Tomui Cruise‘ui labai patinka mušti žmones ir bėgioti.
Tikėtina, kad po filmo „Džekas Ryčeris: Nesidairyk atgal“ tai bus vienintelė mintis, kuri kirbės jūsų galvoje, nes daugiau išsinešti iš šios juostos nėra ką.
Pirmoji „Džeko Ryčerio“ dalis, pasirodžiusi 2012 metais, buvo vienas įdomesnių tradicinių veiksmo filmų pastaruoju metu. Jame ne tik Christopheris McQuarrie pirmą kartą režisavo T. Cruise‘ą (duetas pernai pristatė dar įspūdingesnę naujausią „Neįmanomos misijos“ dalį), bet filmas kartu žavėjo savo istorija bei pasirodymais iš pačių netikėčiausių žmonių (Rosamund Pike tuomet dar nebuvo nominuota Oskarui, o legendinis režisierius Werneris Herzogas ten suvaidino vieną įdomiausių antagonistų kine pastaraisiais metais).
Tuo tarpu filmas „Džekas Ryčeris: Nesidairyk atgal“ yra pats kruziškiausias filmas, koks tik gali būti. T. Cruise‘as bėga nuo policijos ir kariuomenės, nes yra neteisingai apkaltintas, ir padeda kitai neteisingai apkaltinai moteriai (majorei Susan, kurią vaidina Cobie Smulders) išsiaiškinti sąmokslo teoriją. Kažkur ten įsipina netvarkinga siužeto linija apie tai, kaip blogi žmonės bando pagauti Džeką Ryčerį ir jo naująją draugę, o pastarasis netikėtai privalo saugoti mergaitę, kuri gali būti jo dukra.
Jeigu toks siužetas skamba taip, tarsi filmą jau būtumėte matę, taip ir yra. Toje istorijoje nėra praktiškai nieko naujo, kas galėtų jus sužavėti ar pasakyti, kad va, Holivudas tikrai atsigauna ir pradeda kurti kažką originalaus. Vietoje to gaunate filmą, kuris su pirmosios dalies istorija dalinasi tik pagrindiniu veikėju.
Kita vertus, to gal ir užtenka. Tai nereiškia, kad filmas yra kažkuo ypatingai geras ar per tas dvi valandas negalėtumėt pamatyti kažko geresnio. Keturis penktadalius laiko nuo teisėsaugos bėgantys veikėjai kalba apie tai, kaip galėtų būti geresni tėvai ar kaip jiems yra nieko tokio būti vienišiems.
Bet tas vienas penktadalis yra kažkas tokio. Per tą penktadalį laiko T. Cruise‘as muša žmones ir bėgioja. Ir net jeigu kine tai matome jau tris dešimtmečius maždaug kartą per metus, niekas, tiesiog niekas negalėtų sumeluoti, kad jiems tai kada nors nusibos.
Jeigu būtų sukurtas filmas, kuriame T. Cruise‘as dvi valandas netartų nei žodžio ir vien muštų kitus, ar rodytų savo supergalias, kurių dėka jis gali kumščiu išmušti automobilio stiklą ir net nemirktelti, tas filmas sumuštų visus rekordus. Ir išties, net sunku suskaičiuoti, kiek vyrų T. Cruise‘as patiesia per šį filmą. Bent pusę jų – vos vienu smūgiu. Skamba neįdomiai, bet atrodo įspūdingai. Jis nei karto nesuklumpa ir niekas net negali pagalvoti, kad Ryčeriui kažkas nepasiseks. Atrodytų, kad įtampos nėra. Ir visgi ta sekundė, per kurią T. Cruise‘as kažkam trenkia, padengia bet kokią bilieto kainą.
Ir tada yra bėgiojimas. Jūs turbūt nenustebsite išgirdę, kad T. Cruise‘ui patinka bėgioti. Pažiūrėkite bet kokį interviu, kurį šio filmo reklamavimo metu davė T. Cruise‘as ar C. Smulders, ir jie kalbės apie bėgiojimą. Neseniai kažkas surinko visas scenas, kuriose T. Cruise‘as bėgioja, ir tas video trunka 19 minučių. Po šio filmo jis pailgės iki kokio pusvalandžio, nes bėgiojimo čia yra daug. T. Cruise‘ui yra geriau išlipti iš automobilio ir kelią įveikti pėsčiomis, nes važinėti jam yra taip nuobodu, kaip Steve‘ui McQueenui buvo nuobodu važinėti motociklu „Didžiajame pabėgime“, kur jis iš nuobodulio vaidino ir bėglį, ir jį besivejantį policininką. Jeigu T. Cruise‘as galėtų bėgiodamas persekioti save, jis tai mielai padarytų.
Todėl jeigu galvosite apie šablonišką istoriją, nereikalingai persistengiančią režisūrą (C. McQuarrie į filmą negrįžo ir režisūrą patikėjo patyrusiam ir T. Cruise‘ą „Paskutiniame samurajuje“ jau režisavusiam Edwardui Zwickui) ar vaidybą (galimą Ryčerio dukrą vaidinusi Danika Yarosh yra visi gyvenimu nepatenkintų nemandagių paauglių stereotipai viename), filmas jums veikiausiai nepatiks. Ir neturėtų. Veiksmo filmai, kad ir kokią tradicinę istoriją jie pasakotų, dažnai yra sukuriami kur kas smagiau nei šis, nesunkiai surinksiantis solidžią sumą pinigų, bet kurio žiūrovai neatsimins jau po savaitės.
Tačiau galiu garantuoti, kad žiūrint filmą bus momentų, kai visos pasaulio problemos pasimirš. Kai visi žiūrovai nebe žiūrės į savo telefonus, o išsišiepę spoksos į ekranus, nes jie matys tai, ko atėjo. Jie žiūrės į kino stebuklą, kurio žmonėms reikia ir kuris neatsibos ir dar po trijų dešimtmečių.
Tie momentai ateis tuomet, kai T. Cruise‘as muš žmones ir bėgios.
