Vėjų kryžkelėje

In the Crosswind

Martti Helde – estų režisierius, savo karjerą pradėjęs dviem trumpametražiais filmais (“Superbia” ir “Kulm on”), 2014 metais meta iššūkį ir išleidžia pilno metražo sukrėčiančią dramą “Vėjų kryžkelėje” (“In the crosswind”) apie trėmimus į Sibirą. Užkadrinis balsas skaito vienos estės – Ernos tikrą dienoraštį.

Prieš 1941 m. birželio 14d. jauna moteris Erna Tamm (akt. Laura Peterson) su savo vyru Heldur (akt. Tarmo Song) bei mažamete dukra Eliide džiaugiasi idilišku gyvenimu Estijoje. Tačiau po šios lemtingos birželio 14 dienos visa šeima yra ištremiama į Sibirą su tūkstančiais kitų estų, latvių bei lietuvių. Negana to Ernos vyras Heldur yra atskiriamas nuo šeimos dar net neįlipus į vagonus. Tada gyvenimas ir laikas moteriai visiškai sustoja. Vienintelis dvasinis išsigelbėjimas nuo patyčių bei bado yra vyrui rašomi laiškai. Po ilgų metų Ernai pavyksta sugrįžti į tėvynę Estiją. Vis tik, per laikotarpį, kurį Erna praleido Sibire, iš jos laikas atėmė ne tik jaunystę, bet ir dukrą su vyru. Pagrindinė filmo mintis išreiškiama Ernos žodžais prieš kelionę namo į tėvynę “Ko verta laisvė, jeigu už ją tenka sumokėti vienatve”.

Juodai baltame filme režisierius naudoją neįprastą pasakojimo būdą, istoriją perteikia sustingusiais kadrais panašiais į fotografijas. Vis tik čia atsiranda priešprieša, kadangi aktorių drabužiai bei aplinkoje esančios šakos ar paklodės juda vėjo papučiamos. Kol sustingę kadrai pabrėžia sustojusį laiką, režisierius daug dėmesio skiria detalėms, žmonių veido bei kūno išraiškoms. Taip pat emocijas ir išgyvenimus sustiprina sustingusių kadrų fone skambanti muzika ar aplinkos garsai.

Didžiausiame Estijos kino festivalyje Talino “Black Nights” šis filmas buvo apdovanotas “Don Kichoto” prizu už inovatyvumą bei žiuri prizu už kinematografiją. Vis tik, paprastam šiuolaikiniam žiūrovui filmas yra per daug ištęstas parodant kelis sustingusius kadrus, fotografijas. Taip pat žiūrovo įsitraukimas dingsta kai tarp pasakojimų yra įterpiamas itin ilgas sustingęs kadras neturintis daug reikšmės pačioje istorijoje.

Filmas žavi pagrindine idėja apie sustingusį laiką. Kol žmonės buvo ištremti į Sibirą visi rodomi kadrai buvo statiški bei užsitęsę. O veiksmas vykstantis prieš tremtį ir po jos, parodomas lyg įprasta vaga einantis laikas.

Garso takelis bei supantys aplinkos garsai puikiai išryškina žmonių skausmą ir kančią, bei subtiliai perteikia viso filmo melancholija.

Nors filmo kadruose matosi itin daug žmonių, vos keli personažai paminimi bei apibūdinami. Labiausiai išryškinamas moters portretas ir filme matome itin daug pagrindinės aktorės veido bruožų bei emocijų. Žiūrint filmą kartais kliūna aktorės nesugebėjimas išreikšti tuo metu būtiną emociją. Šaltas ir sustingęs veidas trukdo sukurti žiūrovui daugiau emocijų bei pajusti empatiją. Filme mažai matome dukrą Eliide ar vyrą Heldur, vis tik jų personažo portretai netrukdo sekti siužeto ir įsigilinti į filmą.

“Vėjų kryžkelėje” savotiškas lėto veiksmo filmas, tinkantis ne kiekvienam žiūrovui. Šis filmas išskirtiniais savo bruožais gali arba priversti įsitraukti į siužetą arba nuo jo toli nuklysti bei priversti nuobodžiauti. Bendrai filmas paliekantis galvoje įvairių minčių apie praeityje patirtus žiaurumus bei primenantis mums apie istorijos reikšmę.

7.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles