Nors Europos filmai nėra tokia jau ir naujiena Lietuvos kino teatruose, pasakojimų iš Vokietijos nebūna taip jau daug. O žiūrint bendrąja prasme – filmai apie paauglius ir jų problemas išvis yra retenybė. Taigi, tokia kombinacija kine tikrai gali nustebinti žiūrovus, o būtent tokią staigmeną žiūrovams ir paduoda „Saulė ir betonas“.
Problematiškame Berlyno rajone paaugliams gyvenimas nėra itin dėkingas. Kasdien jiems tenka laviruoti tarp mažumų grupuočių, smurto, nusikaltimų ir siekti išgyventi. Geriausių draugų grupelė – Lukas, Julius, Džinas ir Sančezas – vieną dieną atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Netyčia papuolę į konfliktą su arabų grupe, vaikinai tampa skolingi 500 eurų, o skurdo nualintame rajone tai yra itin dideli pinigai. Ir taip ketveriukės galvose gimsta ypatingai pavojingas ir labai kvailas planas, kaip ne tik gauti pinigų skolai sumokėti, bet ir apskritai tapti turtingais. Ir būtent šis planas bei sunkios gyvenimo aplinkybės išbandys ne tik jų draugystė, bet ir juos pačius.
Net neabejotina – „Saulė ir betonas“ nėra tas tradicinis filmas, kurį išvysime kino teatro repertuare, bet būtent sunkios temos, nagrinėjamos šioje istorijoje, labiausiai ir patraukia dėmesį. Įdomu būtent tai, kaip vokiečiai geba perteikti temas, kurios nėra tokios jau svetimos ir mūsų nacionalinėse istorijose. Ir, jei žiūrime Lietuvos kino pavyzdžius ir norisi dengtis veidą dėl niekam tikusios vaidybos ar absurdiškų dialogų, „Saulėje ir betone“ viskas atrodo idealiai. Idealiai ne tik dėl pačios istorijos, bet ir dėl to, kaip vaidina jaunoji aktorių karta.
O kalbant apie aktorius – jaunimas šiame filme tikrai žiba. Debiutuojantis Levy Rico Arcosas, laimėjęs net apdovanojimą už debiutą kine, tikrai nustebina savo gebėjimu perteikti pačias įvairiausias emocijas, išryškinti personažo konfliktus ir labai greitai imi jį perprasti. Tai ypatingai sudėtingas personažas, kuris turi daug siekių, daug svajų, tačiau didžiausias kirtis jam – aplinka ir gyvenimo metamos kliūtys. Tačiau jam nenusileidžia ir kiti jo kolegos – Vincentas Wiemeris, Rafaelis Luisas Klein-Heßlingas bei Waelis Alkhatibas. Visas ketvertas yra tikrai puikus ir vienas kitą papildo, parodo stipriąsias puses ir išreiškia emocijas, kurias paaugliai neabejotinai gali justi. Fantastiškas kvartetas, kuriam nusileidžia net ir suaugusieji.
Vizualiai, filmas taip pat gerai atidirbtas. Jis geba ir perkelti į tą laikmetį, kuriame vyksta veiksmas, o spalvos ir tonai sukuria niūrų, nemalonų vaizdą, kuris ir sustiprina skurdo bei nevilties jausmą viso filmo metu. Taip pat, jei istorijoje yra jaučiama kažkokia atgaiva ir šiek tiek geresnis žvilgsnis į ateitį, tai juntama ir spalvinėje gamoje bei fone grojančioje muzikoje. Iš tiesų, net mažiausios smulkmenos apgalvotos tikrai labai gerai.
„Saulė ir betonas“ yra tikrai netikėtas atradimas kino teatro repertuare, kuris geba labai atvirai ir įdomiai perteikti paauglių gyvenimo problemas, užkulisius ir kylančius iššūkius. Ir nesvarbu, kad filmas yra vokiečių kalba, unikali jaunųjų aktorių vaidyba perteiks visus įvykius net ir per daug nesigilinant į dialogus. Tai tikrai kokybiško, žemiško Europos kino pavyzdys.
