Lietuva visuomet galėjo didžiuotis savo kino aukso klasika, dar keliais draminiais filmais ir kaip ir viskas. Nuolat tuščias ir pabostančias komedijas štampuojančios studijos iš esmės bando išgyventi, besinaudojantys savo vardais kūrėjai tiesiog leido vieną komediją po kitos, tikėdamiesi pilnų kino salių. Ir, aišku, nesuklydo, nes auditorijos sėkmingai ėjo ir žiūrėjo šiuos jokios išliekamosios vertės neturinčius darbus. Iki šiol, kitokio žanro filmai retai būdavo sėkmingi. Vienintelis siaubukas sudegė pirmą savaitgalį, o pseudo mokslinė fantastika „Aurora“ buvo labai apverktinas darbas. Kažkas arčiausiai to – Lietuvoje filmuose „LX 2048“ buvo tiek lietuviškas, kiek buvo jo filmavimo aikštelės. Tuo tarpu dabar kinus pasiekia naujas, net LABAI lietuviškas filmas. Ir štai, sulaukiame mokslinės fantastikos filmo „Vesper“.

Nualintoje žemės planetoje trūksta maisto. 13-metė Vesper nenuleidžia rankų – namuose slaugo sunkiai sergantį tėvą, o miško gilumoje imasi biologinių eksperimentų. Pasauliui reikia išradimo, kuris padės išmaitinti žmoniją. Lemtinga pažintis įkvepia Vesper sukaupti jėgas, išmonę ir protą, kad pasiektų savo tikslą.

Nors filmas yra bendras Lietuvos, Prancūzijos ir Belgijos darbas, manau, labiausiai tai yra lietuviškas darbas. Pirmiausia, apie tai, kuo filmas yra lietuviškas. Visas filmas buvo nufilmuotas Lietuvoje, aplink Vilnių ir prie Trakų. Mūsų tipiniai kraštovaizdžiai tikrai labai lengvai atpažįstami ir jokiais būdais negalėtum supainioti, kad filmas yra iš kažkur kitur. Kadangi filmo metu norima pabrėžti tamsumą, purvą ir bjauriąją distopijos pusę, akivaizdu, kad negalima pasakyti, jog kraštovaizdis yra be galo gražus. Ne, čia jis tikras, purvinas, niūrus ir atšiaurus. Bet būtent tai prisideda prie visos filmo atmosferos ir sukuria būtent tokį jausmą, kokio kūrėjo ir siekė.

Taip pat, prie filmo dirbo be galo daug Lietuvos profesionalų, viena svarbiausių – režisierė Kristina Buožytė, filmą režisavusi su kolega Bruno Samper. Nežinau, koks buvo šių dviejų režisierių santykis kuriant filmą, bet vis tiek – labai džiugu, kad viena iš režisierių yra būtent lietuvė. Tai kaip ir suteikia vilties, kad mūsų kūrėjai nenuleidžia rankų, turi daug idėjų geram, kokybiškam kinui be komiškų elementų ar noro parodyti arklį rūke. Be to, Kristina Buožytė ne tik režisavo, bet ir kūrė istoriją bei prodiusavo filmą. Milžiniškas darbas, ne kitaip.

Kalbant apie filmo istoriją ir siužetą, tikrai norisi pagirti. Asmeniškai pats tam tikras scenas norėčiau trumpinti ar išvis išimti, kai kas atrodė šiek tiek nereikalinga visam bendram istorijos tęstinumui ir 10-15 minučių trumpesnis filmas gal net būtų lengviau išsėdimas. Bet, tos scenos papildomos žalos tikrai nepadaro. Visa istorija yra nuosekli, be didesnių siužeto skylių, nors tam tikri dalykai ir lieka nepaaiškinti. Bet norisi tikėti, kad 5 mln. biudžetą turėjęs filmas turės tęsinį, nes jam vietos tikrai yra, liko neatsakyta dar daug klausimų, neparodytų kitų dalykų. Tai protingas, lėtas įsivažiavimas į tikrai gerą mokslinės fantastikos trilogiją. Sakyčiau, kad smarkiai kuklesnis, subtilesnis ir kiek mažiau patrauklesnis lietuviškasis „Kopos“ atitikmuo. Bet šis kuklumas tikrai nereiškia blogumo. Tiesiog, protingai ir atsakingai išnaudojamas ribotas biudžetas, siekiant sukurti meistrišką mokslinę fantastiką. O tuo mes iki šiol negalėjome pasigirti.

Bendra filmo atmosfera yra tikrai labai keista. Aišku, vyrauja niūrumas, ne viena scena yra net labai šlykšti, verčianti susiraukti ir gal net nusisukti nuo ekranų. Grynai dėl šlykštumo. Bet kita vertus – toks pasaulis, juk nebus viskas gražu ir malonu. Taip ir turi būti, daug bjaurokų vaizdų ir tikrai nemalonių garsų. Bet visą atmosferą papildo foniniai garsai, sustiprinantys įspūdį.

Dar šiek tiek apie personažus. Nuo pat pradžios esam supažindinami su pagrindine veikėja, jos kasdienybe ir norais, siekiais, tikslais ir unikalumu. Matome, kaip trylikametė yra itin stipri moteriška persona kine, ji nėra auka, nepasiduoda aplinkai, ji užgrūdinta gyvenimo ir pati daro viską, kad galėtų išgyventi. Ne tik ji, bet ir visi kiti žmonės. Vesper veiksmai filme neatrodo nelogiški, viskas yra apgalvota iki smulkmenų ir nepaisant stipraus charakterio, ji vis tiek yra plėšoma žmogiškų, gal net vaiko emocijų. Esu be galo patenkintas tuo, kaip gerai išdirbta buvo ši veikėja, kiek sluoksnių ji turėjo ir kaip perteikė žmogiškumą nužmogėjusioje visuomenėje. O prie jos dar prisideda ir pagrindinis filmo antagonistas Jonas. Tam tikra prasme, jis yra it simpatetiškas blogietis, kuriam iš dalies prijauti, supranti jo motyvus ir gali suprasti, kodėl jis elgiasi taip, kaip elgiasi. Vietomis net jauti tam tikrą simpatiją, jis stengiasi išlikti, rūpinasi aplinkiniais, nors tuo pačiu yra ir bjaurus padaras, kurio žmogiškumas išlenda vos kelioms akimirkoms.

Techniškai filmas yra tiesiog stulbinamai puikus. Viso filmo metu matome skraidantį ir kalbantį droną, kuris buvo ir tikrai skraidantis, ir ant pagalio, ir sukurtas specialiųjų efektų. IR JŪS NIEKAIP neatskirsite, kur yra koks. Tiesiog. Labai akylai stebėdamas sugebėjau gal tik vieną sceną išskirti, kurioje specialieji efektai buvo matomi, nors ir tai nesu absoliučiai tikras. Vizualiai, visi VFX yra tokie tikroviški, kad man net sunku patikėti, kad mūsų (ir prancūzų bei belgų) kūrėjai galėjo tai sukurti. Nesijaučia jokio dirbtinumo. Tiesiog gėris ir grožis akims. Labai nesinori nieko atskleisti, bet trumpai paminėsiu mišką ir raudoną spalvą. Kai pažiūrėsite šį filmą, tikrai suprasite, apie ką aš kalbu. Taip pat ir garso takelis, kurį sukūrė Dan Levy. Orkestras, choras ir viskas aplink. Tai vienas geriausių garso takelių, kokių esu girdėjas lietuviškame kine. Tiesiog nuostabus darbas, kuris nepriekaištingai papildo filmą, matomus įvykius.

Keli akmenukai, už kuriuos, tikiuosi, rykštės negausiu. Ar filme buvo klaidų? Kokiame filme jų nėra? Taip, ir šiame filme buvo neaiškumų ar neatitikimų. Vėlgi, nesinori nieko atskleisti, tačiau buvo atveju, kai vienas gana esminis dalykas nutinka pagrindinei veikėjai, o vėliau to dalyko jau nebesimato. Taip pat, nepaaiškinami tam tikri kitų veikėjų sugebėjimai, motyvai. Tiesiog, buvo keli elementai, kurie tikrai užkliuvo, bet gal tai galėtų būti atskleista antroje dalyje? Tikėkimės. Taip pat, norėtųsi drąsesnio mūsų kūrėjo žvilgsnio į filmo spalvų paletes. Nors kartą norėtųsi išvysti daug ryškių spalvų, o ne visų pilkos atspalvių. Bet tai tik mano noras, kuris gal kažkada ir taps realybe.

Dar labai trumpai apie aktorius. Nusiimu kepurę ir noriu nusilenkti Vesper įkūnijusiai Raffiela Chapman. Ji puiki, nuostabi, nepriekaištinga jaunoji aktorė, perspjaunanti ne vieną suaugusįjį. Ir, tiesą sakant, uždominavusi visus kitus filmo aktorius. Labai norisi tikėti, kad šis debiutinis pagrindinis vaidmuo jai tikrai nebus paskutinis, o už kelių dešimtmečių matysime ją bent jau su BAFTA statulėle rankose. Labai smagu, kad filme vaidino ir tikrai aukštos klasės aktoriai, kaip Eddie Marsan. Pastarasis savo darbų sąrašė turi itin daug blokbasterių, kaip „Šerlokas Holmsas“, „Deadpool 2“, „Pasaulio pabaiga“, „Džentelmenai“ ar net „21 gramas“. Tokio kalibro aktorių savame kine dar neturėjome. Taip pat ir debiutuojanti Rosy McEwan pasirodė tikrai gerai. Jos personažas buvo išpildytas su kaupu.

„Vesper“ pralenkė visus įmanomus lūkesčius. Po peržiūros išeini jausdamas pasididžiavimą, gerą jausmą ir absoliučiai jokio kartėlio. Nors ir šiek tiek lėtesnis, bet tikrai aukštos kokybės mokslinės fantastikos filmas, kuriantis naują Lietuvos kino istoriją. Jis tampa nauju atskaitos tašku ir kokybės kriterijumi visiems ateities filmams. Gera istorija, protingai sudėlioti specialieji efektai ir gerai išnaudoti aktoriai. Tai yra puikus receptas net ir mažo biudžeto mokslinei fantastikai, kuri turi potencialo tapti milžinišku nauju pasauliu.

8.2
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles