serialo „Šerlokas“ pažiba, aktorius Benedictas Cumberbatchas, įkūnijęs vieną pačių išraiškingiausių antagonistų per daugelį metų. Žaibiškas ir nesustabdomas veikėjo pateikimas, užgožiantis visus kitus aktorius, pasirodančius šiame filme. Žinoma, galbūt būtų neetiška ji lyginti su genialiai suvaidintu a.a. Heatho Ledgerio Džokeriu, tačiau, kaip bebūtų, personažas yra labai artimas „Tamsos riterio“ stebuklui.

Džiugesys  sklinda ir iš paties legendinio Leonardo Nemoy‘aus pasirodymo. Smagu, jog ir vėl jis yra pakviestas suvadinti savo gyvenimo vaidmens. Johnas Cho ir rusų kilmės talentas Antonas Yelcinas šį kartą gauna svarbesnius ir ilgesnius vaidmenys, na, o  ruso pateikimo dėka pasireiškia ir humoro dalelė, bent vienai akimirkai nušviečianti rimtą ir niūrų filmo foną.

Puikiai pasirodę aktoriai neabejotinai suteikė šiam filmui asmeniškumo, kiekvienas iš jų išgyveno savo veikėjus. Jaučiamas atsidavimas savo vaidinantiems personažams tiesiog žavi.

Verdiktas

„Tolyn į tamsa. Žvaigždžių kelias“ – tai nepakartojamas nuotykis po tamsiausius visatos užkampius kartu su legendine „Enterprise‘o“ įgula. Filmas turintis puikiai papasakota istoriją, išraiškingus personažus bei tobula vizualinį grožį, galintį prilygti net pačiam „Įsikūnijimui“, neabejotinai yra kol kas geriausias šiais metais kino ekranuose pasirodęs projektas.