Vieno iškiliausių mūsų dienų genijų, Steve‘o Jobso, mirtis suteikė pagrindo kino studijoms iš kart pradėti negailestingas varžytuves dėl teisių į velionio biografiją. Paskubomis kuriami kino projektai dažniausiai būna nekokybiški ir verti pajuokos, o tuo galėjome įsitikinti pasižiūrėję 2013 metų filmą „Džobsas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Asthonas Kutcheris.

Supratusi savo konkurentų klaidas, kino studija „Universal“ pasiryžo dar kartą atgaivinti ir į kino ekranus perkelti žymiojo kompanijos „Apple“ įkūrėjo istoriją, į režisieriaus kėdę pakviečiant Oskarų laureatą Danny‘į Boyle‘ą, kuris savo talento dėka sugebėjo išspausti iš jau matyto pasakojimo tikrą saldainį.

Apie ką mes čia…

Vienas iškiliausių mūsų dienų protų, Steve‘as Jobsas sugebėjo sukurti kompaniją, kurios vertė ir populiarumas perkopė visus įmanomus barjerus. Tačiau ne taip lengva išlaikyti tai, kas su kiekviena minute plečiasi, ypač, kai tau už nugaros tupi pikti vanagai, norintys pasimėgauti padarytu darbu ir pasisavinti sau dalelę kompanijos…

Kūrinio vidus

Naujausias Danny‘io Boyle‘o filmas – tai dar vienas labiausiai nenusisekusių pastarųjų metų kino projektų, kurio kelias į kino ekranus buvo išties vertas atskiro filmo. Pirmiausia, iš projekto dėl finansinių sunkumų pasišalino keli režisieriai, tarp kurių buvo ir pats Davidas Fincheris. Antra – išėjus režisieriui, pagrindiniam vaidmeniui patvirtintas Christianas Bale‘as taip pat paliko juostą, kas privertė studiją „užšaldyti“ projektą. Tačiau galiausiai po ilgų filmo scenaristo Aarono Sorkino pastangų,  galų gale buvo įkalbėtas Danny Boyle‘as, kuris itin greitai pasiruošė juostos filmavimui. Pagreitintas juostos sukurimo procesas ne itin atsigręžė į juostos kokybę, apie kurią tuojaus ir pakalbėsime.

„Steve Jobs“ filmo buvo laukiama ne vien dėl to, jog jam scenarijų parašė didis Aaronas Sorkinas, pelnęs Oskarą už geriausią 2010 m. adaptuotą scenarijų filmui „Socialinis tinklapis“, bet dar ir dėl puikaus britų kino kūrėjo Danny‘io Boyle‘o, kurio filmografijoje galime rasti tokius darbus kaip „Traukinių žymėjimas“, „28 dienos po“, „Lūšnynų milijonierius“ ir „Transas“. Taigi, tokia kūrėjų komanda tikrai privertė laukti galimai Oskarams paruoštos juostos.

Naujoji juosta, kurioje nuodugniai papasakotas Steve‘o Jobso gyvenimas iš verslininko perspektyvos, kardinaliai skiriasi nuo to filmo, kurį galėjome regėti dar 2013 metais. Šis filmas paremtas „Apple“ kompanijos vadovo biografija, kurią parašė Walteris Isaacsonas, o ne iš kokios nors „Wikipedijos“ paimta medžiaga. D. Boyle‘o filmas tampa itin asmeniniu ir gana giliu požiūriu į pačią Jobso asmenybę, parodant jo psichologinį portretą iš kelių prizmių.

Filmo veiksmas lėtas – tas leidžia labai gerai įsijausti į patį pasakojimą, kuriame nemažai detalių skiriama į korporacijų valdymą ir vidinę „Apple“ struktūrą, pagal kurią jie jau tiek metų sėkmingai gyvuoja. Daug puikių ir prasmingų dialogų papildo kiekvieną gerai surežisuotą sceną. Beveik visose filmo scenose galime stebėti puikiai pateiktą „Apple“ augimo formulę bei sužinoti, kokias esmines klaidas daro kai kurie verslininkai, norintys pavergti rinką. Tokie scenarijaus vingiai filmą sugeba akimirksniu transfmormuoti į projektą, kuris labai artimas pažintinėms „Discovery“ kanalo laidoms. Būtent dėka tokių vaidybinių filmų mes sugebame mokytis ir pasisemti tam tikros patirties, o tai ir padaro kino peržiūras ne tik puikiomis pramogomis, bet ir naudingomis.

Šnekant apie patį Steve‘ą Jobsą, tai jis filme ne tik dominuoja, bet jis ir atsiskleidžia iš kelių pozicijų. Pirmiausia, tai savimi pasitikintis genijus ir lyderis, paskui kurį žygiuotų armijos sekėjų. Antra – verslininkas, kurio noras nustumti „Microsoft“ ir „IBM“ iš lyderių pozicijų technikos versle yra toks didžiulis, jog vertas pagarbos. Trečia – žmogus, trapus žmogus, kuris jaučiasi vienišas ir nesuprastas aplinkinių. Be Steve‘o, filme puikiai atskleidžiamas ir jo kolega Steve‘as Wozniakas, kuris visai neseniai buvo aplankęs ir Lietuvą. Puikus abiejų personažų pateikimas, parodantis ne tik beribę jų draugystę, bet ir nesusitarimus, skirtumus ir jų vizijų priešpriešą, kuri vos nesuskaldė kompanijos. Be to, kiekvienam personažui buvo skirtas pakankamai nemažas laiko tarpas pasirodymui, kas irgi uždeda pliusą režisieriui. Neapleido kino kūrėjas ir kitų veikėjų, kurie juostai tapo svarbiu varikliu atskleidžiant S. Jobso asmenybę.

Pabaigai norisi paminėti, jog šis filmas skirtas kiekvienam, kuris ne tik domisi šio iškilaus žmogaus veikla ir jo sukurtos įmonės produkcija, bet dar ir filmas tikriems gerų dramų ir biografinių filmų gerbėjams, kurie nepasigailės praleidę dvi valandas kino salėje. Tikiuosi, jog filmas paklius į kokius nors prestižinius apdovanojimus bent jau scenarijus ir režisūros kategorijose. Jis to vertas.

Techninė juostos pusė

Žiūrint iš techninės pozicijos, filmas pastatytas kokybiškai. Jame netrūksta ir gero operatoriaus darbo, sugebančio apčiuopti svarbiausias detales. simbolizuojančias Jobso, kaip asmenybės, genialumą. Čia kalbu apie tai, kaip Steve‘ą pristatinėjo patys žmonės, belaukdami jo pasirodymo scenose, sukeldami tikrą triukšmą kaip laukdami kokios nors roko muzikos grupės. Taip pat ir pats juostos tonas – pilkos spalvų paletės, simbolizuojančios išskirtinį režisieriaus stilių, sukuriančios atitinkamai gerą pasakojimo atmosferą ir nuteikiančios itin gerai peržiūrai.

Muzika filme ne itin sužavi – ji gera, tačiau išskirti kokios nors muzikinės kompozicijos, kuri įkristų į ausį ir nenorėtų išeiti, deja, nebuvo pastebėta. Užtat garso montažas ir, žinoma, juostos pasakojimo pateikimas puikiai sužaidžia su juostos montažu. Stipriai paveikia.

Aktorių kolektyvas

Seniai bematytas didžiuosiuose kino ekranuose, aktorius Michael‘as Fassbenderis pagaliau sugrįžta su stipriu vaidmeniu, galinčiu jam pelnyti pirmąjį Oskaro apdovanojimą už geriausią vyrišką vaidmenį. Aktorius ne tik puikiai įsijautė į savo personažą, bet tuo pačiu sugebėjo filmo peržiūros metu skleisti atitinkamai stiprią aurą, būdingą pačiam Jobsui. Be kalbų, tai vienas stipriausių aktoriaus pasirodymų karjeroje, kurį teko matyti. Tačiau šiais metais, visgi „Makbetas“ buvo jo karjeros viršūnė.

M. Fassbenderiui talkino ištisas Oskarų laureatų arba nominuotų auksinei statulėlei aktorių kolektyvas. Puikiai pasirodė komikas Sethas Rogenas, kurį dažniausiai galime matyti kvailio ir apsirūkusio idioto vaidmenyse. Čia jis parodė klasę ir įrodė, jog turi talentą ne vien juokinti ir rodyti visokiausias veido grimasas, bet ir vaidinti rimtuose filmuose. Aktorius žengia savo gero bičiulio Johno Hillo pėdomis, o tai yra tikrai gerai.

Kituose vaidmenyse atsidūrė Kate Winslet, suvaidinusi Joanną Hoffman, ir Jeffas Danielsas, atlikęs Džono Skalio vaidmenį. Juostoje taip pat galime pamatyti Johną Ortizą ir Michaelą Stuhlbargą.

Verdiktas

„Steve Jobs“ – tai solidi ir įdomi biografinė drama, kurią mums padovanojo Oskarinis režisierius Danny‘is Boyle‘as, suteikdamas galimybę iš arčiau pažvelgti į vieno iškiliausių mūsų dienų genijaus asmenybę. Filmo metu susipažįstame ne tik su Steve‘o gyvenimo būdu, jo kaip verslininko ir vizioneriaus pateikimu, bet dar ir su visos „Apple“ korporacijos veikla. Prie įdomaus scenarijaus, prisideda ir kokybiškai atliktas kameros darbas, gerai parinktas pasakojimo tonas ir Oskaro verta Michael‘o Fassbenderio vaidyba.

8.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles