Visi keliai veda į Romą

All Roads Lead to Rome

Kartais kino teatrus pasiekia tokie filmai, kurie iš pat pirmo žvilgsnio nežada nieko gero. Jei netyčia akis užkliūna už kokio nors anonso, kuriame daugiau ar mažiau parodomas visas filmas ir galiausiai į jį eiti visiškai nesinori. Bet, nors ir dar rečiau, tokie filmai, nekeliantys jokių vilčių, padaro visai neblogą įspūdį. Galbūt dėl to, kad juose apsilankome be jokio išankstinio nusistatymo. Arba priešingai – su labai dideliu neigiamu nusistatymu, todėl galutinis rezultatas būna gana patenkinamas. Vienas tokių darbų – Italijos vaizdais pripildytas filmas su labai jau tiesioginiu pavadinimu „Visi keliai veda į Romą“.

Turinys

Megė yra nuolat įsitempusi ir vieniša motina, Niujorko universitete dirbanti kūrybinio rašymo dėstytoja. Norėdama atnaujinti ryšius su savo nesukalbama paaugle dukra Samer, ji nusprendžia leistis kelionėn į Italijoje esantį mažą Toskanos kaimuką, kur kadais jaunystėje leido dienas. Vos atvykusi Megė susiduria su Luka – išvaizdžiu buvusiu vaikinu, kuris vis dar yra vienišas ir gyvena su aštuoniasdešimtmete motina Karmen. Taip jau nutinka, kad vaikino išsiilgusi Samer ir slapta nuo sūnaus Romoje susituokti norinti Karmen pavogia Lukos mašiną ir leidžiasi Romon. Jiems įkandin puola ir Megė su Luka. Taip dvi absoliučiai skirtingos poros ima leisti laiką kartu ir pradeda viens kitą pažinti, užsimezga artimi santykiai.

Filmo režisūriniai sprendimai buvo patikėti moteriai režisierei iš Švedijos Ellai Lemhagen. Ir galima sakyti, kad ji per daug smarkiai nepersistengė kurdama visą šią itališkos romantikos kupiną istoriją. Itališkos todėl, visas filmas ir vyksta Italijoje. Šio filmo tema yra ganėtinai paprasta ir joje yra labai daug veiksnių, galinčių juostą padaryti labai raminančia meilės istorija, bet vos keli dalykai buvo išnaudoti. Gaila, tačiau vos keliose akimirkose buvo išryškintas didis Italijos grožis, o buvo koncentruojamasi į mažas ir nelabai reikšmingas smulkmenas.

Filmo siužetinė linija, kaip jau minėjau, yra paprasta. Nors ją paaiškinti yra ganėtinai sudėtinga. Istorijos centre atsiduria dvi motinos ir du vaikai, nors tai yra trys skirtingos kartos. Veikėjų dialogai ganėtinai paprasti, nors filme tikrai netrūksta humoro. Jis, beje, taip pat yra paties paprasčiausio lygio ir daugiausiai jo atsiranda iš italės motinos, visais įmanomais būdais siekiančios savo tikslo. Kiek keistas sprendimas buvo neįtraukti jokių titrų prie italų kalbos. Net jei to nepadarė filmo kūrėjai, galėjo pasirūpinti filmo platinimu apsiimantys asmenys. Vertimas tam tikrose vietose būtų padėjęs lengviau suprasti situacijų komiškumą, o čia to nebuvo.

Kaip jau minėta, veikėjų tarpe dominuoja italė motina. Jos istorija įdomi, atskleidžiama po truputį, o galiausiai ir visai džiugina. Tai kartu ir labai komiškas veikėjas, sugebantis prajuokinti net elementariausiais veiksmais. Sūnus italas yra labai tipiškas ir labai stereotipinis veikėjas, kuris piniginėje nešiojasi mamos nuotrauką, o mamos įžeidimas yra baisiau už viską. Kas pažįsta bent vieną italą, supras, kokia tai tiesa, bet tuo pačiu ir labai stereotipiška. Labiausiai filme nuvilia amerikietės motina ir dukra. Megė yra absoliučiai tipinė amerikietė, kuri kas trečią žodį ištaria su kvaila kreiva šypsena ir yra perdėtai optimistiška dėl visiškai paprastų ir normalių dalykų. Tuo tarpu jos dukra yra dar didesnis blogis. Viskuo nepatenkinta kvaila paauglė, kuri nori prisiimti kaltę už didelį kelmą žolės pūtiką, likusį valstijose. Kaip galima dar labiau stereotipizuoti dukrą? Nudažyti jai plaukus rožine spalva, aplink akis padaryti storas linijas pieštuku ir užvilkti trumpą džinsinį sijoną, po kuriuo – sudraskytos juodos pėdkelnės. Ir štai – vaikštantis ir urzgiantis stereotipas.

Ir nors gamtai nebuvo skiriama tiek daug dėmesio, jos čia vis tiek buvo. Keletą kartų žiūrint filmą tiesiog norėsi užsimerkti ir įsivaizduoti, kad pats esi ten, kur šilta, saulė šviečia ryškiai, o aplink girdisi tik viena kita mašina ar būrys avių. Taip pat džiugesį kėlė įspūdingas senasis miestas Roma. Šie vaizdai tikrai stipriai pagerina filmo peržiūrą. Galbūt didesnius sentimentus tam jaus tie, kurie kažkada yra apsilankę šiame mieste.

Techninė pusė

Vienas didesnių pliusų šiame filme yra lengvas, tačiau labai gerai ramią nuotaiką palaikantis garso takelis. Nei trankus, nei liūdnas, o tiesiog raminantis. Galima sakyt, kad net tai galimai paveikė nuotaiką žiūrint filmą, mat nelabai buvo didelio noro būti pasipiktinusiam dėl baisiai kažkokių blogų juostos dalių.

Operatoriaus darbas nestebina. Jis labai elementarus, nesistengiama išnaudoti kokių nors didesnių kameros galimybių, potencialiai galėjusių atskleisti visą juostos grožį. Tuo tarpu filmo montažas – tiek garso, tiek vaizdo – tikrai neblogam lygyje. Net sakyčiau, kokias nors klaidas įžiūrėti labai sudėtinga.

Aktoriai

Pirmiausia reiktų pabrėžti, jog visai smagu, kad dalis aktorių, vos ne didžioji dauguma, yra italai. Na, o paskui pamatai Sarah Jessica Parker, kuri ne šiaip sau po „Sekso ir miesto“ daugiau niekur ir nebuvo rodoma. Jos personažas dar nebuvo stebuklingas, bet ir patys aktoriniai sugebėjimai tikrai nedžiugino. Tą patį galima pasakyti ir apie jos dukrą suvaidinusią Rosie Day. Ir nors ji pradžioje buvo išvis sunkiai pakenčiama, vėliau jau, ar dėl pripratimo, ar tiesiog dėl besirutuliojančios istorijos, ji tapo gana teigiamu personažu. Bet vaidyba neblizgėjo.

Geriausiai pasirodė Claudia Cardinale, kuri yra tikrai puiki aktorė. Net ir su labai paprastu personažu jai apvyko susitvarkyti taip, kad jis tapo be galo įdomus ir juokingas. Jos sūnų įkūnijęs Raoulis Bova pasirodė taip pat neblogai. Gal kiek „per saldus“, bet tikrai neblogas pasirodymas.

Filme taip pat buvo galima išvysti Paz Vega, Marco Bonini, Shel Shapiro, Gianclaudio Caretta ir kitus.

Verdiktas

„Visi keliai veda į Romą“ yra labai paprastas filmas, skirtas ramiai ir šiek tiek juokingai vakaro peržiūrai. Ir nors daugumos aktorių vaidyba nebuvo stebuklinga, o istorija yra pernelyg paprasta, sukuriama atmosfera ir pojūčiai filmo metu yra visai malonūs. Juk svarbiausia, kad kinas keltų teigiamas emocijas ir šis darbas tą daro visai gerai. Neabejotina, filmas užsimirš jau kitą dieną, bet vienam kartui jis tikrai tinkamas.

6.2
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
5.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
6.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles