Toras. Meilė ir griaustinis

„Marvel“ ketvirtoji fazė oficialiai startavo su „Juodąja našle“ (angl. „Black Widow“) lygiai prieš metus. O dabar pasirodęs „Toras. Meilė ir griaustinis“ (angl. „Thor: Love and Thunder“) jau yra šeštasis fazės filmas. Šeši „Marvel“ filmai per vienerius metus! Aišku, dėl situacijos kalta pandemija ir „Disney“ dabar tik vejasi vėluojantį tvarkaraštį, bet vis tiek, dabartinis „Marvel“ filmų škvalas (ir dar daugiau serialų „Disney+“ platformoje) verčia pasvarstyti, ar net ištikimiausi šios visatos gerbėjai nesijaučia persotinti nesibaigiančiais studijos projektais. Juo labiau, kad toji ketvirtoji fazė kol kas nežavi, „Žmogus-voras: nėra kelio atgal“ (angl. „Spider-Man: No Way Home“) buvo vienintelis filmas, įžiebęs šiokią tokią entuziazmo kibirkštį, o visi likę neįgyvendino savo didelių ambicijų ar buvo per daug standartiški ir neįdomūs. Todėl daug vilčių buvo dėta į tikrai nestandartiško ir įdomaus režisieriaus Taika Waititi sugrįžimą į Toro pasaulį. Po sėkmingo debiuto „Marvel“ visatoje su „Toru. Pasaulių pabaiga“ (angl. „Thor: Ragnarok“), jis grįžta su tokiu pat spalvotu, žaismingu ir humoristišku tęsiniu „Meilė ir griaustinis“.

Siužetas

Paskutinį kartą matėme Torą (akt. Chris Hemsworth) išskrendantį į kosmosą su Galaktikos sergėtojais ieškoti nuotykių. Tie nuotykiai greitai baigiasi, kai Torui reikia staigiai sugrįžti į Žemę ir kovoti su nauju blogiiuku– dievų skerdiku Goru (akt. Christian Bale). Jam talkina ne tik ankstesnieji bendražygiai iš „Pasaulių pabaigos“, bet ir jo buvusi mergina Džeinė (akt. Natalie Portman), taip pat įgavusi dieviškų galių.

Filmas

Sėkmingai atgaivinęs Toro veikėją su „Pasaulių pabaiga“, T. Waititi vėl naudoja panašią strategiją apjungdamas jam būdingą sausą humorą bei kosmišką absurdiškumą. Vien dėl to galima „Meilę ir griaustinį“ statyti prie įdomesnių „Marvel“ darbų. Režisierius pilnai išnaudoja šį tarpgalaktinį komiksų visatos kampelį, kur bet kokie dalykai gali nutikti bei egzistuoti, ir prifantazuoja įvairiausių kvailysčių, o po to baksnoja pirštu į jų kvailumą. Filmas trykšta save pašiepiančiu tonu, kuriuo šaipomasi iš ankstesniuose filmuose rimtai pateiktos mitologijos arba iš paties pagrindinio veikėjo. Juokeliai šaudomi greitai, ne visi suveikia, bet jų užtenka palaikyti šypseną. Be linksmos nuotaikos, T. Waititi grąžina ir įdomesnę estetiką – „Pasaulių pabaigos“ aštuntojo dešimtmečio ryškumą ir synth-pop žanrą keičia spalvotas devintojo dešimtmečio rokas. Eiliniai kompiuteriniai pasitrankymai įtraukia kur kas labiau, kai jie yra pagražinti vizualiai įdomiais sprendimais, o tradiciškai neišskirtinis garso takelis nublanksta prieš dažnai naudojamus „Guns N‘ Roses“ kūriniu.

Apskritai kalbant, T. Waititi sugrąžina viską, kas pavertė „Pasaulių pabaigą“ tokia išskirtine, bet savaime suprantama, kad antras kartas jau nebėra toks šviežias. Taip pat sugrįžta visi trūkumai ir šįkart jie yra akivaizdesni. Didžiausia problema tampa sausas siužetas ir siaubingas jo pasakojimas. Dviejų valandų trukmės „Meilė ir griaustinis“ yra vienas trumpesnių „Marvel“ nuotykių ir greitas tempas neleidžia įsivyrauti nuoboduliui, kai veikėjai staigiai šokinėja iš vieno galaktikos kampo į kitą. Iš kitos pusės, filmas nesustoja deramai papasakoti dabartinės situacijos ir nuolatos skuba persikelti į kitą siužeto tašką. Svarbūs įvykiai tiesiog skubiai nutinka ir praeina, tikriausiai tam, kad nukreiptų dėmesį, kokia apskritai kvaila bei nelogiška yra istorija. Bet tai netrukdo filmui apsiimti daugiau veikėjų ir siužetinių linijų, nei idėjų, ką su jais daryti. Anksčiau svarbūs ar smagūs veikėjai nustumiami į nereikšmingus šalutinius vaidmenis, o kelios papildomos istorijos nepriveda prie jokio patenkinamo atpildo. Bent jau dėl šelmiško T. Waititi prisilietimo jos netampa visišku laiko švaistymu ir susižiūri smagiai.

Dar viena sugrįžtanti problema – režisieriui visiškai nesiseka suderinti linksmo tono tarp rimtų scenų. Su „Meile ir griaustiniu“ dar labiau nuslenkama į komediją, kartais gerokai persistengiant. Geriausi pokštai iš „Pasaulių pabaigos“ atsiranda tęsinyje, jie vis tiek juokingi, bet jau aišku nebe taip. Vis tiek, jie bus rodomi daugiau laiko nei reikia ir tai nebus vieninteliai atvejai, kai atrodys, kad režisierius labai perspaudžia su humoru. Ypač pirmoje pusėje, kiekvieną kartą, kai koks veikėjas nusprendžia trumpam surimtėti ar pasakyti kažką jausmingo, iš jo greit bus padaromas dar vienas juokelis. Lyg yra šioks toks nepasitikėjimas, kad jei bent minutė praeis be anekdoto, žiūrovai iškart pradės nuobodžiauti. Bet kai viskas yra šmaikštu ir veikėjai smaginasi viduryje aršios kovos, filmas visiškai praranda grėsmės, įtampos ar bent kokio susirūpinimo emocijas, kurios labiau įtraukia į istoriją nei paviršutiniški juokeliai. Šis sprendimas skaudžiausiai atsiliepia pagrindiniam blogiukui Gorui. Filmas jam suteikia suprantamas motyvacijas, o aktorius Christianas Bale’as – atitinkamai tragišką bei šiek tiek komišką charakterį, bet bendrai linksmas tonas visiškai atima grėsmę ir sumenkina jį iki standartinio „Marvel“ piktadario. Na o kai pabaigoje „Meilė ir griaustinis“ nusprendžia jau tikrai rimtai surimtėti, emocinis atpildas visiškai neegzistuoja.

Bent jau šį filmą gelbsti jo paprastumas. „Meilė ir griaustinis“ veikia kaip tiesiog smagus superherojų nuotykis, be didelių ambicijų pildyti jau ir taip perpildytą „Marvel“ visatą. Chrisas Hemsworthas atlieka patį komiškiausią Toro vaidmenį iki šiol, Natalie Portman, liūdnai neišnaudota ankstesniuose filmuose, irgi gauna progų sužibėti, „Pasaulių pabaigos“ šalutiniai veikėjai taip pat sugrįžta, kad ir neturintys ką veikti, bet matyti visą komandą lengvabūdiškai tauškiant T. Waititi dialogus yra paprasčiausiai smagu. „Meilė ir griaustinis“ tikrai nepasieks tokių aukštumų kaip „Pasaulių pabaiga“, bet kaip eilinis superherojų masinio populiarumo filmas jis yra ryškesnis ir linksmesnis, nei kokius gauname įprastai.

Išvada

Atkartodamas „Pasaulių pabaigos“ stiprybes, bet labai išryškindamas jo problemas, režisieriaus T. Waititi sugrįžimas į „Marvel“ visatą nebeturi tokio smūgio kaip jo debiutas. Vis dėlto, „Meilė ir griaustinis“ smagiai susižiūri kaip paprastas ir linksmas superherojų filmas su užtektina veiksmo bei humoro doze.