Ačiū kriminalams už tai, kad yra neišsemiama įkvėpimo kasykla filmų kūrėjams. O jei dar galima pabandyti filmą pasukti taip, kad viskas būtų labai rimta ir purvina, tai jau kūrėjas ir paknopstomis puola vykdyti projekto. Jei turės humoro jausmą, gal pavyks nuplagijuoti Guy Richie. Jei neturės – Ben Affleck. Šiaip ar taip, naudos ir pripažinimo bus. Arba bus „Kodas 999“.
Filmo banditėlių komanda yra ne šiaip pašlemėkai, bet iš buvusių kareivių (Chiwetel Ejiofor, Norman Reedus, Aaron Paul) ir esamų policininkų (Anthony Mackie ir Clifton Collins Jr.). Ir jie ne kažkokias kavines apiplėšinėja, o vykdo rimtas užduotis rusų žydų mafijai (su jarmulkom ir panašiai). Tuo tarpu vieno iš jų partneriu paskiriamas apsinešusio detektyvo Džefrio (Woody Harrelson) sūnėnas Krisas (Casey Affleck). Kitam apiplėšimui reikia diversijos, o ar gali būti didesnė diversija, nei nušautas mentas?
Rimtas klausimas, ar tikrai gali? Bent filme sudaromas įspūdis, kad vos kas išgirs apie pašautą ar nušautą policininką, viso miesto (net ir tokio mažo kaimelio kaip Atlanta) farai mes visus reikalus ir lėks į įvykio vietą. Atrodo kaip labai neatsargus elgesys, paliekantis visą miestą likimo valiai. Tačiau visas filmas grindžiamas tuo, kad kodas 9 9 9 (turbūt bent Atlantos policijos departamente toks naudojamas) yra puikus būdas pridengti kitą niekšybę. Pavyzdžiui, įsilaužimą į slaptą Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo departamento saugyklą. Galvotum, kad toks jau federaliniu lygiu svarbus, terorizmui laisvai prilyginimas aktas būtų svarbesnis. Ypač turint minty, kad tokia vieta turi net savo specialiąsias pajėgas apsaugai.
Kalbant apie specialiąsias pajėgas: turbūt nieko nenustebinsi filmu, kuriame banditai yra ne šiaip gudragalviai, bet po savo karinės karjeros uždarbiaujantys profesionalai. Tačiau šiame filme šis faktas yra beveik aktyviai ignoruojamas. Jei koks kitas režisierius būtų melžęs ir melžęs šį punktą, tai čia tik pamini porą kartų ir viskas tvarkoje. Gali būti, kad tai yra bendros viso filmo problemos požymis: turint tiek daug veikėjų ir siužeto linijų, nelieka pakankamai laiko vienam ar kitam aspektui. Galiausiai išeina tokia mišrainė, iš kurios išsineši vieną kitą veikėjų būdo bruožą, bet ne pasiryžimą rūpintis jų gerbūviu.
Keisčiausia yra galbūt tai, dalis šio filmo yra paskirta vienam ilgam ir geram susišaudymui. Viskas prasideda nuo ilgo ir rimto policijos pasiruošimo šturmui ir galiausiai dėmesys susiaurėja iki skydą nešančio Kriso ir už jo besiglaudžiančių pareigūnų. Atvirą lauką pakeičia tamsūs, siauri koridoriai, ir aktyvus susišaudymas užleidžia vietą kambarių tikrinimo įtampai. Ir kaip jums pasakys kiekvienas kareivis ar bent „SWAT 4“ žaidėjas, kambarių tikrinime nėra nieko lengvo ar paprasto. Ši scena labai išsiskiria iš filmo, ir žymi aukščiausią jo tašką. Pirmasis, dar reklaminiame filmuke matytas, ir paskutiniais apiplėšimai filmą daugiau mažiau įrėmina.
Tačiau kaip ir trečias „Transformerių“ filmas, „Kodas 999“ turi mažytę problemą su tuo, kad vis atsisako baigtis. Jis tęsiasi ir tęsiasi, o tau jau kuris laikas nusispjaut, ir visiškai nebeįdomu. Filme atėjo ir praėjo tai, ką laikei kulminacija, o čia dar pasirodo laiko tyrimams ir panašiai atsirado. Ne, neatsirado, bet filmas vis tiek to nori, o mes, vargšai, vis tiek žiūrim. Baikis pagaliau!
Tad dvi galbūt didžiausios filmo problemos yra bandymas apžioti per daug siužetinių linijų ir veikėjų, bei ilgis. Apiplėšimo filme mes norime planavimo, kalbėjimo apie techniką, planų braižymo, bet ne mėtymosi per visą Atlantos kriminalinį pasaulį ir dar kažkokius rusų žydų mafijos ryšius su Putinu ar panašiai.
Yra ir kitų problemų. Paprastai stengiuosi neskaityti titrų, nes kam to reikia angliškuose filmuose, tačiau kartais akis užklysta. Ir galiu pasakyti, kad žmonės, pasikliaujantys titrais, žiūri tikrai kitokią juostą nei aš. Vertėjas ryškiai turėjo tik vertimo pagrindus – maždaug, išmoko anglų kalbą kaip robotas, išgirdo, kad nebūtina viską žodis žodin perrašyt, ir išėjo namo. Tačiau tiek su pop kultūros žiniomis, niuanso pajautimu ar bent poreikiu galbūt išversti Nacionalinio saugumo departamento anglišką akronimą į lietuvių kalbą nepasižymėjo. Labai liūdna, labai gaila, ir baisu pagalvoti, kas dedasi filmuose bent kiek labiau specifinio žodyno reikalaujančiuose.
Ir pabaigai apie vaidybą: dauguma vardinių aktorių pasirodė neblogai, savo vaidmenis gerai atliko ir pagalbiniai aktoriai. Aaron Paul buvo gal kiek bulvėkiškas pašlemėkas, tačiau galima pradėti diskutuoti, kiek to reikalavo jo vaidmuo. Casey Affleck, tuo tarpu, labiau pasižymėjo gumos kramtymu nei vaidyba, tad nieko daugiau ir nepasakysi.
„Kodas 999“ nėra filmas, kurį žiūrėčiau antrą kartą. Jei ne jo ilga pabaiga tai dar sakytum, kad žiūrėti galima, jei nori rimto, bet ne per daug rimto filmo. Tačiau koncentracijos trūkumas, išsiblaškymas ir tiesiog ilgis yra tos didžiosios problemos, neleidžiančios man lengva širdimi rekomenduoti šio filmo.
