Po keisto nuokrypio su „Juodąja našle“ (angl. „Black Widow“), „Marvel“ visata dabar jau tikrai juda į priekį pristatydama naują superherojų bei fantastines vietoves. „Šang-Či ir dešimties žiedų legenda“ (angl. „Shang-Chi and the Legend of the Ten Rings“) yra pirmasis azijiečių vedamas superherojų darbas ir tai leidžia glaudžiai susieti šį filmą su Rytų kultūros mitologija bei elementais. Šie aspektai paverčia „Šang-Či“ įdomesniu, bet ne išskirtiniu, reginiu.
Siužetas
Naujojo herojaus Šang-Či arba su slapyvardžiu Šono (Simu Liu) kelionė prasideda kuomet jį ir jo draugę Keitę (Awkwafina) autobuse užpuola nežinomos gaujos nariai ir pagrindinis veikėjas atsikovoja įspūdingais kung fu judesiais. Šang-Či nuspėja, kad tikrasis šio užpuolimo kaltininkas yra jo tėtis Xu Wenwu (Tony Chiu-Wai Leung), nemirtingas legendinio Dešimties Žiedų ginklo savininkas ir to paties pavadinimo armijos lyderis.
Filmas
Šio filmo reklamavime bandoma pasiekti panašų rezultatą kaip „Juodoji pantera“ (angl. „Black Panther“), šlovinant „Šang-Či“ kaip svarbų etapą populiariame kine ir kaip pirmąjį azijiečių vedamą superherojų filmą. „Disney“ studijos marketingas ir jo pelningumas iš socialinių aktualijų ir tabu yra visiškai atskira tema, tačiau kaip naujam „Marvel“ reginiui, tai leidžia įlįsti į dar neištyrinėtus komiksų visatos kampelius. Rytų kultūros įtaka yra stipri, palaipsniui atsiskleidžianti šio filmo mitologijoje su nemirtingais karo vadovais, bambukų miškuose užslėptais kaimais, ar protėviais drakonais, kaipgi be jų. Visa tai suteikia įdomesnę ir labiau fantastinę aplinką pažįstamam superherojų pasirodymui.
Rytų kultūra reiškia ir kovos menus, prijungtus prie veiksmo scenų ir čia yra vienas smagiausių akcentų. Tai nėra grynos, Džekio Čano tipo tobulai paruoštos ir sušoktos dvikovos. „Šang-Či“ filme kad ir smulkiausias bei asmeniškiausias kovas palydi kompiuteriniai efektai, tačiau čia jie sklandžiai susilieja su kovų choreografija ir jos neužgožia (išskyrus kelis atvejus kuomet negražiai tamsus apšvietimas tai padaro). Veiksmo scenos išsiskiria savo paprastumu, labiau paryškindamos žmogišką vikrumą bei greitį nei besvorį kompiuterinį smūgiavimą, o dinamiškos vietovės kaip judantis autobusas ar remontuojama dangoraižio siena duoda daugiau smagumo ir galimybių veikėjams išnaudoti akrobatines galimybes. „Šang-Či“ turi vienas geriausiai paruoštų kovų „Marvel“ visatoje pastaruoju metu, tačiau net ir šis filmas nesugeba atsikratyti pagundos su laiku didinti kompiuterinių efektų kiekį ir tuomet pabaigoje pateikti standartiškai triukšmingą finalą, kuris atsikrato visko, kas padaro šį filmą įdomesniu veiksmo aspektais.
Tęsiant toliau apie egzotiškus priedus „Marvel“ visatoje, prie jos prisijungė Tony Chiu-Wai Leung, kuris yra laikomas sėkmingiausiu Hong Kongo aktoriumi ir atpažįstamas per bendradarbiavimą su režisieriumi Wong Kar-Wai filmuose kaip „Čunkingo ekspresas“ (angl. „Chungking Express“) ar „Meilės laukimas“ (angl. „In the Mood for Love“). „Šang-Či“ yra pirmasis jo pasirodymas Holivudo blockbuster‘yje, bet net ir vaidindamas fantastiniame komiksiniame filme Tony Leung‘as nepaveda ir tampa tikrąja žvaigžde. Jis yra aktorius galintis pasakyti daug neištardamas nė žodžio, nuslėpti žmogiškumą bei nuoširdumą už kiekvieno grėsmingesnio išsireiškimo, nepaverčiant savo veikėjo standartiniu, galios ištroškusiu piktadariu. Labai padeda ir tai, kad siužetas šįkart skiria reikiamo dėmesio blogiečiui ir jo istorijai. Centrinė tėvo ir sūnaus dinamika gal ir nėra labai originali ar išskirtinė, tačiau ji yra tinkamai išvystyta bei suteikia emocinio svorio vėlesnėms dvikovoms. Tad Tony Leung‘o veikėjas tampa vienu iš geriausiai išpildytų „Marvel“ priešų.
Jis nėra vienintelis aukšto profilio aktorius šiame filme, vėliau pasirodo ir Hong Kongo bei Holivudo veiksmo filmų žvaigždė Michelle Yeoh, kuri savo menkam pasirodymui vis tiek įneša šilumos ir magnetizmo. Atitinkamai komiškoje rolėje sužiba ir nemažai patirties šioje srityje turinti Awkwafina bei dar vienas stiprus aktorius, kurio pasirodymas bus įdomi staigmena, nors jis čia užsibūna šiek tiek per ilgai. Iš kitos pusės, tokie šalutiniai aktoriai gerokai sumenkina pagrindinį. Pirmą kartą pagrindinėje rolėje esančio Simu Liu patirtis kaip kaskadininkas labai praverčia greitose veiksmo scenose, tačiau jos skirtumas yra akivaizdus pastačius jį akis į akį prieš Hong Kongo grandus. Vis dėlto, aktorius turi užtektinai charizmos, kad būtų laukiamas tolimesniuose nuotykiuose.
Nors „Šang-Či“ elementai ir yra šiek tiek kitokie, tačiau galų gale vis tiek dominuoja ta pati „Marvel“ formulė. Situacija nėra tokia prasta kaip su „Juodąja Našle“ (angl. „Black Widow“) kur istorija, kurią norima papasakoti kertasi su pažįstamomis superherojų reginio taisyklėmis, tačiau čia vis tiek jaučiasi nuslopinimas. Tamsesniems siužeto aspektams, ypač pagrindinio veikėjo ir jo sesės vaikystėms, neduodama didelės svarbos ir standartinis humoras visada pasirūpins, kad reikalai netaptų per daug rimti. Filmas taip pat yra perspaustas veikėjais bei siužetinėmis linijomis ir ne visos gauna dėmesio pilnam išsivystymui. Ir nepaisant to, kad čia yra atskira naujo superherojaus istorija, laiko vis tiek atima nereikalingos jungtys į tą didžiąją visatą. „Šang-Či“ veikia geriausiai kuomet išlaiko viską paprastai ir asmeniškai, tačiau „Marvel“ kartas nuo karto neleis pamiršti, kad žiūri tik vieną serialo seriją masiniame sezone.
Išvada
Kaip įprastai, tai vis tiek yra kokybiškai padaryta masinio populiarumo juosta, patenkinsianti komiksų gerbėjų arba tiesiog smagių filmų ieškančių žiūrovų poreikius. Pasinaudodamas Rytų kultūros elementais, „Šang-Či ir dešimties žiedų legenda“ iškelia save kaip įdomesnis „Marvel“ filmas, tačiau nepakankamai, kad pilnai prasilaužtų pro standartinę formulę.
