„Kontrabandos pasaulis“
Režisierius Baltasaras Kolmakuras pristato žiūrovams savo debiutinį Holivudo žemėje darbą, sukurtą pagal 2008 metų Islandų filmo „Reikjavikas-Roterdamas“ motyvus, kuriame pats tada suvaidino pagrindinio personažo vaidmenį. Kupina veiksmo ir adrenalino juosta čia pateikta visiškai kitokiu pavidalu nei pirmtakas, todėl neturi būti kalbų, jog tai tiesioginis perdirbinys.
Filmo centre pavaizduotas buvęs kontrabandininkas Krisas, kuris jau seniai apsiramino ir neturi jokių ryšių su kriminaliniu pasauliu. Žmona ir vaikai – tai jam šiuo metu brangiausia gyvenime, todėl jis pragyvenimui bei šeimos išlaikymui užsidirba paprastu, nepavojingu darbu. Deja, bet turint tokią praeitį kaip Krisas praėjusio gyvenimo šešėlis gali kiekvieną akimirką pasibelsti į duris bei priminti jam, kas jis yra iš tikrųjų, ir atnešti visokių netikėčiausių siurprizų. Kriso svainis Endis irgi bando užsidirbinėti kontrabandos gabenimu, tačiau vieną kartą jam nepasiseka ir jis, kad nepakliūtų už grotų, yra priverstas išmesti gabenamą prekę į jūrą. Nusikaltėliai, kuriems dirba Endis, yra labai nepatenkinti vaikino poelgiu, todėl jis turi grąžinti viską iki paskutinio skatiko, nes kitaip nukentės ne tik jis, bet ir jo sesuo su vaikais. Krisas yra priverstas grįžti į jau seniai pamirštą kriminalinį kontrabandos pasaulį, nes tik jis vienas turi pakankamai įgūdžių atgabenti didėlę klastotų pinigų siuntą. Laikas tiksi, todėl jis surenka seną savo patikimų vyrų komandą ir išplaukia į jūrą. Pavojingas kontrabandos pasaulis jam vėl atviras, tačiau kiekviena uždelsta sekundė gali kainuoti jam ir jo artimiems gyvybę. Krisui draugai irgi yra didelė vertybė, todėl vienintelis jo geriausias vaikystės draugas Sebastianas lieka, kad apsaugotų šeimą nuo visiško psichopato Tomo, kuriam Krisas ir turi gražinti skolą už svainio neapgalvotus veiksmus.
Nors scenarijus yra sukurtas pagal islandų filmo motyvus, tačiau jis beveik neturi nieko bendro su pirmtaku, todėl ši juosta žiūrisi žvaliai ir nenuvalkiotai. Pati filmo idėja galbūt atrodo kažkur matyta, bet pats šio darbo vaizdas bendrame pastarųjų keleto metų veiksmo trilerių kontekste skiriasi. Juosta nėra visiškai sukurta pagal amerikietiškų filmų standartą – joje galima įžvelgti nemažai europietiškų detalių bei pajausti europietiškų filmų dvasią. Veiksmo scenos atidirbtos labai kokybiškai, kupinos adrenalino. Niūrią, ramią, o kartu žaibiškai greitą atmosferą taipogi sukuria žvalus garso takelis. Jo kompozicijų žanrai susipina labai glaudžiai, todėl galima išgirsti ramias kantri dainas, kurias akimirksniu pakeičia stiprūs roko muzikos garsai. Operatoriaus dėka gauname stilistiškai stiprų vaizdą, kuris tiesiog primena devintojo dešimtmečio veiksmo filmų etaloną, bet kartu turi sielos iš filmų apie Džeisoną Borną. Nors ir retai pastebimas, drebančios kameros stilius veiksmo scenoms buvo labai reikšmingas, nes tada realistiškai atrodo susišaudymo scenos, kurios buvo vienu iš esminių juostos aspektų. Techniškai šis darbas įtraukia ir nepaleidžia iki pačio galo, todėl režisieriaus darbas žiūrovų auditorijai pateiktas gana gerai. Mažos klaidos visgi buvo pastebimos, tačiau bendram filmo vaizdui jos neturėjo įtakos.
Aktorių kolektyvas, kuris yra išties labai įspūdingas, sukuria vaizdą, jog tai galėtu būti Steveno Soderbergo naujas darbas. Pagrindinio filmo personažo atlikėjas, Oskaro laureatas Markas Wahlbergas, kuris paskutiniu metu džiugina vis dažniau savo pasirodymais kino ekranuose, įtikinamai suvaidino Krisą, nors emocijos kai kuriose vietose buvo ganėtinai per daug išreikštos. Jo personažo charakteris filmo metu dažnai keitėsi, todėl sunkiai buvo galima įsigilinti į jo būseną. Pagrindinis juostos antagonistas Timas, kurį puikiai suvaidino Giovannis Ribisis, yra charizmatiškiausias personažas. Stulbinantis Giovannio pasikeitimas iš vieno filmo į kitą įrodo, jog tai yra vienas iš tų neįvertintu Holivudo aktorių. Aktorius, dažniausiai vaidinantis neigiamus personažus, puikiai pakeitė savo balsą, akcentą bei tarmę. Kitas, ne mažiau talentingas aktorius Benas Fosteris, suvaidinęs Sebastianą, šį kartą nelabai buvo pastebimas, nors jo personažas buvo vienas iš pagrindinių. Estetiškumo bei grožio filmui irgi reikėjo, todėl šioje pozicijoje puikiai atrodė Kate Beckinsale. Galima teigti, jog tai vienas iš jos dramatiškiausių pasirodymų kine. Kiti antraplaniai aktoriai, kurie irgi yra ne mažiau žinomi, suvaidino savo personažus įtikinamai. Šiek tiek humoro bendram filmo kontekstui pridėjo J.K. Simmonsas, bet čia reikia pastebėti, kad jo personažas bene rimčiausias iš visos laivo įgulos.
„Kontrabanda“ – tai neblogas įtempto siužeto veiksmo trileris, sukurtas pagal devintojo dešimtmečio tokio žanro filmų etaloną. Vienas žmogus stoja prieš visą kriminalinio kontrabandos pasaulio sistemą. Filmas įtraukia nuo pradžios iki galo, todėl žiūrovai gauna galimybę mėgautis pagrindinio personažo sprendimais, prijausti jį bei džiaugtis su juo.
