Ten, už kalvos

Pirmasis ilgametražis turkų režisieriaus Emino Alperio filmas „Ten, už kalvos“ iš karto sulaukė tarptautinio pripažinimo. Šis filmas jau pelnė „Forumo“ programos „Caligari“ apdovanojimą Berlyno kino festivalyje, Karlovi Varų kino festivalio „Horizontų“ programoje pristatytas filmas apdovanotas „Netpac“ prizu, o Stambulo kino festivalyje ši juosta nuskynė „FIRESCI“ prizą nacionalinio filmo kategorijoje, bei pasipuošė „Auksine tulpe“, skirta geriausiam filmui.

Kerdžių Faiką, gyvenantį atokiame slėnyje, apsuptame kalnų, aplanko svečiai – sūnus Nusretas ir du anūkai: paauglys Džaneras ir jau suaugęs Zaferas. Laikas šiame Alacho pamirštame užkampyje slenka lėtai, anūkai leidžia vasaros atosotogas nieko ypatingo neveikdami, o Faikas rūpinasi po kalnus laigančių ožkų banda ir tuopomis bei bendrauja su sūnumis ir anūkais. Lyg ir nieko nevyksta, tačiau ore tvyro grėsmė, pranašaujanti tragiškus įvykius.

„Ten, už kalvos“ – tai lėtas filmas, lyg uždelsto veikimo bomba pamažu kaupiantis įtampą ir sprogstantis pačiame finale. Filmas, kurio įvykių eiga mažai tepriklauso nuo personažų elgesio – priešingai, čia personažai tampa aplinkybių, kurių negali pakeisti ir savo ankstesnių veiksmų kurių negali atšaukti, pasekmių įkaitais. Įtampa jaučiama praktiškai nuo pačių pirmų kadrų. Saulės nugairinta ir vėjų pučiama žemuma apsupta kalnų, tačiau neapleidžia nesaugumo jausmas. Filmo personažai jaučia, kad yra stebimi, tačiau nespėjus gerai įsižiūrėti stebėtojai dingsta kitapus kalvos. Kvapą gniaužianti įtampa vandens lašeliais rieda nuo atletiško Zafero kūno ir tykšta į upę, kurtinamoje tyloje sukeldama sprogimui prilygstantį garsą, o prieš žiūrovų ir Zafero akis veriasi kraują gyslose stingdantis fantasmagoriškas vaizdas, kurio nematomu stebėtoju jis tampa.

Ypatingai vyriškas filmas parodo dviejų brolių patiriamas skirtingas vyriškumo pamokas. Be to, tai – kiek ironiška, bet švelni alegorija su šiandienine Turkijos politika, subtiliai primenanti skaudų kurdų klausimą. Tai filmas apie kaltę be kaltės – kylančią tiesiog iš to, kad individas priklauso vienai ar kitai socialinei ar etninei grupei, tuo pačiu atsidurdamas vienoje ar kitoje barikadų pusėje. Šiapus arba kitapus kalvos.