Sėkmingas frančizes sunkiai randanti „Lionsgate“ studija, nusprendžia dar kartą patikrinti ar žmonių išmėsinėjimas mirtinais spąstais vis dar yra pakankamai pelningas. Šįkart „Pjūklą“ (angl. „Saw“) gaivina garsus komikas Chris Rockas, pateikęs savo viziją frančizei, kurią nužudė finansiškai nesėkmingas 2017-ų metų perdirbinys „Jigsaw“. Devintasis filmas ir jau antras perdirbinys, pavadinimu „Spiralė“ (angl. „Spiral: From the Book of Saw“) iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip tikrai šviežia ir nauja pradžia nusistovėjusiai serijai, tačiau neapsigaukite. Tai yra tas pats „Pjūklas“ su visomis jam būdingomis, sarkastiškai tariant, pramogomis.

Filmas

Mieste vėl siaučia Pjūklo žudikas, pastatantis vargšas aukas į mirtinas situacijas, kuriuose jie privalo atsisveikinti su sunkiai ištraukiamomis kūno dalimis, jeigu jie nori išvengti kruvinos pabaigos. Naujas žaidimas sukasi aplink karštakošį detektyvą Ziką (Chris Rock), praeityje įskundusį savo partnerį už neatsakingą elgesį ir už tai susilaukusį paniekos bei mirties grasinimų. Zikas yra vienintelis morališkai nesuteptas policijos narys, tad jis pamato ryšį, kuomet jo ne tokie švarūs kolegos pradeda atsidurti Pjūklo spąstuose.

Siužetas

Labiausiai akį traukianti „Spiralės“ naujovė – rimti aktoriai. Ilgalaikę frančizę pirmąkart aplanko aukščiausio lygio žvaigždės – komikas Chris Rockas bei visiems gerai pažįstamas Samuel L. Jacksonas. Aktoriai tikrai įneša savo firminį žavumą, kurio ši serija dar nebuvo mačiusi, tačiau ilgai netrunka pastebėti, kad „Spiralė“ vis dėlto nėra jiems tinkamiausia vieta. Tai labai akivaizdu pirmomis minutėmis, kuomet po tradiciškai kruvinos ir žiaurios įžangos, įsijungia gatvės repas ir intensyvus pagrindinio veikėjo aiškinimas, kodėl Dženė visiškai nenusipelnė Foresto Gampo.

Nors tokia nauja kryptis gali trumpam išmušti iš vėžių ir pagalvoti, kad pataikei ne į tą filmą, tas įspūdis greitai praeina. Taip, aktoriai gauna šiek tiek pasireikšti – C. Rockas garsiai rėkaus ir duos vieną kitą komedinį monologą, o S. L. Jacksonas mosuosis ginklu ir mėtysis firminiais keiksmažodžiais. Tačiau čia yra tas pats „Pjūklas“, kur žiaurios mirtys yra svarbiau nei komedija ir aktorių sugebėjimai yra užglaistomi įprastai padriko frančizės siužeto.

Tačiau privalau skirti papildomų komedijos taškų už pabaigą – po daug klykimų ir staugimų nusileidžia titrai su dar vienu repo gabalu pagal „Pjūklo“ teminę muziką. Tai yra lyg galutinis taškas kaip ši nauja kryptis tiesiog nelimpa prie standartinės serijos formulės, tačiau po velnių, jau seniai filmo metu neteko taip garsiai juoktis iš tokio aštraus kontrasto.

Dar viena naujovė – šiokios tokios socialinės aktualijos. Na, gal ir nelabai naujovė, vienas „Pjūklo“ filmas jau kritikavo kreivą Amerikos sveikatos apsaugos sistemą, tačiau šįkart naujasis žudikas savo taikiniu pasirenka ne nusidėjusius asmenis, o nusidėjusią instituciją, tiksliau, korumpuotas policijos pajėgas, kurių aukštas statusas leidžia nuslėpti jų nusikaltimus ir nešvarius darbelius. Su tuo kiek pastaruoju metu Amerikoje išlenda istorijų apie policijos brutalumą, tikriausiai dabar „Pjūklą“ galima vadinti socialiai aktualia frančize? Ir iš tikrųjų tai yra visai logiška ir įdomi kryptis šiems filmams, kuriuose žudikas ar taip ar taip save laiko morališkai teisingu, tad jo motyvacijos, paremtos šių dienų naujienomis, galėtų privesti  prie kur kas įdomesnio siužeto bei konfliktų. Bet ar ši įdomi kryptis priveda prie kažko panašaus? Visiškai ne. Vėlgi, tai yra senas, geras „Pjūklas“, kur tikrų laimėtojų nėra, nelabai kas išsprendžiama, o kulminacija tėra tik įvadas naujai daliai.

Tokia ir būtų „Spiralės“ pagrindinė problema – ji turi naujovių, tačiau jų visiškai neišnaudoja. O gal su devintu serijos filmu ir antru perdirbiniu jau neįmanoma išspausti kažko šviežio iš šios serijos? O gal kūrėjai tiesiog nesistengia to daryti? Juk jie žino kas pritraukia žiūrovus ir tam yra teikiamas prioritetas, visa kita nėra taip svarbu. Tai va, mirtini spąstai niekur nedingo, jų yra šiek tiek mažiau nei įprastai, tačiau jie yra atitinkamai kruvini ir šlykštūs.  Už antrą, trečią ir ketvirtą serijos dalis atsakingas sugrįžtantis režisierius Darren Lynn Bousmanas nufilmuoja šiuos segmentus su pažįstamai padriku stiliumi bei purvina estetika, ir žiaurūs vaizdiniai atitinkamai priverčia širdį greičiau pumpuoti kraują. Yra ir tvistas, kaipgi be jo, bet šįkart lengvai nuspėjamas. Pagrindinis klaustukas yra naujojo žudiko tapatybė, tačiau filmui nesiseka šios paslapties išlaikyti, tad pabaiga neturėtų labai nustebinti.

Išvada

Nors „Spiralė“ turi visas frančizei būdingas pramogas, tačiau taip pat ten yra ir daug akivaizdžiai neišpildyto potencialo. Devintoji dalis yra tiesiog daugiau to paties, savo naujovėmis kažkiek išsiskirianti iš kitų serijos filmų, tačiau nepakankamai, kad tai drąsiai būtų galima vadinti nauja serijos kryptimi ar jos atgaivinimu.

5.2
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
4.0
Režisūra
5.0
Kinematografija
6.0
Garso takelis
5.0
Techninė pusė
5.0
Aktoriai
6.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles