„Pašėlęs baikeris“
Pašėlusių vyrukų duetas, režisieriai Markas Neveldine‘as bei Brianas Tayloras, pristato žiūrovams visai kitą požiūrį į Tamsos baikerį palyginus su 2007 metais sukurtu pirmtaku. Niūresnis bei sarkastiškesnis Džonio Bleizo paveikslas atvers naują lapą jo personažo istorijai.
Filmo siužetinė linija visiškai skiriasi nuo pirmtako, todėl drąsiai galima teigti, jog tai nėra tiesioginis tęsinys, o visai atskiras savarankiškas filmas, kuris atskleidžia sunkią bei liūdną Džonio Bleizo gyvenimo istoriją. Per prievartą iš velnio gavęs Tamsos baikerio prakeiksmą ir kartu dovaną, Džonis klajoja po Rytų Europą ieškodamas ramaus kampelio. Viltis, jog kada nors jis taps vėl normaliu žmogumi gęsta jo akyse su kiekviena nauja išaušusia diena. Likimo dėka Džonis atsiduria kovos lauke prieš patį Šėtoną, pavertusiį jį gyvu numirėliu. Kovos priežastimi tampa berniukas Denis, kuris pagal pranašystę turi tapti Šėtono įpėdiniu. Jo motina Nadia visais būdais bando gelbėti savo vaiką, tačiau viskas veltui ir tik pasirodžius Džoniui jos širdyje atgyja viltis. Netrūksta juodo humoro, kuriuo filmo kūrėjai pagardina beviltiškas scenas. Pačio Tamsos baikerio paveikslas yra sukurtas ganėtinai kokybiškai ir niūriai, bet scenarijaus nebuvimas ir banali siužetinė linija prisideda prie filmo žlugimo, nors buvo nemažas potencialas sukurti visai padorią istoriją apie Tamsos baikerį bei Džonį Bleizą.
Stilistiškai filmas susideda iš trijų elementų, kuriais režisieriai bando žaisti, bet, deja, visos pastangos yra beviltiškos. Šokinėjant iš vieno filmo vizualinio konteksto į kitą, sukuriama mišrainė, kuros dėka žiūrovas tiesiog susipainioja, ar jis žiūri anime, fantastinį ar veiksmo filmą. Nemažą įtaką padarė būtent režisierių ankstesni filmai kaip „Adrenalino“ dualogija. Dauguma scenų yra tiesiog nugvelbtos iš ten kaip ir filmavimo stilius bei operatoriaus maniera. Specialiųjų efektų irgi panauduota minimaliai. Labiausiai įtikina labai realistiškai sukurtas Tamsos baikeris, tačiau veiksmo ir gaudynių scenos virsta antrarūšių filmų vaizdais. Pašėlęs garso takelis iš dalies gali pagelbėti kaikuriuose filmo momentuose, nors visumoje jis tik ir gelbėja nuo visiškos katastrofos.
Aktorių vaidyba buvo visiškai silpna arba jos ten tiesiog nebuvo. Nicholui Cage‘ui „Tamsos baikeris: keršto demonas“ buvo vienintelis gelbėjimosi ratas po tiek kartų patirtų fiasko. Prisiminus paskutinius jo filmus kaip „Burtininko mokinys“, „Juodosios raganos metai“, „Piktas vairuotojas“ jam reikalingas buvo hitas, kad jis vėl galėtų grižti judantį Holivudo traukinį, bet po šio darbo jis gali nusiristi į B kategorijos aktorius. Vaidybos plane jis ganėtinai neblogai žiūrisi, tačiau dirbtinės emocijos išdavė jo beviltiškumą. Labiausiai akį rėžia Violante Placido vaidyba, kuriai atiteko Nadios personažas. Visiškai jokių emocijų, viskas atrodė nenatūraliai, juokingai. Epizodiškai pasirodę Idrisas Elba bei po ilgos petraukos grižęs į kino ekranus Christopheris Lambertas suvaidino neblogai. Dižiausio ir vienintelio pliuso yra vertas Ciaranas Hindsas, kuris ganėtinai neblogai suvaidino velnią. Jo atliktas personažas buvo išties baisus.
Tamsos baikeris: keršto demonas – tai parodija ir spjūvis į veidą Marvel komiksų gerbėjams. Filmas skirtas „trash“ stiliaus filmų mylėtojams, kurie pajaus malonumą iš to nonsenso, kurį pristatė „Adrenalino“ kūrėjai.
