„Paronormalūs reiškiniai“

“Paranormalių reiškinių” sėkmė lėmė naują Hollywodo tendenciją kurti mažabiudžetinius filmus apie egzorcizmo ritualus bei velnio aplankytas sielas filmuojant buitinės kameros pagalba. “Šėtonas manyje” – dar vienas bandymas pasipelnyti iš idėjos, kuri kažkada atrodė gan originaliai.

Filmo centre pavaizduotas įvykis, kuris pakeitė kardinaliai Marijos Rosi gyvenimą. Moterį apkaltino sunkiu trijų žmonių nužudymu, dėl to ją paguldė į psichiatrijos ligoninę. Viskas iš pirmo žvilgsnio atrodo akivaizdu, tačiau kai kurie faktai rodo tai, kad Mariją valdė nežemiškos jėgos. Praėjus 20-iai metų, šią istoriją pradeda tirti jos dukra Izabela, kuri įsitikinusi, kad motina yra visiškai nekalta. Tyrimas atveda merginą į Italiją, kur guli Marija. Padedama jaunų kunigų, kurie eksperimentuoja egzorcizmo apeigas, ji išsiaiškina nusikaltimo aplinkybes, kurios prives prie daugybės nelaimių. Filmo scenarijus yra visiškai banalus ir neįtraukiantis, bei iš dalies atrodo, kad tai tiesiog daugybės filmų apie egzorcizmą mišinys. Matosi “Paskutinio egzorcizmo”, “Emily Rose egzorcizmo”, “Egzorcizmo”, “Paranormalių reiškinių” siužetiniai vingiai, bei apipavidalinimas, kaip istorijos pagal tikrus įvykius panaudojant buitinę kamerą. Kopijuodami kitus gerai žinomus darbus, kūrėjai įrodo, jog idėjų stoka aplankė ir patį Hollywodą.

Aktorių kolektyvas atrodo visiškai prastai, neįtikinanti vaidyba, kuri priverčia šypsotis iš bandymų sukurti kažką rimto, emocionalaus. Fernanda Andrade, suvaidinusi Izabelą, kadre žiūrisi neblogai, savo išvaizda gelbėja beveik visas filmo spragas, tačiau šiame filme jai buvo tiesiog ne vieta. Suzan Crowley įkūnijusi Mariją atrodo šiurpiai, bet tik jos įvaizdis sudaro personažo pamatą, kuris nebuvo visiškai atskleistas.

Filmo muzika sukuria bauginančią atmosferą, tačiau kai kuriose scenose nelabai derėjo garso takelis. Garso montažas bei neblogas operatoriaus darbas – stipriausia šios juostos vieta. Bandymas psichologiškai nuteikti žiūrovą su siaubo elementais atrodo gan neprofesionaliai, nes scenarijaus nebuvimas suteikia šiai juostai dviprasmį pojūtį. Filmo trukmė yra ganėtinai trumpa, todėl po peržiūros nebus jaučiamas nuovargio jausmas, nors iš dalies atrodo, kad filmas tiesiog nėra išbaigtas iki galo.

“Šėtonas manyje” – tai visiškai nuobodus, nebaisus bei paviršutiniškas filmo kūrėjų eksperimentas gan pigiame pavidale, kuriame žiūrovas neatras nieko naujo, o tik galės prisiminti kitus gerai žinomus filmus.