2012 metais pasirodžiusi pirmoji „Sniego karalienė“ pasiekė gana neblogą finansinę sėkmę, kas ir privertė aukso amžių išgyvenančią Rusijos studiją „Bazelievs“ imtis tęsinio. Deja, šį kartą filmas kuriamas su visiškai kitokia filmavimo komanda, o režisieriaus kėdę užėmė pirmosios dalies scenaristas, pratęsiantis tolesnius pamiltų pirmtako herojų nuotykius.

Apie ką mes čia…

Laimėjus karą prieš blogio įsikūnijimą, Sniego Karalienę, Gerda kartu su savo bičiuliais ir išgelbėtu broliuku ir toliau gyvena ramų ir nerūpestingą gyvenimą, tačiau tai tęsiasi ne taip ilgai. Pasauliui gresia naujas priešas – paslaptingas Šiaurės Vėjas, pagrobęs princesę Maribelę ir žadantis amžiną žiemą. Draugai vėl išsiruošia į ilgą ir pavojingą kelionę, kad išgelbėtų tuos, kuriuos myli…

Kūrinio vidus

Kas stebi rusų kino pramonę, puikiai žino, jog sulaukti gero ir kokybiško animacinio filmo iš šios rinkos tikrai yra sunki užduotis. Daug pinigų investuoti į animacinį žanrą tiesiog nėra protinga, nes retai kuris nacionalinis rusų projektas atperka biudžetą, viršijantį 10 milijonų dolerių. Juokinga, tačiau taip, rusų animaciniai filmai kainuoja tikrai mažai dėl baimės, jog jie neatpirks produkcijos išlaidų. Šis filmas skiriasi nuo kitų darbų, nes jame matoma ne tik kokybė, bet jis yra ir įdomiai žiūrimas bei nenusibosta įpusėjus.

Nors istorija visai nestebina, tačiau naujas nuotykis su pamiltais 2012 metų pasirodžiusiais herojais, kuriuose veda Gerda, tikrai džiugina akis. Filmuke netrūksta tos pačios dvasios kaip ir originale, taip pat ir juokeliai verčia šypsotis, ko tikrai negalima pasakyti apie šiuolaikinio rusų kino humoro jausmą, ir ypač jei kalba eina apie animacijos žanrą. Pripažinkime, jog rusai dažnai mėgsta kopijuoti vakarus ir jų juokelius, tačiau tą daro išties labai diletantiškai ir be jokio šarmo. Taip pat juostoje galima pamatyti daug pamokslų, gėrio propagavimo ir šeimos vertybių puoselėjimo.

Filme netrūksta nuotykių, naujų veikėjų ir, kas svarbiausia, gerai vystomos siužetinės linijos, neleidžiančios nuobodžiauti. Šeimyniniam apsilankymui kine šis filmas tinka labiau nei daugelis amerikietiškų juostų. Čia matosi, jog kūrėjai įdėjo dvasią, o ne vien vadovavosi komerciniais tikslais. Taip pat, seniai pažįstami herojai parodomi ir iš kitos pusės, vaizdingiau. Jie čia žymiai šarmingesni ir gyvesni. Kitaip tariant, tai tikrai šiltus jausmus propaguojantis filmas apie žiemą, kuri nėra jau tokia ir bloga, kuri ateina ir išeina, bet be jos mes neįsivaizduojame Kalėdų ir naujametinių švenčių.

Apibendrinus trumpai, filmą galima priskirti prie tos kategorijos, kada tėvai ir vaikai švenčių progos metu gali puikiai praleisti laiką gražios, šiltos, prasmingos ir nenuobodžios pasakos apsupty. Tenka pripažinti, jog antra „Sniego karalienės“ dalis žiūrisi išties įspūdingiau nei pirmtakas. Tai retas atvejis rusų kinematografijoje, bet tai kartu ir veža. Tikiuosi, jog po metų ar dvejų sulauksime ir trečios šio kokybiško darbo dalies pasirodymo kinuose.

Techninė juostos pusė

Techniškai filmukas irgi patobulėjo. Žymiai mielesnis akims vaizdas nei tas, kurį galėjome stebėti 2012 metais. Animacija, nors ir nusileidžia savo kokybe Holivudiniams šiltamilijoniniams filmams, kruopštumu gal net ir lenkia kai kuriuos JAV kino pramonės gigantus. Taip pat trimatė erdvė džiugina. Efektingai patiekiamos detalės, krintantis sniegas ir herojų pasirodymas. Tai bene geriausias rusų 3D filmas, kurį teko matyti.

Muzika filme gera, nuotaiką keliantį ir kviečianti į nuotykį. Daugelį kompozicijų jau girdėjome pirmame filme, tačiau šiek tiek perdirbti muzikiniai skambesiai sukelia puikų jausmą peržiūros metu. Rusiško kino dvasia ir kartu klasikinių pasakų motyvas irgi jaučiamas girdint visus šiuos skambesius, kuriuos mums pateikia juostos kompozitorius. Taip pat pagirtinas ir garso montažas, leidžiantis filmui perteikti tam tikrą nuotykinį epiškumą.

Kameros darbas paprastas, nėra tokio „WOW“ faktoriaus, kuris leistų pajusti įtampą ir adrenalino kiekį, tačiau kraštovaizdžių apdorojimas ir kameros manevrai parodant nuostabiai atrodančius pastatus priverčia pajusti visos Karalystės magiją. Gražu, tiesiog gražu ir kerinčiai atrodantis vaizdas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Šnekant apie įgarsinimą, tai galima pasirinkti – laukti rusų originalaus pavidalo arba žiūrėti tai, ką mums siūlo mūsų šalies filmų įgarsintojai. Tiek vienas, tiek kitas variantas turi savo pliusų ir minusų. Žinoma, maloniau yra girdėti Ivaną Ochlobystiną, Igorį Bortniką iš populiariosios grupės Bi-2, Niušą Suročkiną, Romaną Junusovą bei Aleksejų Lichnickį, bet, jei nėra galimybės, tai sueina ir mūsų šalies dubliažo profesionalai. Išties, ne toks tragiškas įgarsinimas, kaip galima būtų pagalvoti pradedant peržiūrą kine.

Verdiktas

„Sniego karalienė 2“ – tai geresnis, žaismingesnis, šiltas, gausybę nuotykių ir sodraus humoro turintis, malonesnis akims dėl savo patobulėjusio vaizdo, studijos „Bazelievs“ 2012 metų animacinio projekto tęsinys, kuris tampa puikia kalėdine dovana visai šeimai.