Filmų apie įvairius gyvūnus tikrai yra daug. Šunys, katės, tarakonai, drambliai, kas tik norite. Aišku, naminiai gyvūnai dažniausiai užima daugiausiai eterio. Pastaruoju metu kine nėra itin daug filmų, kuriuose akcentas būtų skirtas būtent jiems, nes šis žanras jau buvo išsunktas ir galiausiai nuėjo į TV filmų stadiją. Kad ir kaip ten bebūtų, žanras nėra visai miręs, tad karts nuo karto filmai apie žmogaus ir gyvūno santykius pasirodo ir didžiuosiuose ekranuose. Ir dabar tai yra – „Šuo“.

JAV armijos reindžeris Brigsas – sunkoko charakterio vaikinas. Nuolat įsiveliantis į konfliktus, ne visuomet gerbiantis viršesnius rangu pareigūnus, sunkiai paklūstantis taisyklėms – žodžiu, ne pats maloniausias kompanionas. Kai Brigsas nušalinamas nuo pareigų, kažkam iš jo vadų šauna auksinė mintis: automobiliu nugabenti tarnybinį šunį į buvusio partnerio laidotuves kitoje Amerikos pusėje. Sėkmingai įvykdęs šią „misiją“ vaikinas galėtų grįžti į tarnybą.

Skaitant aprašymą tikrai galima susidaryti įspūdį, kad scenarijus ir siužetas iš esmės jau ir girdėti ir matyti. Ir jei eisite į filmą ieškodami kažko dar neatrasto, tai greičiausiai išeisite labai nusivylę. Taip, šis filmas savo turiniu neturėtų būti naujiena nė vienam žiūrovui. Iš esmės, aš jau prieš žiūrėdamas galėjau pasakyti, kuo baigsis filmas ir bent 80% turinio iki pabaigos buvo galima numanyti dar net nepasirodžius pirmajam filmo logotipui. Bet tai tikrai nereiškia, kad filmas blogas.

Įdomu, kad režisūros kėdę šįkart dalijosi du žmonės ir abu jie – debiutuojantys šioje rolėje. Pirmasis daugiausiai prodiuserine veikla užsiimantis Reidas Carolinas. Antras, filmo žvaigždė Channingas Tatumas. Ir galima sakyti, kad pasirinkę nesudėtinga projektą abu vyrukai iš jo išspaudė gana neblogą filmą. Tai nėra „smegenis taškantis“ pasakojimas. Gal labiau tai yra jautrus, kiek pažįstamas, savęs analizavimo ir naujų potyrių atradimo kupinas filmas. Filmas apie draugystę tarp žmogaus ir gyvūno, bendros kalbos radimas.

Buvo itin įdomu stebėti, kaip Channingas Tatumas gebėjo laviruoti tarp sau įprastų dviejų žanrų – komedijos ir veiksmo. Nes „Šuo“ yra savotiškai abiejų turintis kūrinys. Veiksmo jame nėra daug, bet vis tiek dalinai gauname, o komiškų elementų irgi netrūksta. Filme buvo tikrai ne viena vieta, kurioje pavyko net pakvatoti. Tačiau čia nuopelnai, visgi, keliauja šuniui arba Lulu. Na, o jei tiksliau, vienai iš trijų belgų Malinua veislės Ch. Tatumo partnerių. Savaime suprantama, jų duetas tikrai buvo nepamainomas ir labai juokingas.

Bet, juokas kelis kartus peraugo ir į kiek rimtesnius pamąstymus, mat filme kelis kartus gana sėkmingai bandoma panagrinėti žmogiškąsias savybes, potyrius ir tai, kaip po itin sudėtingos tarnybos turi elgtis karo veteranai. Trumpai tariant, filmas yra šiek tiek gilesnis, nei gali pasirodyti anonse. Įdomus vienas aspektas, kad Brigsas praktiškai viso filmo metu į Lulu kreipiasi „šunie“, nenorėdamas sukurti jokio asmeninio ryšio. Taip, kaip jis atstumia visą pasaulį, bando atstumti ir šunį, su kuriuo kasdien ryšys vis stiprėja.

„Šuo“ yra labai šiltas filmas. Jį gera žiūrėti, malonu stebėti visus pagrindinių veikėjų nuotykius, galima pasijuokti ir likti maloniai nustebintam. Tai nėra kažkoks šedevras, bet esu garantuotas, kad po peržiūros jausitės geriau. „Šuo“ šiek tiek pasikapsto po žmogiškąsias vertybes ir emocijas, nors pagrinde išlaiko tą lengvą, paviršutinišką, bet „gero jausmo“ (angl. feel-good) filmo atmosferą ir tai yra gerai. Kartais tik tiek ir gali reikėti.

6.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
6.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles