Internete labai populiaru teigti, kad kažkoks naujas filmas ar išleidimas sugadino tavo vaikystę. Taip parodai, kokia smarki buvo naujo, įžūlaus (ir prasto) filmo kūrėjų kaltė. Laimei, aš niekada neturėjau vaikystės. Aš atsiradau pilnai susiformavęs ir su stilingomis kelnėmis, kai žaibas trenkė į mIRC serverį ir viktorinos botas įgavo sąmonę. Todėl pažiūrėjęs naujuosius „Vaiduoklių medžiotojus“ galiu teigti tik tai, kad filmas sugadino dvi mano popietės valandas.
Erina Gilbert (Kristen Wiig) yra fizikos dėstytoja, kurią netikėtai prisivijo jos rašyta knyga apie vaiduoklius. Ją išspausdino bendraautorė ir buvusi draugė Abė Jeits (Melissa McCarthy), kuri vis dar vaikosi šmėklas kartu su ištikima kompanjone, dalelių fizikos eksperte ir inžiniere Džilian Holtzman (Kate McKinnon). Trise jos randa pirmąjį savo vaiduoklį, ketvirtoji komandos narė Patė Tolan (Leslie Jones) parodo joms dar vieną, ir taip prasideda pamėkles iškviečiančio pamišėlio konstruktoriaus gaudynės. Chrisas Hemswortas irgi pasirodo šiame filme.
„Vaiduoklių medžiotojai“ nėra blogiausias filmas žmonijos istorijoje, net jei jo reklaminis filmukas yra pats nekenčiamiausias YouTube platformoje. Tai yra tiesiog nejuokingas filmas. Man atrodo, visame filme buvo dvi ar trys juokingos vietelės, ir tų neatsimenu dabar. Turėkime minty, kad man nereikėjo nė minutės pagalvoti, kad prisiminčiau vienintelį juokingą dalyką iš „Pusryčių pas tėtį“. Jei kažkoks rusiškas filmas, kurį padarė žmogus beveik agresyviai nusistatęs prieš originalias idėjas ar veikėjų vystymą, yra geresnis nei nostalgiją graibantis, geras komedines aktores susirinkęs, bent 150 milijonų kainavęs Holivuo deimantas, tai kažkas negerai ne tik Danijos karalystėje, bet ir šiame filme. Dauguma juokelių užsitęsia per ilgai, kas yra labai liūdna, nes pasiruošęs žiūrovas pakankamai anksti supranta, kad šitas juokelis yra neįdomus, ir jam tada lieka kantriai kentėti iki jo pabaigos. Kad ir kas rašė šį filmą turbūt nepagalvojo, kad humoras yra šiek tiek subtilesnis, nei netikėtų ir nelogiškai sudėliotų žodžių mėtymas į žiūrovą.
Tas pats žmogus yra labai nusistatęs ir prieš pačią veikėjų kaip asmenybių sampratą. Tik Erin ir Abby yra kažkuo panašios į žmones, ar bent tai, kaip žmonės turėtų atrodyti kine. Beveik visi kiti yra vienos natos, vieno atspalvio šaržai, absoliučiai atsisakantys elgtis kaip žmonės. Chris Hemswort vaidinamas sekretorius yra per kvailas, kad tai būtų juokinga ar realistiška. Jis užsidengia akis, kad apsisaugotų nuo garsų. Atrodo, kažkas rašantis filmą pagalvojo, kad hoho, jei jau filmas pakeitė veikėjų lytis, tai gal jam reikia pažaisti ir su gražios, kvailos blondinės trofėjinės sekretorės tropu? Tai buvo pati blogiausia idėja nuo sprendimo daryti šį filmą priėmimo. Jei Chris Hemsworth veikėjas būtų moteris, režisieriaus ir scenaristo namai būtų sudegę, ir galvos būtų pamautos ant baslių. Nes baisiausiam šovinistui pasirodytų, kad tokia kvaila sekretorė egzistuojanti už visiškų absurdo komedijų („Airplane!“, pusė Leslie Nielsen darbų) yra siaubingas dalykas.
Ne tai, kad į paties filmo siužetą buvo įdėta daug mąstymo. Matyt, visas pastangas surijo bandymai sugrūsti praeitų dviejų filmų aktorius į vaidmenis, kurios sužadintų mumyse atpažinimą ir nostalgiją, ir mes pasijustume geriau dėl to, kad filmo kūrėjai prisiminė mūsų vaikystę. Gal tada atleistume jiems už tai, kad jie iš naujo pradėjo seriją vietoje to, kad ją tęstų ir, taip sakant, stovėtų ant milžinų pečių. Režisierius Paul Feig norėjo, matai, pastatyti filmą, kuriame žmonės nebūtų susipažinę su vaiduoklių egzistavimu, ko nebūtų galima padaryti tęsinyje. Vietoje to, jis sukūrė filmą, kuriame veikėjams neegzistuoja pasekmės, nes mūsų komanda gali šaudyt protonų srovėmis kur tik papuola ir niekad nesirūpinti žalos atlyginimu. Kita vertus, neatrodo, kad pinigai ar resursai egzistuotų kaip toks dalykas. Nepaisant to, kad finansai privertė komandą įsirengti štabą buvusiam kinų restorane, Holtzmann gali sukonstruoti visą įrangą kurios joms reikia. Protonų kuprinės, ciklotronai? Nieko sudėtingo! Perdažyti katafalką ir įrengti visą vaiduoklių gaudymo įrangą? Likusi komandos dalis net nepastebės kur dingai. Eksperimentiniai vaiduoklių gaudymo ginklai? Nuo karutyje vežamo prototipo iki kuprine varomo nešiojamo modelio tik diena darbo, o nuo ten nelabai sunku pagaminti ir pistoletus vaiduoklių šaudymui ar kitus įtaisus, kurie filme pasirodys tik vieną kartą. Laimė, kad dalelių fizikos laispnis padeda ne tik būti grupelės pamišėle, bet ir talentinga inžiniere.
Ir ką čia dar pridursi apie aktores? Melissa McCarthy daug geriau pasirodė „Spy“ ir tą patį gali pasakyti apie kiekvieną matytą veidą ar girdėtą pavardę: visi vaidino geriau geresniuose filmuose. Vienintelis tikras pagyrimas keliautų nebent toliausiai nuo vaidybos nutolusiam skyriui: vaizdo efektams. Vaiduokliai, protonų spinduliai, kovos – viskas atrodo gerai ir niekam, išskyrus vieną sceną filmo pabaigoje, priekaištų neturiu.
„Vaiduoklių medžiotojai“ yra nuobodus filmas, kuris savo humoro stygių kompensuoti nori suteikdamas fanams neatmušamą argumentą: „tu nemėgsti naujojo filmo, nes jame vaidina moterys“. Tai, aišku, yra melas: vienintelis privalumas, jei šis filmas būtų nufilmuotas su vyrais, yra tai, kad pats pirmas juokelis nebūtų apie bezdėjimą iš vaginos.