Somalio piratai

Pirates of Somalia

Atsimenate 2000 metais pasirodžiusią režisieriaus Camerono Crowe juostą „Per žingsnį nuo šlovės“ (angl. „Almost Famous“)? Joje pasakojama istorija apie paauglį, kuris svajoja tapti muzikos žurnalistu ir leidžiasi kartu su roko grupe į gastroles tam, kad aprašytų jų nuotykius. Bryano Buckley‘io darbas „Somalio piratai“ (angl. „The Pirates of Somalia“) man šiek tiek primena pastarąjį filmą, nes jame žurnalistu svajojantis tapti jaunuolis taip pat neria į nutrūktgalvišką nuotykį. Pagrindiniai skirtumai tarp šių filmų – „Somalio piratuose“ pasakojama apie sunkią padėtį Afrikos šalyje, o ne apie muzikinės grupės gastroles, C. Crowe juosta yra labai minimaliai paremta paties režisieriaus patirtimi, o B. Buckley‘io režisuotas filmas yra tikra istorija, ir „Per žingsnį nuo šlovės“ yra puikus filmas, kurį galima žiūrėti keletą kartų. Apie „Somalio piratus“ tą patį pasakyti būtų sunku.

Trumpai apie siužetą

Jaunas iš Toronto kilęs Džėjus Bahaduras (akt. Evanas Petersas) svajoja tapti žurnalistu. Paklausęs vieno iš savo dievaičių Seimuro Tolbino (akt. Alas Pacino) patarimo vaikinas nusprendžia vyktį į Somalį – šalį, į kurią kojos nekelia nė vienas Vakarų žurnalistas. Džėjus tokiu savo nuotykiu ne tik nori pasidaryti svaiginančią žurnalistinę karjerą, bet ir suprasti padėtį krašte, kurio krantuose karaliauja užsieniečių laivus grobiantys piratai.

Duokit mums įtampos!

Bene pagrindinė filmo, paremto Jay‘aus Bahaduro knyga apie jo patirtį Somalyje, problema yra ta, kad tai labai monotoniškas kūrinys, neturintis išskirtinių siužetinių netikėtumų ar lūžio taškų, kurie prikaustytų žiūrovus prie ekranų. Tad filmo siužetinė tėkmė labiau primena ne sunkią ir iššūkių pilną kelionę, o pasivažinėjimą troleibusu nuo Spaudos rūmų iki Pašilaičių.

Pagrindinis veikėjas patenka į vieną pavojingiausių Vakarų pasaulio gyventojui šalį, kurioje tyko milijonas pavojų. Tačiau filme to beveik nematome. Kaip tik, Džėjui viskas klojasi pakankamai lengvai, kritinių momentų jis beveik nepatiria, o jei yra vienas kitas, tai tikrai tai nestingdo kraujo. Įtampos ar adrenalinu dvelkiančio siužeto šis filmas neturi. Dėl to, galima teigti, nėra išnaudojamas visiškai vietos ir pačios Džėjaus istorijos potencialas ir išskirtinumas. Mes pamatome tiesiog paprastus žurnalistinio darbo sunkumus, o ne neįtikėtiną nuotykį. Tačiau ir paprastą žurnalistinio darbo specifiką filme galima pateikti žymiai įdomiau.

„Somalio piratai“ yra gana tuščiaviduris filmas. Anonsas ir filmo pradžia lyg ir nori vilioti įtemptu siužetu ir veiksmu, tačiau viso to negauname. Šiame filme tiesiog kažkas vyksta. Ir tai vyksta dvi valandas. Tikrai nenoriu piršti minties, kad reikia iškraipyti tikrą istoriją, pagal kurią sukurtas filmas (nors ji ir taip, tikriausiai, kiek romantizuota ir padailinta), ir pridėti maiklbėjiškų sprogimų ten, kur jų nebuvo. Tačiau keletoje vietų matėme, kad Džėjui grėsė pavojus, jis jautė baimę. Tokie epizodai nebuvo užaštrinti ir paskendo monotoniškame ir vienpusiškame siužete.

Žiūriu į pavojus su ironija

Kuo pasižymėjo šis filmas, tai humoru. Juokaujama buvo visos istorijos metu ir tai kilo ne iš kokių ypatingai linksmų epizodų, o iš pagrindinio veikėjo Džėjaus asmenybės. Tačiau ar humoras suveikė „Somalio piratuose“? Matyt, kad atsakymas būtų labiau neigiamas.

Ne dėl to, kad jis nebūtų tikęs rimtai istorijai. Labiau dėl to, kad jis buvo nejuokingas. Dažnai pokštai sunkiai išspausdavo šypseną, o kai filmas yra prifarširuotas pagrindinio herojaus humoro, tai truputį liūdna. Pradžioje išvis buvo galima pasimesti, nes juosta atrodė kaip prasta amerikietiška komedija apie nelabai nusisekusį gyvenimą turintį žmogų. Veikėjai taip pat atrodė kaip pasiskolinti iš „Amerikietiško pyrago“ (angl. „American Pie“) laikų komedijų. Tačiau kadangi jie iš tų laikų, tai galiojimas šiek tiek pasibaigęs ir jų juokai priverčia ne kvatotis, o muistytis kėdėje ir stebėtis, kad praėjo dar tik dešimt minučių.

Vis tik, jeigu atmestume neypatingai pavykusią komišką pradžią, humoras galėjo suveikti „Somalio piratuose“. Pagrindinis veikėjas į visus pavojus ir kritines situacijas žvelgė su švelnia ironija ir sarkazmu, panašiai, kaip Balio Sruogos „Dievų miške“. Mes suprantame, kad bet kurią akimirką veikėjas gali gauti kulką į galvą , tačiau kvatojame iš jo sąmojo. Toks žvelgimas mirčiai į akis su šypsena veide tikrai galėjo būti išskirtinis filmo bruožas ir atrodo, kad tai ir bandoma padaryti. Ko pritrūko? Pirma, jau aptartų kritinių situacijų, kurios leistų suvokti, kad protagonistui gresia pavojus. Antra, kad humoras būtų kokybiškas. Kai abi grandys nėra stiprios, tai sunku tikėtis gero rezultato.

Kūrėjai išskirtinumą bandė sukurti ir kitais būdais. Daugiausiai, animacija, kuri rodydavo aplink vykstančius įvykius ar Džėjaus fantazijas. Šie filmukai leido kūrėjams parodyti tai, ko negalėjo pademonstruoti dėl mažo juostos biudžeto. Kartu, tai buvo lyg ir aliuzija apie pagrindinio veikėjo patiriamus vaizdinius dėl vietinio narkotiko khat naudojimo.

Ar toks sprendimas pasiteisino? Iš dalies taip, nes neturėdami didelių finansinių išteklių, kūrėjai galėjo pateikti platesnį istorijos kontekstą. Tačiau tai taip pat kartais atrodė kaip nereikalingas ir per daug keistas sprendimas, kuris ne tik kad nepapildydavo filmo, bet įnešdavo tik dar didesnės sumaišties.

Vardai ir veidai

Nors filmo biudžetas nėra įspūdingas, tačiau prie šio projekto dirbo keletas tikrai garsių aktorių. Tačiau ne visada aukštai tviskančios, o kartais jau ir blėstančios, žvaigždės garantuoja kokybišką vaidybą ir gerus pasirodymus.

Pagrindinį Džėjaus vaidmenį atliko iš naujųjų „Iksmenų“ (angl. „X-Men“) bei antaloginio serialo „Amerikietiška siaubo istorija“ (angl. „American Horror Story“) pažįstamas aktorius Evanas Petersas. Pradžioje, kai filmas labiau priminė paauglišką komediją iš dutūkstantųjų, o ne įtempto siužeto trilerį, E. Peterso veikėjas buvo standartinis tokių filmų komiškas veikėjas. Šiek tiek plevėsa, šiek tiek narciziškas. Tačiau kai persikėlėme į Somalį, Džėjus visiškai nepasikeitė ir liko toks pats, koks buvo kūrinio pradžioje. Net jei ir bandytume tai pateisinti dėl komiškos veikėjo asmenybės, Džėjus visiškai nesikeitė viso filmo metu, nors patyrė sunkių situacijų. E. Peterso vaidinamas personažas neaugo kūrinio metu, tad ir aktoriui jo per daug kurti nereikėjo. Džėjus buvo sukurtas ir liko stabilus viso filmo metu. Tai nėra gerai, ypač, kai veikėjas yra įmetamas į jam visiškai nepažįstamą aplinką.

Filme pasirodo ir vis tvirčiau Holivude besijaučiantis aktorius Barkhadas Abdi. Jo veikėjas irgi buvo ganėtinai plokščias, tačiau sunku dėl to apkaltinti patį vaidmens atlikėją. B. Abdi prėskam veikėjui suteikė papildomų spalvų ir parodė, kodėl jis vis labiau mėgstamas garsiausių kino kūrėjų. Šiek tiek ironiška yra tai, kad vaidmuo, išgarsinęs B. Abdi yra filme „Kapitonas Filipsas“ (angl. „Captain Phillips“), kuriame aktorius suvaidina Somalio piratų vadą. Šiame filme B. Abdi vaidina jau kitoje barikadų pusėje esantį vertėją, tačiau viskas vyksta tuo pat metu, kaip ir įvykiai juostoje „Kapitonas Filipsas“.

Šiame filme pasirodo ir Holivudo veteranai Alas Pacino bei Melanie Griffith. Jie būtent pasirodo, trumpam šmėkšteli ekrane, o ne iš tiesų vaidina ar bando sukurti veikėją. Žinoma, kad šios žvaigždės ir buvo pakviestos dėl to, kad pritrauktų savo vardais žmones į sales. Tačiau jų pasirodymai buvo tokie menki ir tokie nykūs, kad net A. Pacino su M. Griffith neturėjo jausti didelio džiaugsmo gaudami čekį už šį filmą. Bet ne mums teisti, pinigai nekvepia.

… ir pabaigai

„Somalio piratai“ nėra nei ypatingai įdomus, nei ypatingai įtraukiantis filmas. Tačiau jis žiūrimas. Jūs tikrai nesikankinsite leisdami laiką kino salėje, tačiau klausimas, ar norėsite žiūrėti šį filmą antrą kartą ir ar apibūdinimas, kad nesikankinsite, yra tai, dėl ko aukotumėte savo laiką ir pinigus. Įtampos stokojantis filmas apie piratus stengėsi išsiskirti humoru ir įdomiais meniniais sprendimais, tačiau nė vienas iš šių komponentų iki galo gerai ir nesuveikė. „Somalio piratai“ nėra nei labai geras, nei labai blogas filmas. Jis yra joks. Kartais jau geriau būti kažkuo nei būti niekuo.

5.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
4.5
Režisūra
5.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
4.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
5.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Arūnas / 2018 sausio 28

    Labai neobjektyviai įvertintas filmas. Vertesnis kur kas aukštesnio balo…