Sąskaitininkas

Šiandien Holivudas išgirsta daug kritikos dėl idėjų trūkumo ar jų neoriginalumo. Kino teatruose karaliauja jau matytų filmų perdirbiniai, tęsiniai, priešistorės. Visiškai naują ir negirdėtą istoriją pateikti yra ganėtinai rizikinga, nes ji nebūtinai atneš norimą pelną. Dar vienas niekam nereikalingas „Terminatoriaus“ tęsinys atneš kalnus pinigų, nes serijos gerbėjai norės pamatyti, kaip kino kūrėjai dar kartą išdarkė vieną žinomiausių filmų herojų. Visiškai naujas filmas turi suvilioti žiūrovus garsiais vardais ir ypač intriguojančia istorija. Patikėkite, filme „Sąskaitininkas“ to netrūksta. Juosta, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka vienas žinomiausių savo kartos aktorių Ben‘as Affleck‘as, pasakoja apie buhalteriu dirbantį ir autizmu sergantį matematikos genijų Krisą Vulfą, kuris be kita ko yra ir profesionaliai apmokytas karys ir žudikas. Turim garsų vardą, turim keistai įdomią istoriją, tai koks gi gavosi galutinis rezultatas? Apie viską iš pradžių…

Kristianas Vulfas (akt. Ben‘as Affleck‘as) – autistas matematikos genijus, dirbantis buhalteriu mažame miestelyje. Tačiau tai tik priedanga. Pagrindinis veikėjo darbas – žinomiausių ir pavojingiausių pasaulio nusikaltėlių finansų tvarkymas. Filmo metu Krisas apsiima iš pažiūros nekaltą užduotį – surasti, iš kur atsirado kelis milijonus siekiantys sąskaitų neatitikimai robotikos kompanijoje. Aiškinantis pinigų kelią pradeda daugėti su kompanija susijusių žmonių mirčių. Krisui ir jo kolegei Danai (akt. Anna Kendrick) iškyla mirtinas pavojus. Pagrindinis herojus pradeda aiškintis, kas už visko slepiasi.

Paraleliai filme vystosi ir antroji siužetinė linija. Valstybinio iždo tyrėjas Reimondas Kingas (akt. J. K. Simmons‘as) paveda agentei Medinai (akt. Cynthia Addai-Robinson)  surasti matematikos genijų ir profesionalų žudiką, kuris tvarko pavojingiausių pasaulio žmonių pinigus, prisidengdamas skirtingais slapyvardžiais. Na, tikriausiai supratote, kokio žmogaus jie ieškos.

Filmo idėja sudomina, pradžioje paduodamas tonas yra geras. Tinkamai yra kuriama įtampa, užduodami vis nauji klausimai. Tai prikausto prie ekrano. Tačiau filmui persiritus į antrąją pusę viskas pradeda bliūkšti. Filmo kūrėjai bandė išaiškinti ir išnarplioti visus siužeto vingius ir užduotas mįsles, tačiau rezultatas nebuvo puikus. Juostos pabaigoje pasakojimas tapo per daug chaotiškas, o vietomis prasilenkdavo su logika. Atrodytų, kad sunarpliodami siužetą, filmo kūrėjai gerai apgalvojo tik pirmąją plano dalį, intrigos užmezgimą, o antroji dalis, kulminacija, tapo tik formalumu, prie kurio buvo per mažai padirbėta. Net ir pagrindinis netikėtas siužeto posūkis (čia aš apie plot twist, jei pasiūlysite geresnį vertimą į gimtąją mūsų kalbą, būsiu labai dėkingas) buvo akivaizdus ir nereikėjo taip ilgai tempti iki jo oficialaus atskleidimo.

Vienas iš filmo trūkumų buvo ir pagrindinio herojaus istorijos neišvystymas. Tai, mano manymu, įvyko todėl, kad jam buvo priskirta per daug įvairių savybių, sugebėjimų. Autistas, matematikos genijus, buhalteris, profesionaliai apmokytas karys, modernaus meno gerbėjas, sedėjęs kalėjime, užsiimantis labdara… Galima tęsti ir tęsti. Išbraukus bent keletą iš Krisui priskirtų sugebėjimų ar detalių, veikėjas ne tik kad nesuprastėtų, bet tik labiau išsigrynintų. Norėta padaryti įvairiapusį, intriguojantį veikėją, tačiau buvo persistengta. Kildavo klausimų ir dėl kitų filmo veikėjų elgesio, pasirinkimų. Visa tai atskleidžia scenarijaus silpnumą ir nesugebėjimą jo išgryninti.

Jei istorijos pasakojimas šlubuoja, tai jį kompensuoja veiksmo scenos, kurių nėra daug, tačiau jos kokybiškos. Filmo kūrėjai filmo kovų choreografijoje panaudojo motyvus iš indoneziečių kovos meno pencak silat. Pastangos veiksmo scenas padaryti išskirtines ir įdomias akiai didžiajame ekrane yra matomos ir pagirtinos.

Mintys apie techninę filmo dalį yra ganėtinai dviprasmiškos. Kameros darbas yra geras, veiksmo scenose pasirenkamas dinamiškesnis filmavimas, istorijai pasakoti – statiškesnis. Bet aukštesnį balą numuša montažas. Kartais vaizdai keičiami chaotiškai, kartais vienas epizodas parodomas taip trumpai, kad net nespėji suvokti, ką pamatei. Filmo garso takelis kartais erzindavo per daug išryškintais muzikiniais garsais, tačiau jį pagyvino kelios dainos.

Aktorių darbą taip pat vertinčiau dviprasmiškai. Kovos scenose ir veiksmo sukūryje Ben‘as Affleck‘as jautėsi it žuvis vandenyje. Ten jis buvo kietas herojus (praktiškai Betmenas, tik be kostiumo). Ką jis bandė daryti, kai buvo autistas buhalteris, man sunku paaiškinti. Viskas, ką jis darė, tai žvelgdavo visiškai abejingu žvilgsniu ir kalbėjo viena balso tonacija. Jam nepavyko perteikti autizmu sergančio žmogaus. Ko nepasakyčiau apie jaunąjį aktorių Seth‘ą Lee, kuris įkūnijo Kristianą vaikystėje. Jis pasirodydavo trumpuose epizoduose iš praeities. S. Lee vaidyba atrodė tikrai stipri, nors užduotis suvaidinti sergantį vaiką yra ganėtinai sudėtinga. Su savo užduotimis neblogai susitvarko antraeilius filmo veikėjus vaidinantys J. K. Simmons‘as, Cynthia Addai-Robinson, Anna Kendrick, John‘as Lithgow‘as. Trumpai, bet efektingai filme pasirodo Jeffrey‘is Tambor‘as. Pagrindinį filmo antagonistą vaidinantis Jon‘as Bernthal‘as gal ir nesukuria įsimintiniausio paskutinio laikmečio blogiečio vaidmens, tačiau jo pasirodymai ekrane buvo smagūs ir įdomūs.

Filmo pagrindinis veikėjas yra autistas, tačiau ši tema nėra labai plačiai išnagrinėjama. Iš vienos pusės, galima būtų prikibti prie to, kad jei jau kūrėjai suteikė savo pagrindiniam herojui autizmą, tai galėjo ir labiau išanalizuoti veikėjo santykį su ligą, jo patiriamus sunkumus. Tačiau iš kitos pusės, kūrybinė grupė sukūrė veiksmo filmą, tad didelio žmogaus-ligos-pasaulio santykio įtraukimo ir nereikia. Kaip tik, filmas atlieka kitokią misiją, nes Kristianas Vulfas gali tapti nauju superherojumi negalią turintiems ar sergantiems vaikams. Ir tai padarys daug didesnį ir naudingesnį darbą, nei gilus autisto gyvenimo nagrinėjimas.

„Sąskaitininkas“ džiugina savo veiksmu, intriga ir keistai originalia idėja. Filmas turi nemažai trūkumų, kuriuos išvardijau anksčiau, tačiau išėjęs iš kino salės aš nesijaučiau išvaistęs savo laiką. Juosta buvo nebloga pramoga kine ir būtų tikrai įdomu pamatyti tęsinį, kuriame visų galų meistras Kristianas Vulfas kovoja su nusikaltėliais ir storomis buhalterinėmis knygomis.