Atrodytų, iš niekur atsiradęs, mus pasiekia naujasis Emilio Vėlyvio režisuotas mini serialas – „Vilko Gomurys“. Kodėl iš niekur? Nes iš režisieriaus ilgą laiką nieko negirdėjome, o po „Piktųjų kartos“ jis lyg pranyko. Ir dabar aišku – kur. Beveik tris metus kurtas ir apie 4 milijonus eurų kainavęs 6 dalių mini serialas jau atkeliauja pas žiūrovus Telia Play platformoje. Ir pirmosios trys serijos pasiekiamos nuo šiandien, būtent nuo spalio 27 dienos, tad reikia įvertinti šį 3 metų darbą.
Visų pirma – apie ką yra „Vilko Gomurys“? Jau dabar, vos po pusės serialo, galima būtų sakyti, jog tai yra prischologinis kriminalinis serialas apie žmones. Apie jų norus, siekius, subjektyvų žvilgsnį į pasaulį ir, svarbiausia, tamsiąsias puses. Apie geismą, troškimus, norą valdyti ir viską kontroliuoti bei baimes kontrolę prarasti. Nuo pat pradžios esame įtraukiami į siužetą su kurčnebiliu tatuiruotoju, detektyvais, draudimo agentais, paslaptingomis gražuolėmis ir nebyliais užsieniečiais. Atrodytų, visiškas chaosas, kuris iš tikro turi savo vietą visoje istorijoje ir pamažu susipina, atskleisdamas vis tamsesnes spalvas.
Pirmiausia, išgirdus, kad serialas galėjo kainuoti 4 milijonus eurų, į galvą šovė mintis – kur jie bus? Ir vos prasidėjus serialui iškart galima buvo pamatyti ir suprasti. Jau pirmosios minutės parodė, kur investuoti finansai ir kokybės lygis iškart išėjo už Lietuvos ribų. Bent jau anksčiau kurto turinio. Pirma mintis iškart krypsta į spalvų paletę ar, vadinamąjį „color grading“, kai ekrane matomas vaizdas yra savotiškai „nuspalvinimas“. Ir čia toji paletė yra labai artima Vakarų Europos ar net, jei tiksliau, skandinaviškų kriminalinių trilerių ar detektyvų jausmui.
Prie šios atmosferos prisideda ir dar vienas itin svarbus elementas – garsas. Garso dizainas priverčia krūptelti kėdėje net ir po pirmųjų serialo sekundžių, o visų trijų serijų metų viskas sudėliota tikrai idealiai. Garsas, vietomis, atrodo net nueina į skirtingas puses, lyg ir sukuriant erdvinio garso pojūtį net žiūrint per paprastą televizorių. Žinoma, labai svarbus ir muzikos pasirinkimas, kuris dar labiau pakelia matomą vaizdą į dar nematytą lygį Lietuvoje. Įdomu tai, kad seriale skambančios dainos nėra jau girdėtos kažkur kitur. Jas būtent serialui sukūrė kompozitorius Vytautas Bikus, o jausmas, lyg tai būtų dainos iš tarptautinių Holivudo projektų.
Bet dabar apie svarbiausias dalis – režisūrą ir siužeto vystymą. Ką tikrai dar vertėtų paminėti – serialas turi dvi versijas. Viena – paprastesnės, minkštesnė, skirta platesnei auditorijai. Antroji – režisieriaus Emilio Vėlyvio versija, kurioje, iš esmės, atskleidžiama istorija taip, kaip norėjo parodyti būtent jis. Ir būtent šios versijos pirmąsias serijas teko pamatyti, tad vertinimas yra būtent per režisieriaus versijos prizmę.
Nuo pat pirmų akimirkų, serialo istorija vystoma ne taip, kaip esame pratę matyti lietuviškame turinyje. Turime netikėtą įvykį, šokiruojančią pradžią, po kurios galime lengvai atsipūsti ir susipažinti su personažais. Taip, kaip daroma aukščiausios kokybės serialuose užsienyje. Ir pamažu susipažįstame su Lietuvoje gyvenančiu ir dirbančiu užsieniečiu, jo gyvenimu bei kasdienybe, kasdien supančiais kolegomis ir netikėtai atsiradusia paslaptinga gražuole. Taip pat susipažįstame ir su į Uostamiestį iš Vilniaus atvykusia detektyve, kuri bando ištirti nusikaltimą ir tuo pačiu kovoti su savo vidiniais demonais. Taip pat, ją supančiais kolegomis bei kitais žmonėmis. Ir tai, bent jau kol kas, pirmose serijose, yra dvi pagrindinės arkos, kurios išsišakoja su papildomais personažais bei įvykiais, o kažkada ir persipina. Įdomu tai, kaip giliai ir stipriai yra narstomi veikėjai, kaip bandoma atskleisti jų troškimus, stiprybes, silpnybes ir akląsias puses. Parodoma, kad visi jie yra žmonės, turintys trūkumų, bet besistengiantys tuos trūkumus paslėpti savo darbais.
Iš esmės, labai kokybiškai sukurti personažai, kurių visos motyvacijos yra aiškios ir jų elgesys yra suprantamas bendro siužeto vystymo eigoje. Ir čia jau kalbama ne tik apie tuos du pagrindinius personažus – draudimo agentą Stiveną bei detektyvę Laurą – o apie visus ekrane matomus veikėjus.
Kalbant apie istoriją, kaip jau minėjau, ji sudomina nuo pat pirmų akimirkų ir nuolat vystosi toliau. Kas kažkiek laiko kūrėjai sugeba sukurti kažkokį siužetinį posūkį ar padaryti netikėtumą, kuris grąžina susidomėjimą ir neleidžia atitraukti akių. Ar tai būtų kažkoks smurto elementas, ar erotiška akimirka, gal kažkoks įtraukiantis veiksmas ar visiškai netikėtas istorijos posūkis – viskas vyksta labai organiškai ir tiksliai tuo metu, kada reiktų. Ir įdomiausia yra tai, kad kol kas tai tik – 3 serijos. Beprotiškai gerai įtraukiantis siužetas palieka su labai daug klaustukų ir palaidų galų į kuriuos labai norisi sulaukti atsakymų, bet to teks palaukti dar savaitę. Galima pasakyti, kad Emilis Vėlyvis savo stiliumi sukūrė dar vieną, tikrai aukšto lygio kriminalinį pasakojimą, o šįkart padarė tai mini serialo formatu.
Bet kartu su siužetu bei istorija, itin svarbus yra ir aktorių pasirodymas. Vieną pagrindinių vaidmenų seriale atlieka britų aktorius Edwardas Holcroftas, kuris anksčiau yra vaidinęs net ir „Kingsman“ filmuose. Ir jis tiesiog fantastiškai įsilieja į pasakojimą, o jo personažas atrodo labai įdomus. Jam ekrane nenusileidžia ir Agnė Šataitė, atliekanti, bent kol kas atrodo, savo geriausia karjeros vaidmenį ekrane. Jos įtikinama vaidyba nė trupučio nešlubuoja, o vietomis, net ir labai tamsiomis akimirkomis, prasimuša ir komiškas talentas, gebantis palengvinti ekrane matomą įtampą. Vien šių dviejų aktorių pasirodymas serialą padaro itin stiprių, bet juos papildo ir kiti – Ieva Andrejevaitė, Donatas Šimukauskas, kurčnebilį fantastiškai vaidinantis Gatis Gaga, Ingeborga Dapkūnaitė, Giedrius Kiela, Jurgita Jurkutė ir kiti Lietuvos ir užsienio aktoriai.
Po pirmųjų trijų serijų jau galima teigti – „Vilko Gomurys“ eina itin tvirtu keliu tapti geriausiu Lietuvoje sukurtu, lietuvišku kriminaliniu serialu istorijoje. Tiek vaidyba, tiek vizualus perteikimas, tiek, svarbiausia, istorija – įtraukia nuo pirmų minučių, neleidžia atitraukti akių ir sukelia norą žiūrėti toliau. Seriją po serijos. Ir galiausiai, viskas užpildoma geromis veiksmo scenomis, puikiai inkorporuota muzika ir savitai hipnotizuojančiais vaizdais. Po pirmosios sezono pusės norisi tik daugiau. Tad telieka dar savaitę palaukti, kad galėtume pamatyti kur toliau nuves ši intriguojanti istorija.
