Režisierius Christianas Gudegastas, pristatęs savotišką projekto „Baltųjų Rūmų apsiaustis“ (angl. „Olympus Has Fallen“) tęsinį „Londono apsiaustis“ (angl. „London Has Fallen“), išleidžia naujausią savo kūrinį „Vagių irštva“ (angl. „Den of Thieves“). Čia, kaip ir minėtuose projektuose, pagrindinę filmo rolę realizuoja aktorius Gerardas Butleris, tad režisierius šio aktoriaus charizma naudojasi jau ne pirmą kartą.
Filme plėtojama istorija apie bankų plėšikus ir jų juodus darbelius bandančius parišti šerifo departamento pareigūnus. Tokia istorija pasirinkta ne atsitiktinai, kadangi Los Andželas pagal bankų apiplėšimus statistiškai yra pats plėšiamiausias miestas pasaulyje, kuriame per metus įvyksta 2400+ apiplėšimų. Ir kuomet plėšikų grupuotė nusprendžia imtis ambicingiausios avantiūros miesto istorijoje – šerifo komanda net nesiruošia leisti jai būti realizuotai.
Siužetinė struktūra
Taigi, kas šį filmą daro kažkuo kitonišku nuo kitų n+k ta pačia tematika išleistų Holivudinių projektų? Na, turiu pasakyti, jog daro. Ir tai daro siužetas. Dar filmo pradžioje jis užčiuopiamas labai tinkama gaida ir nuo šio taško yra puikiai konstruojamas toliau į priekį. Siužetas savimi kokybiškai sunkus, čia nesijaučia jokio lėkštumo ar akį plėšiančių klišių. Čia visados jaučiamas išlaikytas balansas su realybe ir kartu skoningai įterpiami gangsteriškumo fragmentai.
Vienas esmingiausių filmo segmentų – įtampa. Čia žiūrovui sunku nuspėti – kas šiais laikais kino industrijoje reta – kaip visas veiksmas vystysis toliau, ir būtent tai generavo itin teigiamas emocijas šio trilerio atžvilgiu. Režisierius tiesiog puikiai manipuliavo siužetiniais vingiais – vos tik žiūrovas pagalvoja suprantąs kaip viskas klostosi, siužetas kaip mat nusuka į priešingą pusę, palikdamas žiūrovą lengvai sumišusį. Vėl. Ir vėl.
Šiame projekte buvo jaučiama, bent jau man, stipri „Training day“ bei „End of Watch“ filmų energetika. Čia plėtojamos individualios dviejų grupuočių – plėšikų ir pareigūnų – istorijos, ir kaip filmo tėkmėje jos vaisingai persipina viena su kita. Režisieriui net pavyko į filmą inkorporuoti šeimos idilės segmentą ir šis vaidmuo čia puikiai pertepė siužetą ryškesnių nuotaikų spalvomis. Tad siužetiškai šis filmas jaučiasi suręstas tikrai neprastai.
Kas, ką ir kaip čia kalba?
Kitas filmo siužeto ryškumui nenusileidžiantis segmentas – scenarijus. Na, trumpai tariant, čia veikėjai visą filmą ne tik šaudėsi kulkomis, bet ir lyg iš vinių pistoletų kalė žodžius į filmo karkasą: scenarijus be galo šiurkštus, gangsteriškas ir fantastiškai puikiai sąveikauja su siužeto tėkme. Aktoriai puikiai susigyvenę su savo vaidmenimis. Gerardas Butleris niekados nejautė kompleksų savo burna iš adatos priskaldyti vežimą malkų. Reperis 50 Cent taipogi senokai jau stovėjo prieš filmo kameras, tad jo charakteris į filmą įnešė savą prieskonį. Antraplaniai veikėjai irgi tinkamai parinkti – abiejų barikadų komandos puikiai realizuotos.
Techniškai filmas irgi išgaląstas iki siūlių: puikus kameros darbas, montažinė komanda irgi nenusileido savo nagingumu. Ypatingai paminėti reikėtų garso takelio realizavimo našumą: susišaudymo scenos fantastiškai realistiškos vien dėl garso. Čia nebuvo jokio slopinančio filtro, todėl visą filmą rodėsi kad slepiatės kartu su plėšikais už apšaudomų mašinų.
Reziumuojant ten viską…
„Vagių irštva“ – tai puikaus scenarijaus, prikaustančio siužeto ir puikių techninių detalių derinys. Tai filmas, kuris trunka 2,5 valandos ir neprailgsta nė viena minute. Jis stebina savo nenuspėjamumu, smūgiuojančiu scenarijumi ir matytai nematyta istorija. Režisierius Christian Gudegast jau net paskelbė apie antros dalies kūrimą ir tokios žinios visiškai neliūdina. Kaip minėjau, jeigu buvote sužavėti projektų „Training day“ ir „End of Watch“ – šis projektas tikrai turėtų sukelti savotiškus nostalgijos impulsus.