Socialinių eksperimentų kine mėgėjas, ir dar didesnių nesąmonių bei šokiruojančių vaizdų profesionalas, aktorius Sacha Baronas Cohenas ir vėl iššauna lyg iš patrankos naująjį pasakojimą šnipų tematika. Na, o kad efektas būtų dar stipresnis, „Borato“, „Brūno“ ir „Ali G“ personažų įkūnytojas pakviečia į režisieriaus kėdę veiksmo filmų „Nerealusis Halkas“, „Titanų susidūrimas“ ir „Transporteris“ kūrėją, prancūzą Louisą Leterrierą. Ir, galima sakyti, jog šįkart žiūrovams teks atlaikyti pusantros valandos veiksmo, komedijos ir absurdo mišinį.
Apie ką mes čia…
Prieš daugelį metų Išskirtus brolius iš Grimsbio likimas pagaliau ir vėl sujungia. Tačiau problema yra viena – jie abu priklauso visiškai skirtingiems visuomenės sluoksniams. Jaunėlis tarnauja savo šaliai slaptoje MI6 tarnyboje, na, o vyresnysis broliukas, kaip čia pasakius, liko pradinėje evoliucijos stadijoje. Atėjus rimtai pasaulio grėsmei, broliai sujungia jėgas ir bando sustabdyti piktadarius, norinčius sukelti chaosą ir sunaikinti dalį žmonijos.
Kūrinio vidus
Kai tik filmuose pradeda figūruoti Sachos Barono Coheno pavardė, iš karto galima suprasti, jog mūsų laukia juoda, šlykšti ir labai iškrypusi komedija, kurios varikliu taps ne vien pokštai apie antrą galą, bet dar ir daugybė socialinės potekstės juokelių, pajuokos iš populiariosios kultūros ir kritika visokiausiems stereotipams, kurie pasitaiko mūsų gyvenimuose. Ir, žinoma, „Šnipas per klaidą“ tampa būtent tokiu filmu, kuriam scenarijų parašė pagrindinio vaidmens atlikėjas ir juostos prodiuseris Sacha Baronas Cohenas.
Tenka pripažinti, jog Sacha Baronas Cohenas su „Boratu“ ir „Brūno“ pataikė tiesiai į dešimtuką, todėl bežiūrint šį filmą, matėsi nemaža šių filmų įtaką bendrai istorijai, tik šįkart kalba eina apie socialinių klasių skirtumus. Bet apie tai vėliau.
Pirmiausia, pasirinkta šnipų tema ir jos pasirodymas kine yra ganėtinai pavėluotas ir jau nusibodęs reikalas, nes 2015 metais buvo pristatyta tiek įvairiausių filmų apie šnipus ir jų darbą pradedant nuo komedijų ir baigiant paties Džeimso Bondo nuotykiais, o šis L. Leterrier režisuotas filmas atrodo kaip atgyvena, nors kartu atneša ir tam tikrų naujovių į patį žanrą. Galima sakyti, jog pirma filmo dalis, o tiksliau jos įvadas, niekuo nenusileidžia veiksmo plane pačiam „Bornui“. Veiksmas pateikiamas iš pirmojo asmens perspektyvos, o akimirkai galima pasijusti būnant pačiu slaptuoju agentu. Tiek dvikovos, tiek susišaudymai ir gaudynės atrodo nepriekaištingai ir kietai. Ir tokia filmo pradžia nuteikia geriausiam reginiui. Bet, deja, daugiau tokio veiksmo, koks jis buvo filmo įvade, mes nesutinkame. Taigi, veiksmo plane, galima teigti, jog buvo pasidarbuota gerai, bet kartu – jo pritruko pozityviam įvertinimui.
Juokeliai – antras neblogas filmo koziris, kurio potencialas buvo išnaudotas su kaupu. Scenarijaus autorius neblogai pasišaipė iš Holivudo, žinomų žmonių ir pačių britų. Ypač iš tam tikrų stereotipų. Pavyzdžiui iš paties Marko Strongo vaidinamo personažo, kuris kartais buvo tapatinamas su Gru iš „Bjauriojo Aš“, agentu 47 ir netgi Vinu Dieseliu. Tačiau tai – niekis. Ypatingai kliuvo Hariui Poteriui ir jo atlikėjui. Nesinori išduoti paslapčių, bet juokelis apie Voldemorto bandymus nužudyti Harį Poterį 8 filmuose buvo vienas geriausių tokio tipo juokelių, kurį teko girdėti. Neužmirštais liko ir seras Benas Kingsley, grupė „Wham“, Eltonas Johnas ir grupės Oasis vokalistas. O ką kalbėti apie realiausią kandidatą į JAV prezidentus Donaldą Trumpą. Išties galima smagiai pasijuokti, jeigu supranti, apie ką eina kalba. Bet, žinoma, tam reikia turėti neblogą bagažą žinių. Ir taip, dialogai išjuokiantys populiariąją kultūra buvo pavartoti itin taikliai.
Tačiau, žinoma, didžiausias šio filmo variklis – juodas humoras. Ir jo čia buvo per akis. Žiūrint filmą tu matai daug šlykščių, beprasmių, tačiau juokingų dalykų, kurie sukelia šypsena, bet kartu ir suteikia progą uždengti akis dėl svetimos filmo kūrėjų gėdos. Ir tokių akimirkų, kai teks užsimerkti akis, bus išties nemažai. Net išėjus iš kino salės, akyse ilgai stovės dramblių sekso vaizdas…
Nesinori išpasakoti įdomiausių momentų, todėl galime grįžti prie socialinių filmo idėjų, kurios karts nuo karto papildo rodomą veiksmą ir suteikia siužetinės linijos istorijos pateikimui bent kokios prasmės. Taigi, nemažai kalbama apie varguolius ir turčius, jų požiūrį į žmonės ir gyvenimą bei sąlygas, kuriose tenka gyventi tiems žmonėms. Iš tiesų, šiuo atveju buvo parodyta visiška nuoga tiesa ir netgi daugiau, sukritikuojama visuomenės sistema, kuri priverčia žmonės siekti dugną. Dėl šios filmo dalies didelė ir riebi, kaip Rebel Wilson pagarba kūrėjams. Prie to dar prisideda ir jautri brolių istorija, kurioje galime pastebėti, kokią svarbą turi artimiausi žmonės mūsų gyvenime ir kaip mes juos turime branginti ir saugoti.
Juostos metu taip pat susipažįstame ir su tam tikromis anglų tradicijomis, futbolo chuliganų kasdienybe, varžybomis ir šventu tikėjimu, kad Anglija kada nors žais pasaulio futbolo čempionato finale. Tačiau visa tai nebūtų įmanoma, jei ne herojai, kurie pralinksmina savo sprendimais ir įvaizdžiu.
Apibendrinant, norisi pasakyti, jog filmo scenarijus ir pati istorija atrodo labai paviršutiniška ir kvanktelėjusi, o kartais net nežinia, kaip reaguoti į rodomą sceną. Visumoje, tai linksmas ir juodo humoro nestokojantis darbas, kurį verta pasižiūrėti kine. Bent jau dėl tų kelių scenų, pateiktų iš pirmojo asmens perspektyvos.
Techninė juostos pusė
Iš pirmo žvilgsnio, filmas kai kuriais momentais atrodo kaip B kategorijos darbas, tačiau įsižiūrėjus į bendrą pateikimą – jis sukaltas išties kokybiškai. Vien ko vertas kameros darbas ir visi pirmojo asmens perspektyvos nufilmuoti vaizdai. Išties įspūdingas reginys. Taip pat ir bendras vaizdo su garsu montažas. Be priekaištų.
Filme galime išgirsti nemažai smagių muzikinių kompozicijų – tiek nuotaikingų, tiek įtampą alsuojančių kūrinių, kurie suteikia juostai savito žavesio. Gaila tik, kad neišgirdome kokių nors kultinių britų grupių dainų, ar bent jau grupės Queen kokio nors atliekamo kūrinio.
Aktorių kolektyvinis darbas
Vaidybos pusė, kaip čia pasakius, nėra ypatinga, nors filme nusifilmavo visai smagus aktorių kolektyvas. Tiek Sacha Baronas Cohenas, tiek Markas Strongas sukuria patrauklų tandemą, na, o kai jiems į pagalbą dar ateina Rebel Wilson, Penelope Cruz, Isla Fisher ir netgi kovų meistras Scottas Adkinsas tai ir veiksmo pusė susistiprina dar labiau. Gaila, kad kai kuriose scenose jų pasirodymai buvo apverktini.
Verdiktas
„Šnipas per klaidą“ – ir smagi, ir kartu atgrasi komedija, kurios pagrindiniu varikliu tampa juodas, netgi pernelyg juodas ir šlykštus humoras, įvyniotas į taikliai pateiktą socialinių klasių problemą visuomenėje. Tai yra ir žvaliai nuteikiantis, kartais neblogą veiksmą turintis bei puikiai populiariąją kultūra pašiepiantis darbas, kurio pažiba tampa Sacha Baronas Cohenas ir jo vaidinamas personažas Nobis.
