Vos per vieną savaitę režisierius dviem etapais padovanojo mums, greičiausiai, geriausią lietuvišką serialą – „Vilko Gomurys“. Ir nors šie žodžiai gali atrodyti labai skambūs, tai yra tiesa. Dar ankstesnėje recenzijoje buvo apžvelgtos pirmosios trys serialo serijos, o dabar atėjo metas žvilgtelti į likusias tris, kurios tampa ir istorijos kulminacija, tad nieko nelaukiant galime apžvelgti jas ir, galiausiai, visą serialą bendrai.
Taigi, grįžtant prie „Vilko Gomurio“ istorijos, ji ir toliau tęsiama per kelias pagrindines linijas. Tai nusikaltimus tiriantys detektyvai, nusikalstamas veikas vykdanti slapta organizacija ir istorijoje prie abiejų šių pusių lipinami du užsieniečiai – Stivenas prie gerųjų, paslaptingas švedas – prie blogųjų. Ir tikrai įdomu, kaip vis dar, vis toliau, vis plačiau yra vystomi šio serialo personažai. Visi jie turi savo gylį, svorį, neša kažkokią naudą bendrai istorijai ir, gerai pagalvojus, greičiausiai nebuvo nė vieno veikėjo, kuris būtų nepanaudotas siužeto vystymo linijai.
Ir tas siužeto vystymas yra tikrai geras ir teisingas, gal net kažkiek vadovėliškas, bet tai tikrai parodo tik labai aukštą kokybę ir gebėjimą išlaikyti žiūrovo dėmesį. Pats svarbiausias ir smagiausias dalykas buvo tas, kad buvo nepamiršta žiūrovui viską paaiškinti. Ir visas tas paaiškinimas buvo padarytas gana natūraliai. Plačiau atskleidžiama Silvijos istorija, paaiškinamas Ulvio dalyvavimas ir, aišku, paaiškėja dar daugiau dalykų, kurių čia atskleisti neketinu. Tai yra tikrai ne vienas siužetinis vingis, beje, LABAI AŠTRUS, privertęs ne kartą bežiūrint išsižioti.
Ir išsižioti yra dėl ko. Tiesą sakant, tai ne tik kad vienas kokybiškiausių, bet ir labiausiai šokiruojančių serialų savo tematika. Gal tiksliau, ne pačia tematika, kuri yra pažįstama ir įprasta, bet tam tikrais po istorijos klodais slypinčiais niuansais. Kadangi nesinori nieko atskleisti, per daug retorinių klausimų nekelsiu, tiesiog įdomu, ar viskas, kas yra rodoma nuo ketvirtosios serijos, yra fantazijos vaisius, ar buvo atliktas kažkoks „tyrimas“, o gal panaudotos istorijos iš užsienio? Gal kažkada tą ir sužinosim, bet kol kas – istorija tikrai sukelia labai daug klausimų.
Šį serialą norisi vertinti sąžiningai, todėl tarp pagyrų, norėtųsi padaryti ir kitokių pastebėjimu. Jei tiksliau, penktoji serialo serija, mano akimis, buvo ir pati silpniausia. Nors ji iš esmės atskleidė visą istoriją ir pradėjo atsakinėti į visus keltus klausimus, bet būtent šioje serijoje ėmė lysti lietuviškos vaidybos spragos. Ir keista yra tai, kad šlubavo visos aktorės, kurios kitose serijose, iš esmės, atliko puikų darbą. Tačiau labiausiai strigo dialogai tarp Ievos Andrejevaitės, Ingeborgos Dapkūnaitės ir Sofijos Gedgaudaitės. Skirtingose scenose, bet jautėsi nenatūralumas ir jei tai būtų viso serialo tendencija, gal net ir neatkreiptų dėmesio, bet žinant, kaip gerai buvo visur kitur, būtent šios serijos vaidyba ir kliuvo labiausiai.
Tuo tarpu kas dar užkliuvo – užsienio aktorių vaidyba. Jau anksčiau minėtas Edward Holfcroft atliko fantastišką darbą, bet prie jo prisijungia ir vis geriau išvystyti dar keli kiti užsieniečiai. Tai kurčnebylį Ulvį suvaidinęs ir paskutinėse serijos labiausiai atsiskleidęs Gatis Gaga bei itin paslaptingą, nuožmų švedą vaidinęs Tommi Korpela. Atrodė, jog jie savo pasirodymu dar labiau pakėlė kokybės kartelę. Ypatingai Tommi, kurio vaidyba velesnėse serijose tiesiog vertė šiurpti odą.
Bet labiausiai norisi išskirti tikrąsias serialo žvaigždes. Agnę Šataitę ir Giedrių Kielą. Jau ankstesnėje apžvalgoje jie buvo paminėti, bet norisi dar labiau pabrėžti, kad Agnė Šataitė atliko vaidmenį, kuris prilygsta Vakarų ar Šiaurės Europos kolegoms ir buvo puiki detektyvė su asmeninėmis psichologinėmis problemomis. Na, o Giedrius Kiela buvo bene natūraliausias aktorius, kurio džiaugsmas, veiksmai ir net neviltis persiteikė tiesiog fantastiškai. Nebuvo turbūt nė vienos scenos viso serialo metu, kada jo vaidyba būtų atrodžiusi dirbtina. Žodžiu, labai aukšto lygio aktoriai, kurie abu nusipelnė didesnio dėmesio.
Žiūrint bendrai į visą serialą, tai be jokios abejonės, geriausiai įgyvendinta istorija, kokią yra tekę matyti iš Lietuvos kūrėjų. Peržiūrėjus serialą bandžiau atsiminti, ar buvo dar kokių istorijų, kurios buvo pradėtos ir pamirštos. Panašu, kad nebuvo. Kūrėjai nepaliko palaido nė vieno galo ir atsakė į visus klausimus. Gal ne absoliučiai tiesiogiai, bet atsakė. Visą šią istoriją apipynė fantastišku garso takeliu, gerais garso efektais, parinko tinkamą, niūrią spalvinę gamą. Viskas buvo aukščiausiame lygyje.
Taigi, apibendrinant, „Vilko Gomurys“ vienareikšmiškai tampa pačiu geriausiu lietuvišku serialu. Istorijos vystymas, pagrindinių aktorių vaidyba, tarptautinių aktorių įtraukimas, garso takelis, vizualiniai sprendimai ir visos kitos detalės. Viskas yra apgalvota iki menkiausių smulkmenų ir tą padaryti turėjo būti labai sudėtinga. O svarbiausia – ne vienas siužetinis vingis, kuris vis sužadina susidomėjimą ir verčia jungti naują seriją, kol jų tiesiog nebelieka. Tai aukštos klasės kūryba, kurios iki šiol Lietuvoje, bent jau serialų kūryboje, dar nebuvo.
