“Amžinosios meilės istorija”

„Pasaulio karaliumi“ vadinamas vizijonierius bei idealistas, režisierius Jamesas Cameronas, kuris įnešė nemažą indėlį į šiuolaikinio kino formavimosi pamatą su tokiais filmais kaip „Svetimi“, „Terminatorius“ bei „Terminatorius 2: paskutinio teismo diena“, pristato savo labiausiai liaupsinamą bei vienuolikos Oskarų pelniusį kino šedevrą trimatėje erdvėje – nuostabųjį Titaniką. Ilgai brandintas filmas pagaliau sulaukė savo eilės būti reanimuotu aukščiausių technologijų konvertavimo pagalba tragedijos šimto metų jubiliejui paminėti.

Filmo centre vaizduojami 1997 metai, kai didelė specialistų grupė, vadovaujama keliautojo Bruko Levito, tyrinėja seniai nuskendusio Titaniko liekanas, o visas jų darbas yra transliuojamas televizijoje. Jų tikslas – atrasti vieną didžiausių ir brangiausių pasaulio deimantų – „vandenynų širdį‘‘, kuris pagal jų duomenis nuskendo kartu su laivu. Kaip bebūtų gaila, tačiau atrasti papuošalą jiems nebuvo lemta. Televizijoje parodyti radiniai suvirpino širdį vienai senai moteriai Rous, nes, jos teigimu, paveikslas, kuriame pavaizduota stulbinančio grožio mergina su „vandenynų širdimi“, yra ji. Kartu su anūke atgabenta malūnsparniu į ekspedicijos bazę, moteris pradeda savo pasakojimą apie jos plaukimą legendiniame Titanike ir didingiausią meilę, kuri apvertė jos gyvenimą aukštyn kojom.

Pati juosta pateikiama iš labai įdomaus žiūrovams rakurso, kaip pasakojimas bei prisiminimas to, kas galbūt turėjo savo vietą Titaniko tragedijos išvakarėse. Su žiūrovais žaidžiama dabartimi ir praeitimi, o tai praskaidrina monotoniškumą, kuris galbūt būtų buvęs tiesiog žiūrint Titaniko istoriją. Dvidešimto amžiaus pradžia bei Liverpulis, iš kurio išplaukia didžiausias tos epochos laivas, pateiktas nuostabiai. Purvas nuo devyniolikto amžiaus Viktorijos laikų Anglijos beveik nuplautas, o aristokratiškas spindesys labai glaudžiai susipina prie bendro tos epochos konteksto. Scenaristai pateikia tikslų visuomenės luomų atvaizdą, kurių buitis ir mūsų laikais yra labai svarbus faktorius. Pasaulėžiūra  niekinti prastesnį už save žmogų kitų akyse yra būdinga ne tik to amžiaus aukštuomenės grietinėlei bet ir paauglių atžvilgiu, o tai iš dalies sukuria psichologinį juostos pamatą. Juosta gali pasigirti ir Metaforiškais bruožais. Meilės kontekstas, sudarantis pagrindinį filmo variklį, pateiktas taip didingai, kad Šekspyrinė „Romeo ir Džiuljetos“ meilė prieš Camerono viziją yra tiesiog nykus šešėlis.

Techninė juostos pusė yra visiškai tobula. Žinant, kad Jamesas Cameronas yra idealistas bei perfekcionistas kuriant savo darbus, jis sukūrė įsimintiną bei nuostabų 3D reginį, nors, kaip jis pats teigia, tai yra tiesiog 2.99D, nes konvertacijos būdas žymiai skiriasi nuo to efekto, kuris gaunamas filmuojant specialiomis IMAX ar Epic Red 3D kameromis. Režisierius pats dalyvavo naujos konvertacijų į 3D technologijos kūrime, todėl galutinis juostos vaizdas, pateiktas žiūrovams, stulbina savo kruopščiu darbu. Filme taip pat galima pastebėti keletą pakeitimų. Režisieriaus dėka dangus ir žvaigždynas, kurį filmo gale mato Rous, gulinti vandenyje ant plūduriuojančios medinės laivo dalies, yra pakeistas į autentišką, kuris katastrofos naktį buvo matomas danguje. Pats Jamesas Cameronas yra puikus dailininkas, todėl scenoje, kurioje Džeko Dousono personažas piešia nuogą Rous, yra būtent jo ranka piešiamas portretas. Garso takelis, sukuriantis epinę atmosferą bei jaudinantis žmonių širdis, yra vienų svarbiausių filmo vinių. Nuostabi ir jausminga Celin Dion daina „My heart will go on“ skamba dar stipriau nei originalioje juostoje. Laivo skendimo scena dar griausmingiau yra pateikiama, o galingesnio garso pagalba sukuriama puiki atmosfera, kurios dėka žiūrovas patenka į skęstanti Titaniką.

Režisierius Jamesas Cameronas į savo didingą juostą pasikvietė mažai žinomus, tačiau turinčius didelį potencialą aktorius, kuriems po šio filmo atsivėrė durys į didįjį kino pasaulį. Jaunas bei gražus, Leonardo Di Caprio, po filmo pasirodymo merginų akyse tapęs pačiu geidžiamiausiu pasaulio vyru, suvaidino savo personažą stulbinančiai. Džeko įkūnijimas aktoriui buvo labai didelis įšūkis, nes būtent emocijų kaitaliojimas visoje juostos eigoje sukuria jo psichologinio portreto pamatą, kurio dėka žiūrovai pamato labai teigiamus bruožus, nors kai kurie iš jų yra visiškai neigiami bendrame personažo fone. Aristokratiškos išvaizdos, išbalusios odos savininkė Kate Winstlet, už Rous personažo vaidmenį gavusį pirmą savo nominaciją Oskarui, verta didžiausių ovacijų. Personažo snobiškumas bei rafinuotumas transformuojasi į paprastumą. Iškyla didelė nuostaba žiūrint į tai, ką aktorė parodo ekrane. Rous sužadėtinis, turtingas snobas Kaledonas, kuris buvo patikėtas suvaidinti britui Billy‘ui Zeinui, bendram juostos vaizdui sukuria stipriojo antagonisto atvaizdą, todėl gautas kovos tarp gėrio ir blogio efektas įgauna niūrios idilijos atspalvio. Verta pagyrimų ir kino legenda Gloria Stuart už senos Rous pavidalą. Apskritai, visas aktorių kolektyvas yra vertas plojimų, nes kiekvienas iš jų įnešė jaudulio žiūrint visą filmą.

„Titanikas 3D“ – tai dar įspūdingesnė kelionė į didingiausios visų laikų meilės, išreikštos kine, gilumą. Puikios konvertacijos į 3D pagalba filmas įgyją dar daugiau gyvybės bei emocijų, o nuoširdi juostos dvasia, kurią galima pajausti širdies viduje žiūrint šį kino šedevrą, padaro jį dar labiau įsimintinu reginiu.

9
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
10
Kinematografija
8.0
Garso takelis
10
Techninė pusė
10
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Rasa . / 2014 rugsėjo 1

    Man šitas filmas nepatiko. Nežinau kodėl, o tai keisčiausia. nesužavėjo, nepaliko įspūdžio net noro pažiūrėt dar kartą ir paieškot tų dalykų,kurie patiktų .